„Branded brands” perspektyvos Lietuvoje
„Brandinti brand’ai” yra jau nuo 2003-ųjų vis labiau plintantis pasaulinių rinkų trend’as.
„IPod” + BMW, vėliau „iPod” + mašina išplito beveik su visais „Premium” klasės automobiliais.
„Good Year” + „Adidas” – šitas vienas mano iš mėgstamiausių.
„Acer” + „Ferrari” – „Ferrari” greitas kaip „Acer”, „Acer” greitas kaip „Ferrari”.
Bene labiausiai „brandintų brandų” trendu naudojasi olandų kampanija „Philips”:
„Philips” + „Nivea” – „Philips” skustuvas su jau integruotu „Cool Skin” kremu. Be šio turbūt geriausiai žinomo pavyzdžio, „Philips” lygintuvų modelis parduodamas su „Unilever” skysčiu, „Philips” kavos aparatas+kava „Senseo”, „Philips” nešiojamas CD grotuvas + „Nike” („Nike” paskui juos apšoko su „iPod”+”Nike”), „Philips” buitinė technika „Ikea” parduotuvėse ir kt.
Be abejonės, dažniausias „brandų” „brandinimo” modelis yra kuomet „praktiškas” brand’as dar „pabrand’inamas” madingu „brandu”. Dėl to tarp „branded brands” pavyzdžių daug yra madingų brandų kaip „iPod”, „Nike”, „M&M’s”, „Puma”.
Ar Lietuvoje turime „branded brands” pavyzdžių? Mažai. Daugelis pavyzdžių geriau tiktų į bendradarbiavimą naujų produktų kūrimo srityje, o ne prekės ženklų susiejimą. „SEB” + „Laisvalaikis” = bendra kortelė; „Lukoil” + „Maximum” = bendra nuolaidų sistema.
O ar galėtų būti? Pvz. Saldainiai su „Karūnos” šokoladu ir „Alitos” brendžiu; sumuštinis su „Vilniaus duona” ir „Arvi” kalakutiena; greito maisto restoranų tinklas „Tele Bim Bam” (operatorius – „Čili) ir t.t.
Kodėl Lietuvoje tokių pavyzdžių dar beveik nėra? Mano manymu, priežastys dvi:
1. Lietuvoje nėra daug „stiprių” brand’ų, kurie galėtų sietis su kitais nerizikuodami prarasti ar „pasigadinti” savo įvaizdžio – ir kitu kampu: nėra daug brand’ų, kurie netemptų stipresnio brand’o žemyn. Žodžiu, sinergijai sunku surasti du „kokybiškus” ir drąsius brand’us;
2. „Laikymas savo glėbyje” ir nenoras plėsti ir dalintis tuo, ką turi. Uždarumo politika dar labai giliai įaugusi tiek pavienių žmonių sąmonėse, tiek kompanijose. Daug vadovų dar yra nesuvokiama, jog galima kurti bendrus projektus, kad ir su netiesioginiais konkurentais;
3. „Madingų” prekės ženklų trūkumas – ar žinote kokį lietuvišką prekės ženklą, kurį būtų galima laikyti „trendy”? „Kelias į žvaigždes”? „Pravda”?
4. Politiniai dalykai – reikia pripažinti, jog Lietuva yra maža šalis ir didelė dalis verslo sukaupta vos keliose korporacijose ar verslo grupėse. Tos grupės dažnai konfrontuoja tarpusavyje, o pridėjus antrame punkte aprašytą „nenorą dalintis”, bendras projektas su kompanija iš kitos grupės tampa neįmanomas.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
4 komentarai
Leave a reply
Nnesutikciau del 4o punkto – consumer brand’uose pagrindinis variklis yra pelno galimybes, todel vardant to politikos ‘darymas’ versle butu ignoruojamas. Taciau kolkas Lietuvoje brand’u sinergijos variantai nera imanomi del labai miglotu didesniu pardavimu ar pelno galimybiu.
Bet kokiame versle pagrindinis variklis turėtų būti verslo plėtros (kartu apyvartos augimo ir pelno) galimybės. Tiek vakarų pasaulyje, tiek Lietuvoje daugelyje verslo šakų taip ir yra, bet jeigu kalbame apie „didžiuosius”, tai politikos toje nišoje dar tikrai yra nemažai. Sunku įsivaizduoti pavyzdį, kad „Rubikon” valdomas vandens parkas būtų buvęs pavadintas „Mineralinių vandenų” (MG grupė) valdomo brand’o vardu; lygiai taip pat neįsivaizduoju.
Lietuvoje vis dar taip yra: atvejų, kai nulemia „politika” – yra.
tik trumpai – Maximos ir MG vadovai susipyko, bet Stumbras ir Apranga akropoliuose ir maximos tikrai nedings.
tad visgi manau ambicijos versle vardant dideliu pinigu turi nusistumti i sona.
[…] penkis kartus didesnės energijos kainos. • Pinigus taupom ne tik mes – net didžiosios firmos bando kooperuotis, norėdamos sutaupyti reklamos lėšas. Kartais būna įdomu: pavyzdžiui […]