Simonas Bartkus | Blog

Sausio trečia savaitė yra laukiama ne tik „Apple” produkcijos pirkėjų ir fanų. Ji ypatinga tuo, jog San Franciske vyksta kasmetinis „MacWorld”, o „MacWorld” savaitės antradienis prasideda Steve Jobs prezentacija kelių tūkstančių partnerių, žurnalistų ir klientų auditorijai. Būtent per šį renginį pranešamos svarbiausios „Apple” naujienos. Šitame renginyje pernai buvo pristatytas „iPhone”.

Šiandiniame renginyje Steve Jobs pradėjo nuo pasidžiaugimo praėjusių metų „Apple” rezultatais, nes jie buvo įspūdingi. Laukiamiausia dalis, be abejo – naujovės.

1. „Time Capsule”

Iš principo tai yra „Airport Extreme” stotelė su integruotu kietuoju disku. Tai ypač naudingas daiktas nešiojamųjų kompiuterių vartotojams, kurie dėl mažų kietųjų diskų negalėjo tinkamai naudoti „Time Machine”. Galimos dvi versijos – 500GB talpos už 299 dolerius arba 1TB talpos už 499 dolerius.

2. „iPhone”

Nelabai nustebino – tiesiog pristatyta nauja programinės įrangos versija, kurioje – kelios smulkios naujovės.

„iPod Touch” turėtojai gali už 20 dolerių įsigyti naują programinės įrangą ir naudotis  el. paštu, akcijų naujienomis, žiūrėti orų prognozę ir kaupti užrašus. „iPhone” šios funkcijos jau buvo.

3. „iTunes”

Ilgai laukta ir apkalbėta – kino filmų nuoma. Įspūdinga tai, jog „iTunes” parduotuvėje atsiras absoliučiai visų didžiųjų kino kompanijų filmai – Touchstone, Miramax, MGM, Lionsgate, New Line, Fox, WB, Disney, Paramount, Universal, Sony. Naujus filmus bus galima pažiūrėti už 3,99 dolerio, senesnius – už 2,99. Filmus bus galima parsisiųsti per kelias sekundes, pradėti žiūrėti per 30 dienų ir baigti žiūrėti per 24 valandas. Filmai parduotuvėje pasirodys praėjus 30 dienų po DVD išleidimo.

4. „Apple TV” 2-oji versija

Ilgai buvo laukta, jog „Apple TV” prietaisas gali rodyti Full HD filmus. Sulaukėme – be to, „Apple TV 2” gali leisti Dolby 5.1 garsą. „Apple TV” nebereikia kompiuterio – galima naršyti po videonuomą, žiūrėti nuotraukas iš „Flickr” ir „.Mac”, žiūrėti „YouTube”, o taip pat iš kompiuterio galima sinchronizuoti „iTunes” turinį.  Su „Apple TV” bus galima nuomotis HD formato filmus – tiesa, kol kas jų 100. Kaina – 4,99 dolerio.

„Apple TV 2” – tai yra „programinis” atnaujinimas („software update”). Visi „Apple TV” turėtojai jį gaus nemokamai, tuo tarpu naujiems pirkėjams „Apple TV” atpiginamas nuo 299 dolerių iki 229. O Lietuvoje šis daikčiukas kainuoja 1400 …

5. „MacBookAir”

Pasirodo, nutekėjusi buvo teisinga informacija jau prieš renginį – „Apple” pristato „MacBookAir”. Steve Jobs žodžiais – „ploniausias nešiojamasis kompiuteris Pasaulyje”.

„MacBook Air” storis skirtingose vietose svyruoja nuo 4 mm iki 1,9 centimetrų. Ekranas – 13,3 colio LED. Klaviatūra panaši į dabartinio „MacBook”, bet su šviesos sensoriumi.

Techninia parametrai: 1,6 GHz „Intel Core 2 Duo” procesorius, 2GB operatyviosios atmintines, 80GB kietasis diskas, „MagSafe” elektros maitinimui, 1 USB portas, „Micro-DVI”, „Audio” jungtys, 802,11n WiFi ir Buetooth 2.1/EDR jungtys ryšiui.

Manau pasiekimas, jog į tokį daiktą pavyko sumontuoti 5 valandas galinčią dirbti bateriją.

Pagamintas iš aliuminio. Kaina – 1799 doleriai. Brangiau nei „MacBook”, pigiau nei „MacBook Pro”.

******

Ši prezentacija nenustebino – visos naujovės evoliucinės. Aišku, naivu tikėtis, jog net tokia kompanija kaip „Apple” kasmet iškeptų po „iPod” ar „iPhone” revoliucijos tipo gaminį. Kaip sakė Steve Jobs – ar nemažai, jog per dvi metų savaites sukūrėme tiek? Nemažai, bet „One More Thing …” kaip ir pritrūko …

Apie „Nereikalingus žmones” kaip atskirą filmą jau rašiau. Atskiros kalbos „Nereikalingi žmonės” prašosi kaip reiškinys – už privačias lėšas pastatytas kino filmas.

Man šiek tiek keista, jog prodiuseriai ėmėsi statyti filmą, kuris nėra žiūroviškas nei savo forma, nei turiniu. Kodėl toks variantas buvo pasirinktas? Įtikti kritikams? Galbūt vertėtų išdrįsti spjauti į juos vardan masinio populiarumo – kritikai ir žiūrovai paprastai vertina skirtingus darbus. O tik žiūrovai ir gali sunešti filmui pajamas, dėl ko juosta pasidarytų pelninga.

Per pirmąjį savaitgalį „Nereikalingi žmonės” uždirbo 191 tūkst. litų. Tai geresnis debiutas negu „Dievų miško” ar „Nuodėmės užkalbėjimo”. Tai jau daugiau negu „Vilniaus getas” uždirbo per visą filmo demonstravimo laikotarpį. Visgi, nebūčiau toks tikras kaip Edvinas Pukšta, kuris rašo, jog „Nereikalingi žmonės” gali realiai pasiekti 1 mln. litų pajamų ribą. „Sunkus, sudėtingas ir grūzinantis” – tokie atsiliepimai dominuoja tarp filmą mačiusiųjų – tokie atsiliepimai gali nusmukdyti filmo pajamas jau artimiausiomis savaitėmis.

Lietuvos kino rinka jau subrendo „atsiperkantiems” filmams – praėjusių metų kino rinkos pajamos siekė 34 mln. litų. Populiariausi filmai uždirbo virš milijono litų, o pats populiariausias „Simpsonų filmas” surinko 2,2 mln. litų. Ar tai riba? Manau, kad gerai ir populiariai pastatytas lietuviškas darbas gali surinkti ir daugiau.

Kiek kainuotų pastatyti filmą?

„AXX” sugebėdavo „spausti” filmus, kurių biudžetai buvo matuojami „keliasdešimt” tūkstančių litų. Tiesa, net kino juosta nebuvo naudojama. Realiai ne specialiųjų efektų ir ne istorinį filmą Lietuvoje būtų galima pastatyti už 1 mln. litų.

Dabartinėje situacijoje išlaidos filmo reklamai sąlyginai yra nedidelės – kadangi lietuviškas kinas yra retas reiškinys, žiniasklaida (TV, radijas, lauko agentūros, spauda) suteikia reklaminius plotus ir minutes rėmimo pagrindais. Be to, filmo platintojas savo įnašu taip pat prisideda prie filmo viešinimo.

Aišku, „Dievų miško” ar „Nuodėmės užkalbėjimo” biudžetai sudarė kelis milijonus litų – manau, jog „ūkiškai” vykdant veiklą galima dirbti ir kur kas efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis.

Kiek galima uždirbti?

1. Pajamos už parduotus bilietus kino teatruose: 50% atiteks distributoriui ir kino teatrams. Jeigu filmui pavyktų surinkti 1 mln. litų, tai, atskaičius PVM ir platintojo uždarbį, statytojams atitektų 475 tūkst. litų.

2. Rėmėjų/besireklamuojančių įnašas: sutartys su media priemonėmis paprastai suteikia teisę skirti kelias sekundes rėmėjams, o „product placing’as” populiariame lietuviškame filme nacionaliniams brand’ams yra patrauklus. Gerai padirbėjus, čia galima surinkti 150 tūkst. litų.

3. DVD pardavimai ir nuoma: kūrėjo uždarbis nuo 30 LTL su PVM kainuojančio DVD sudaro apie 7 litus. Jeigu pavyksta parduoti 20 tūkst. DVD – surenkama 140 tūkst. litų.

4. Demonstravimo per televiziją teisių pardavimas vienai iš Lietuvos televizijų: jeigu filmas populiarus, įmanoma uždirbti 40 tūkst. litų.

5. Filmo demonstravimas kitose šalyse, DVD pardavimas kitose šalyse, pardavimas kitų šalių televizijoms: be abejo, lietuviškam filmui čia stebuklų tikėtis neverta, bet 100 tūkst. litų pajamos yra realus rezultatas.

6. Smulkus uždarbis: filmo garsinio takelio išleidimas CD, filmo suvenyrai: 20 tūkst. litų.

7. Nevalstybinių fondų parama – pvz. „Media programa” – 150 tūkst. litų.

Iš viso pririnkome filmui jau 1,075 mln. litų. Tokias sąlygas įgyvendinus, filmo statymo išlaidos jau  atsiperka.

Kas galėtų imtis komercinio filmo statybos:

– Rolandas Skaisgirys ir ko – šitas kolektyvas pastatė pirmąjį lietuvišką erotinį serialą „Sužadintos aistros”, o dabar kepa vis populiaresnius TV serialus – „Prokurorai”, „Gedimino 11”, „Nekviesta meilė”, „Garbės kuopa” … Kodėl jie negalėtų imtis kino filmo statymo? Galbūt vieną iš populiariųjų TV serialų būtų galima perkelti į kino ekraną?

– Mindaugas Vosylius, kuriam nepavyko „AXX” judėjimo išjudinti iki pastovaus ir stabilaus reiškinio. Beje, po „AXX” vėliava buvo susukti du pilnametražiai filmai – „Keturios susikertančios tiesės” ir „Zero”. Sako, „AXX” dar tikisi pastatyti Šarūno Mikuskio (antrojo „AXX” festivalio lyderio su „Mandabalu” ir „Dėme”) pilnametražį filmą.

– Arūnas Valinskas, televizijoje pasiekęs turbūt viską ir nuolat nustebinantis „ko iš tikrųjų reikia Lietuvai”. Gal jam kino filmo statyba būtų savotiškas iššūkis?

– …. ?

Ar ateis laikas, kuomet prodiuseriai Lietuvoje „supirkinės” gerus scenarijus?

Šios dienos žvaigžde vienareikšmiai skelbiamas dienraštis „Lietuvos rytas”, kuris savo dizainu ir spalvomis nusileido į geltonosios spaudos lygį (o gal tai būdas pasakyti, jog mes nebeslepiame, jog tokie nesame?). Užtenka rankose turėti šį laikraštį ir turėsi gerą pradžią pokalbiui bet kokioje aplinkoje.

Na, be abejo, šiuolaikinėje konkurencinėje kovoje (ne tik tarpusavyje, bet ir su mažėjančiu laikraščių perkamumu)  kaštų mažinimas yra labai logiškas sprendimas, bet, kažin, ar visada rezultatas gali pateisinti formą.

Aišku, „Lietuvos rytas” nėra kažkoks unikumas. Didžiojoje Britanijoje daug laikraščių sumažino formatą, o dėl to net pakilo pardavimai, bet, tikiu, jog išlaikyti solidaus „dienraščių lyderio” formą buvo įmanoma ir sumažinus formatą, bet ne taip drastiškai keičiant spalvas, šriftus ir išdėstymą.

Kas yra tikrai progresyvu – popierinis “The Wall Street Journal” tapo savo svetainės priedu. Idėja paprasta: internete – naujienų srautas nenutrūkstantis, popieriniame variante – įdomesnis turinys, kaip analitiniai straipsniai, apžvalgos, interviu ir kt. Lietuviškam didžiausiam dienraščiui irgi neblogas sprendimas būtų – pateisintų šūkį „lenktynės su laiku”.

Jeigu jau pradėjom apie vizualinius sprendimus kalbėti, tai kadangi tapau „Ekskomisarų biuro” klientu, tai šiandien ieškodamas trumpojo numerio nuklydau į jų interneto tinklalapį.

Kaip Jums šis banneris? O jis lygiai taip grubiai sumažintas, kaip aš čia jį sumažinau …

Jeigu neužkibote ant akcijos, galite pasigrožėti (turbūt) sveikinimu:

Vėlgi, sumažinau taip, kaip jis puslapyje sumažintas. Ar taip įsivaizduojate savo vaiko laimę?

Na, o jeigu Jums šia banneriai patiko, tada:

Šiuose banneriuose yra viskas „gerai” – nuo idėjos iki „body-copy” ir grafinio apipavidalinimo. Toks jausmas, jog darė grynai pagal vadovėlį – „vaikai – gerai”, „dangus – šilta”, „mašina – agresyvu”.

2007-aisiais Lietuvos kino teatruose pasirodė tik vienas lietuviškas kino filmas („Nuodėmės užkalbėjimas”). Pati 2008-ųjų pradžia suteikia viltį, jog šiemet gali pasirodyti daugiau, kadangi praeitų metų rezultatas pasiektas jau antrąją metų savaitę – sausio 10-ąją įvyko Lietuvoje jau gerai žinomo latvių režiseriaus Mario Martinsons filmo „Nereikalingi žmonės” premjera.

Darbas dar įdomus ir tuo, jog pastatytas tik už privačias lėšas. Iki šiol tokių iniciatyvų platesniu mąstu ėmėsi tik projektas „AXX”, kuriam pavyko susukti porą pilnametražių filmų. Tiesa, taupumo sumetimais net kino juosta nebuvo naudojama. „Nereikalingi žmonės” – tikrai profesionalus darbas – nuo garso ir vaizdo kokybės iki marketingo veiksmų.

„Nereikalingi žmonės” vaikosi kino madų. Kodas „Viskas susiję” 21-ojo amžiaus kinematografe naudojame labai dažnai („Babelis”, „21 gramas”). Pasirodyti filme pakviesti ne tik aktoriai, bet ir pusiau aktoriai ir visai ne aktoriai. Tematika – aktuali šiandienos Lietuvai. To nė kiek negalima smerkti – populiarumas ir bilietų pardavimai komerciniam projektui yra labai svarbūs.

Svarbūs filmui yra ir rėmėjai – oro linijų bendrovės „airBaltic” reklama juostoje yra labai akivaizdi. Kitąvertus, pažiūrėkite rusų „Likimo ironiją 2” ar Michealo Bay’aus „Salą”, jei norite įvertinti, kaip atrodo filmas su tikrai daug reklamos.

„Nereikalingi žmonės” primena „Babelį” ir „21 gramą”. Pirmąjį dėl susipynusių istorijų ir „grūzo”, o antrąjį dėl laike skirtingai išmėtytų scenų struktūros, montažo ir kameros stiliaus. Didelė M.Martinsons filmo problema – būsimą eigą per daug lengvai galima atspėti ir išpainioti pinamą istorijos mazgą. Jeigu suprasite, kaip filmas baigsis jau pradžioje – turėsite daug laiko ieškoti filmo trūkumų ir vertinti kiekvieną smulkmeną – nes istorija jau bus neįdomi.

„Nereikalingus žmones” žiūrėti yra labai sunku. Sunku pirmiausia dėl to, jog rodomos scenos ir pasakojamos žmonių istorijos yra sudėtingos ir nelaimingos. Šį įspūdį sustiprina įmantrus kameros judėjimas – prie statiškesnių vaizdų (populiarusis kinas yra būtent toks) pratusiems žiūrovams gali pradėti suktis galva. Gerai, jog filmas trunka tik pusantros valandos. Meniniu požiūriu – latvių operatoriaus Ginto Berzinio darbas labai profesionalus.

Trys geriausios „Nereikalingų žmonių” savybės yra operatoriaus darbas, muzika ir Kosto Smorigino vaidyba. Andrius Mamontovas šiame filme geriau pasirodo kaip kompozitorius, o ne aktorius. Jo vaidinamas herojus – Airijos lietuvis kunigas lieka iki galo neatskleistas – tarsi ekrane vaikščiojanti kaukė. Neatskleista filme lieka daug veikėjų (kai kurie dėl aktorių neprofesionalumo, kai kuriems tiesiog neliko laiko), maloni išimtis – Kosto Smorigino vaidinamas Benas. Nuoširdus, stačiokiškas, įžūlus, bet principingas girtuoklis, buvęs verslininkas, savo gyvenime praradęs beveik viską.

Nepakankamas dėmesys smulkmenoms šiek tiek užkliūva – Airijos ligoninė su kapota anglų kalba kalbančiais darbuotojais ir be to perdaug primena lietuvišką gydymo įstaigą. Kuomet viena iš herojų atsiverčia savo pasą – į akį iš karto krinta akivaizdžiai „photoshopinta” gimimo data – net šriftų nepasivarginta suvienodinti. Be abejo, tai tik smulkmenos – bet labai geras filmas yra tas, kurio „blogų” smulkmenų nepastebi.

Sunku atspėti, kokio dydžio yra „Nereikalingų žmonių” biudžetas ir kiek žiūrovų turi nusipirkti bilietą į filmo seansą (taip pat dar vėliau laukiantys DVD pardavimai ir TV teisių pardavimas), jog juosta būtų pelninga. Komerciniu požiūriu viskas su šiuo projektu yra gerai – galbūt tik keista, jog pasirinktas „nelengvas” žanras – žiūroviškesnis kinas yra komedija ar veiksmo juosta.

„Nereikalingi žmonės” kovodami dėl žiūrovų dėmesio neturi tokiu išankstinių reitingo taškų, kokius „Dievų miškui” suteikė populiarus romanas ar „Nuodėmės užkalbėjimui” Jurgos Ivanauskaitės vardas. Mano asmenine nuomone, „Nereikalingi žmonės” yra stipresnis filmas už ką tik išvardintus du. Sunkus ir nelabai žiūroviškas, bet profesionalus. Iki pilnos laimės trūksta stipresnio scenarijaus ir aukštesnio lygio aktorių pasirodymo.

Negaliu su Jumis nepasidalinti žavesiu, kurį man toliau suteikia bendravimas su TEO LT konsultantėmis.

Čia galite susipažinti su ankstesne istorijos dalimi. TEO LT konsultantų primokytas, jog jeigu niekas su manim dvi savaites nesusisieks, užpildyčiau paraišką įrengti TEO LT paslaugas internetu dar kartą, vakar taip ir padariau.

Šiandien iš TEO LT sulaukiau keturių (!) skambučių. Skambino keturi skirtingi žmonės.

1 skambutis: Šiuo metu įrengti šviesolaidį internetą galimybės jūsų namuose nėra. Paskutinį kartą galimybes analizavome sausio 4 dieną, dėl to nėra būtinybės šiandien tikrinti dar kartą. Susisieksime su Jumis už dviejų savaičių.

2 skambutis: Šiuo metu įrengti jokių TEO LT paslaugų jūsų name galimybės nėra.

3 skambutis:  Šiuo metu įrengti jokių TEO LT paslaugų jūsų name galimybės nėra.

4 skambutis: Šiuo metu įrengti šviesolaidį internetą jūsų namuose galimybės nėra. Bet yra galimybė įrengti DSL technologija pagrįstą interneto ryšį. Sakote, tiktų, kol nėra šviesolaidžio? Gerai, mes dar karta patikrinsime galimybes ir perskambinsime Jums sutarti, kada įrengsime DSL internetą.

Tai dabar laukiu, kol perskambins. Papildysiu.

Jau pradedu galvoti, jog protingesnė šioj vietoje yra „Vinita” nuolat spam’inanti pašto dėžutes ir kabinanti skelbimus name su pasiūlymais įsirengti jų paslaugas. Paskambinus nurodytais numeriais vyriškis praneša, jog „registruoja visus į eilę ir 2008 m. antroje pusėje bus galimybė įrengt paslaugas”.

Beje, tarpušvenčiu garaže atsirado didžiulė TEO lipdukais apklijuota telekomunikacinių jungčių dėžė, o iš jos laidai keliauja į viršų per visus aukštus. Antroji skambinusioji tarp kitko paminėjo, jog įrengimo darbai vyksta lėtai, nes „įšalusi žemė yra”. Matyt, aš didžiąją žiemą pramiegojau, o nuo dėžės garaže iki buto labai daug kasti reikia.

Nordea is a leading provider of electronic financial services and operates one of the most comprehensive Internet banking services in the world.

Čia ištrauka iš oficialaus „Nordea” banko internetinio puslapio.

Na, nežinau, kaip atrodo „Nordea” bankininkystė kitų šalių klientams, bet lietuviškosios „Nordea” e-bankas yra visiškas grybas. Šį lapkritį jie pakeitė savo ankstesnę bankininkystės versiją „Solo” į naują „netbank’ą” (pagal URL netbank.nordea.com spėčiau, kad čia tarptautinė sistemą) ir nebereikia kaskart jungiantis tušinuku braukyti skaičiukų savo kortelėje (!!!), kas buvo visiškas briedas, bet sistemoje matomas skaičiais ir kita informacija toli gražu negali pasitikėt.

Mėnesį e-bankas rodė visiškai neteisingą būsto paskolos mokėjimo grafiką, o mergaitės iš „support’o” į užklausimus atrašinėdavo, jog „taip yra todėl ir todėl, mes šia problema žinome. Teisingą grafiką matysite sausio 11 dieną”. Sulaukiau aš šios dienos ir įlindau pažiūrėti „teisingo” grafiko, bet nuo šiol „Nordea” e-bankas man teigia „Jūs neturite kreditų”.

Kažin puslapio printcreen’as (aj, teisininkai sako, kad geriau fotkinti fotoaparatu monitorių) suveiktų diskusijoje su „Nordea” banku klausimu „Nemokėjau kredito įmokų, nes maniau, jog neturių kreditų ir tikėjau, jog bankas man sumą dovanojo”?

Be viso šito naujajame „Nordea” e-banke dingo galimybė peržiūrėti lėšas investiciniuose fonduose.

Kažkaip man nesiriša tarpusavyje:

– „Nordea” Lietuvoje yra gana lankstus ir kokybiškai dirbantis bankas;
– „Nordea” Europoje yra elektroninių banko paslaugų lyderis.

Bet „lanksčiai ir kokybiškai” perkelti į elektroninio banko patirties į Lietuvą nesugebama. Matyt, problemos slypi kažkokiose parūdijusiose grandyse.

Galbūt „Hansabankas” perdaug gerai pus pripratino prie labai aukšto lygio elektroninės bankininkystės paslaugų.

2003-ųjų pabaigoje visos iki tol valstybei priklausiusios alkoholio gamybos įmonės buvo privatizuotos. Be materialaus turto, naujieji savininkai „paveldėjo” ir po krūvą stipresnių ir silpnesnių brand’ų.

Prancūzų koncernas „Belvedere S.A.” įsigijo „Vilniaus degtinę” ir gavo bene mažiausiai brand’ų srityje: „Bajorų”, „Karvedys”, „Valstiečių”.

Fiziniai asmenys su lietuviškų kapitalu įsigijo „Alitą” ir gavo „Alitos šampaną” ir „Alitos brendį”.

Ta pati „Alita” 2004-ųjų pradžioje įsigijo „Anykščių vyną”, kuris turėjo „Bobelinę” ir krūvą (tikrai – krūvą) eilės pabaigoje besivelkančių brand’ų.

„MG Baltic” „Mineralinių vandenų” rankomis įsigijo „Stumbrą”, kuris be viso gėrio turėjo krūvą neblogai išvystytų brandų: pirmiausia aišku „Lithuanian” ir „Lithuanian Auksinė”, „Trejos devynerios”, brendžiai „Gloria” ir „Stumbras”, o kur dar „Starką”, „Malūnininkų” ir kt. smulkesni.

Kas pasikeitė per trejus metus, kai Lietuvos alkoholio gamintojai veikia kaip komercinės kompanijos?

Išvados dvi:

1) Užsienio kapitalas atnešė ir labai daug patirties iš užsienio – importuotojai bei užsienio kapitalo privatizuota „Vilniaus degtinė” stumia „Stumbrą” ir „Alitą”.

2) Įvesti naujus brand’us stipriojo alkoholio rinkoje yra baisiai sunku – kol sukasi brangi reklama rėkianti apie „NAUJIENA!”, tol egzistuoja ir pardavimai, bet ilgalaikėje perspektyvoje brand’us išlaikyti yra labai sunku ir brangu ir ilgas tradicijas turintys brand’ai sunkiau ir miršta.

Silpnoka savo asortimentu buvusi „Vilniaus degtinė” per trejus metus padarė daugiausia veiksmo – įvedė svetimą lietuvio ausiai žodį „Sobieski” į degtinių pasaulį ir, atrodo, išmokė lietuvius gerti aromatines degtines. Galų gale, paskutiniai „Vilniaus degtinės” komunikacijos veiksmai kerta „Stumbro” „Lithuanian” degtinės šaką. Pasirodo, „Stumbras” uždarė Antanavo ir Balbieriškio spirito varyklas, o Šilutės spirito varykla dabar gamina bioetanolį, o ne spiritą alkoholio gėrimams. Ir – pasirodo – vienintelė „Vilniaus degtinė” spiritą degtinei gamina Lietuvoje – veikia „Vilniaus degtinei” priklausanti Obelių spirito varykla. O „Lithuanian” degtinei spiritas varomas bene Kazakhstane …

„Stumbras” tuo metu vykdo kontraversišką ir lietuvių tautinius jausmus labiau žeidžiančią nei gaivinančią „Lithuanian” reklaminę kampaniją apeliuodami į Žalgirio mūšį …

Į „Stumbro” „portfolio” patenka tipinis pavyzdys, kaip alkoholio pasaulyje egzistuoja „laikini ir madingi” brand’ai. „Stumbras” į degtinių rinką buvo įvedęs produktą „Ozone”, kurio įvedimui buvo skiltos milžiniškos lėšos (pažiūrėkite filmą „Diringas”, prisiminkite mirksinčius butelius prekybos centruose, stilingas reklamas ir neblogai įkaltą reklamėlę …). Labai panaši istorija su „Alitos” „Gera”, kuri irgi buvo pakankamai madinga, turėjo aramatus – iš jos dabar liko vienintelė „Gera Premium”.

Ne visi „Stumbro” žingsniai buvo blogi – produktas „999” buvo išplėstas į „Žalias devynerias” – „Wazzap” ši reklamos kampanija pripažinta geriausia rinkodaros kampanija. Turbūt, ši kampanija galėtų būtų pavyzdys vadovėliams, kaip žinomą ir tradicinį brand’ą galima plėtoti.

Šiandien pasirodė žinios iš „Nielsen” tyrimų, jog „Alita” prarado brendžio rinkos lyderio pozicijas – ją išstūmė „Grand Cavallier”, „Rigas Balsams” produktas. „Grand Cavalier” žingsniai rinkoje nebuvo kažkuo išskirtiniai ar labai agresyvūs – greičiausiai tai lėmė „Alitos” „miegojimas”.

Neaišku, kaip „Alitoje” sekasi šampano ir alkoholinio kokteilių rinkose – įtariu, jog tikrai padėtis negerėja. Įtariu, jog vis dažniau vartotojai renkasi šiek tiek brangesnį (ir kokius penkis kartus skanesnį) importuotą putojantį vyną, o „Alitai” spaudimą didžiuosiuose prekybos centruose didina ir besiplečiantis asortimentas. Alkoholinių kokteilių rinkoje „Alita” buvo „first mover” su „Mix”, bet šiuo metu rinka auga ir joje dygsta krūvos konkurentų.

Nežinau kodėl „Alita” nusipirko „Anykščių vyną” – vienas iš gandų, jog pirko specialiai, jog sumažinti konkurentų skaičių. Pagal „Anykščių vyno” rezultatus panašiai ir atrodo – „Bobelinė” vegetuoja tradicijos pagalba, o „Anykščių vyno” produktų krepšelis buvo išplėstas dar visa krūva neaiškių ir silpnų brand’ų – „Labanoro” trauktinės, likerių su natūraliomis sultimis „Topi” serija, putojantis vyno gėrimas „Bon Ton”, „Stumbrinė” (???), turbūt žinomiausias – „Ledo” degtinė. Dar „Anykščių vynas” organizuoja teatralizuotą degustaciją „Vyno kelias Lietuvoje” – nepažįstu nė vieno, kas iš ten parsivežė įspūdį „skanu”.

Atrodo, jog pokyčių metą geriausiai išgyveno „Vilniaus degtinė”, smarkiai pagerinusi savo padėtį. Su keletu klaidų į priekį savo produktus vysto ir „Stumbras”. Bene visi naujieji savininkai teigia, jog pirmiausia, kokį pliusą privatizavimas suteikė gamyklos – visų jų veikla pasidarė efektyvesnė.

Alkoholio reklamos ribojimai kuo toliau, tuo labiau stiprės. Nors kiekvienas uždraudimas sukelia mažiau ar daugiau aistrų, tendenciją aiški – reklamos mažinimas apribos galimybę įvedinėti naujus produktus, pristatyti ar perpozicionuoti prekės ženklus. Dabartinis „užsigriebimas” turi ilgalaikę reikšmę – panaši istorija kaip ir tabako rinkoje, kur reklama ir bet kokie marketingo veiksmai laikomi už labai trumpo pavadžio.

Vartodami alkoholį, rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove!

Kalėdų išvakarėse pradėta sukti komedija “Likimo ironija 2 arba Laimingų Naujų” iki sausio 6 dienos Lietuvos kino teatruose suskubo uždirbti vieną milijoną litų. Kultinės juostos tęsiniui nesutrukdė ir tai, jog  prekybos kompleksuose įsikūrę kino centrai buvo uždaryti Kalėdų ir Naujųjų metų dienas.

“Likimo ironija, arba laimingų Naujų!” tapo pirmąja Rusijoje susukta juosta, kuriai Lietuvoje pavyko surinkti daugiau nei 1 mln. litų pajamų. Tai yra dešimtasis milijonierius mūsų šalies kino rinkoje. Kadangi filmo populiarumas dar nebaigė blėsti, tikėtina, jog “Likimo ironija 2” finansiniais rezultatais aplenks “Boratą” ir “Da Vinčio kodą”.

Šventiniu laikotarpiu Lietuvos kino teatruose labai sėkmingai buvo demonstruojamos dar trys komercinės juostos. Nuotykių filmas “Kodas L.O.B.I.A.I: Paslapčių knyga” per tris savaites surinko 485 tūkst. litų. Pirmoji juostos dalis buvo rodoma lygiai prieš dvejus metus ir per visą demonstravimo laikotarpį surinko 248 tūkst. litų.

Panašiai sekasi ir siaubo juostos “Svetimi prieš gruobuonį” tęsiniui. Naujųjų išvakarėse Lietuvos kino teatrų ekranus pasiekusi juosta iki Trijų karalių uždirbo 328 tūkst. litų.

Lietuviškai dubliuotas “Bitės filmas” nuo gruodžio 14 iki sausio 6 dienos surinko 647 tūkst. litų. Šiai animacinei juostai nepavyks prisivyti 2007-ųjų lietuviško dubliažo lyderių – “Simpsonų filmo”, “Šreko Trečiojo”, “La Troškinio” ir “Ant bangos” – šios juostos uždirbo per milijoną.

Po Naujųjų metų kino teatrų repertuare debiutavo keli filmai gurmanams: geriausiai sekėsi Joe Wrighto melodramai “Atpirkimas” su Keira Knightley – per debiutinį savaitgalį šis filmas surinko 57 tūkst. litų. Tai pusantro karto daugiau nei 2006 pradžioje uždirbo kitas Joe Wrighto ekranizuotas romanas “Puikybė ir prietarai”.

Davido Cronebergo filmas su Viggo Mortensenu “Rytietiški pažadai” sausio 4-6 dienomis Lietuvoje debiutavo su 39 tūkst. litų pajamomis. Garsius aktorius sutelkęs vesternas “Traukinys į Jumą” startavo su 27 tūkst. litų uždarbiu.

Ateinantį savaitgalį kino teatrus pasieks vienas laukiamiausių visų metų projektų – režisierius Maris Martinsons žiūrovų teismui pristatys filmą “Nereikalingi žmonės”, kuriame vaidmenis sukūrė Kostas Smoriginas, Daiva Tamošiūnaitė-Budrė, Andrius Mamontovas ir kiti.

Kiti sausio 11 dieną debiutuosiantys filmai neišvengiamai liks lietuviškos juostos šešėlyje – tai korėjiečių fantastinis filmas “Drakonų karai”, Paulo Haggiso karinė drama “Elos slėnyje” ir Rusijoje susukta romantinė komedija “Apie meilę”.

Pelningiausių praėjusio savaitgalio filmų sąrašą rasite čia.

Su Naujaisiais metais!

Pirmuoju metų įrašu norėčiau papasakoti apie keletą kino projektų, kurie laukia mūsų 2008-aisiais. Tai nebūtinai yra patys laukiamiausi filmai, ar numatomi apdovanojimų laureatai – tiesiog tai projektai, kurie verti dėmesio. Galbūt, nebūtinai ir iš gerosios pusės. Natūraliai gavosi daugiau projektų pirmojoje metų pusėje – tam laikui planai yra konkretesni.

„Nereikalingi žmonės”. Premjera – 2008 m. sausio 11 dieną.

Vadinčiau jį vienu iš pirmųjų komercinių lietuviškų kino filmų („AXX” irgi, bet ne tai). Neturiu duomenų, ar filmo statyba finansuota tik iš komercinių lėšų, ar buvo ir valstybės/fondų paramos. Filmo režisierius – komercinių TV produktų (veiksmo serialas „Anastasija” ir kt.) autorius Maris Martinsons. Kaip ir reikia komerciniam kinui, filmas prigrūstas pavardžių (nebūtinai gerų aktorių) – Andrius Mamontovas, Daiva Tamošiūnaitė-Budrė, Kostas Smoriginas … Filmo aktualika – „popsinė” – emigracija į Airiją, sudėtingi likimai, skirtingi žmonės … Sunku vertinti, kokio lygio produktas bus susuktas, bet, tai yra panašu į tinkamą pradžią tautiško komercinio kino erai. Seniai tokių laukėme.

„Šioje šalyje nėra vietos senukams” / „No Country For Old Man”, Lietuvoje – vasario 22 dieną

Edvinas Pukšta šį filmą vadina geriausiu 2007-ųjų kino sezono filmu. Brolių Coenų komedija su Javieru Bardemu. Laukiu nesulaukiu šios juostos Lietuvos kino teatruose. IMDb reitingas – 8.8

„10 tūkst. metų prieš Kristų” / „10,000 B.C.”, Lietuvoje – kovo 14 dieną

Rolandas Emmerichas baigė filmuoti „priešistorinį” epą. Ar bus stipriau nei „300”?

14,99 Euro – Lietuvoje kovo 21 dieną.

Frederico Beigbederio bestselerio ekranizacija. Prancūzijoje filmas jau pasirodė, nors informacijos apie jį plaukia nedaug. Nesu F.Beigbederio gerbėjas, bet savo laiku „14,99 Euro” knygą suvalgiau skaniai. Tiesiog be proto smalsu pamatyti, kaip ši istorija gali atrodyti kine. Pagrindiniame vaidmenyje – nelabai žinomas Jean Dujardin. Nesitikiu, kad bus taip gerai kaip „Dėkui, kad rūkot”, bet, manau, nebus absurdas kaip tautinis „Diringas” (jį šiandien peržiūrėjau dar kartą ir nusivyliau dar kartą).

„Rambo”, Lietuvoje – balandžio 25 dieną

Sylvesteris Stalone atgaivino Rokį pernai filme „Rokis Balbo”, o Rembo ketvirtą kartą pasirodys filme banaliu pavadinimu „Rambo”. „Rokis Balbo”, beje, nebuvo visai nevykęs filmas, bet Rembo sulaukti tikrai yra smalsiau. Istorija tęsiasi lygiai po 20-ties metų.

„Speed Racer”, pasaulinė premjera – gegužės 16 dieną

Nežiūrėjote „Lenktynininko Spydo” savo laikų per TV3? Aš žiūrėjau („Candy, Candy” irgi). Dėl to smalsu, kaip ta istorija gali atrodyti kine. „Speed Racer” jau keiksnoja pasirodžiusias nuotraukas iš filmo, režisuoja „Matricos” tėvai broliai Wachowskiai, o aš vis dar neįsivaizduoju kaip tai atrodys. Beje, Speedą vaidins Emile Hirch, Trixę – Christina Ricci, Speedo mamą Susan Sarandon, o blogietį lenktynininką – Matthew Foxas. Kažin, ar Lietuvoje filmas bus verčiamas senąją TV3 tradicija „Lenktyninkas Speed”? Ar pažodžiui „Greitas lenktynininkas”?

„Seksas ir miestas”, pasaulinė premjera – birželio 6 dieną

Ko nepavyko „Draugams” (na, bent jau kol kas), padarė „Sekso ir miesto” prodiuseriai – pasibaigusį sėkmingas serialas teleportuojamas į didįjį ekraną. Visi tie patys vardai dviejų valandų trukmės istorijoje – kaip ne kaip, laukti verta, kas iš to išeis.

„Get Smart”, Lietuvoje – liepos 11 dieną

Aišku, kai scenaristai Holivudui ne tik nieko originalaus nebesugeba pateikti, bet ir streikuoja, tai Holivudas gelbstisi ekranizuodamas bet kokias istorijas. Čia dar viena iš legendinių istorijų, kuri, neįsivaizduoju kaip gali naujai atrodyti šiuolaikiniame kine. „Gudrutį”, beje, vaidins Steve Carell.

„Babylon A.D.”, pasaulinė premjera – rugpjūčio 29 dieną

Brangus „20th Century Fox” „Sci-Fi” žanro projektas. Vinas Dieselis vaidina į pensiją jau išleistą karį, kuris turi moterį, nešiojančią savo įsčiose mesiją pervežti iš Rusijos į Kiniją. Verta dėmesio istorija – be kitą ko, labai brangi.

Be to, šiais metais dar bus šeštas „Haris Poteris” (gruodį), 22-as „Džeimsas Bondas” (lapkritį), antros „Narnijos Kronikos” (birželį), „X-failų” tęsinys ir šeštas „Betmenas” (abu liepą) ir daug kitų.

Jeigu vertinti sąžiningai, nors laukti yra ko (aišku, tikrieji šedeverai pasirodys netikėtai), 2008-ieji turbūt bus nykesni metai nei 2007-ieji.

Nors kalbų yra visokių, jau aišku, jog 2008-aisiais nebus – „Sin City 2” (galbūt bus 2009), „Angelai ir demonai” (pakenkė scenaristų streikai ir šiaip organizaciniai nesklandumai, tai 2008 Kalėdoms tikrai nesusuks), „Hobbitas” (naujas Peterio Jacksono darbas pagal J.J.Tolkieną), „Terminatoriaus 4” („švarco” nebebus, bus Christianas Bale, bet tik 2009), „Greiti ir įsiutę 4” (Vinas Dieselis ir Paulas Walkeris – abu turbūt grįš, bet 2009 vasarai).

Ko labiausiai laukiu, jog „kinas.info” apdovanojimuose geriausio 2008-ųjų lietuviško filmo netektų rinkti iš vieno kandidato, kaip teks daryti šiemet (A.Puipos „Nuodėmės užkalbėjimas” yra vienintelis pilno metro filmas, kino ekrane pasirodęs 2007-aisiais).