Paparasčiausias CRM, padidinantis pardavimus
Kažkada (čia man taip atrodė) užsisakiau „Lietuvos ryto” šeštadienio numerio prenumeratą į namus. Kai praėjusį šeštadienį dienraščio numerio negavau, po pirmos toptelėjusios minties, jog galbūt laikraštį pavogė, ar laikraščių išnešiotojas vėluoja, toptelėjo antroji – galbūt baigėsi prenumeratos laikotarpis.
Taip ir buvo. Tarp senų el. pašto pranešimų suradau užsakymo patvirtinimo žinutę, jog dienraščio prenumeratos laikotarpis – 2008 01 01 – 2008 06 30. Pasirodo, dar du liepos mėnesio numerius gavau iš inercijos! Bet ne apie tai.
Prenumeratos užsakymas buvo atliktas internetu, „Lietuvos ryto” prenumeratos skyrius turėjo ir mano el. pašto adresą, ir telefonu numerį. Negi taip sunku elektroninėje prenumeratos sistemoje įdėti funkciją, jog besibaigiant prenumeratos laikotarpiui būtų atsiųstas draugiškas priminimas, jog prenumeratos laikotarpis baigiasi ir kviečiame ją pratęsti? Banaliausia ir paprasčiausia automatizuota santykių su klientais valdymo funkcija, kurioje laimi visi – klientas, kuriam netenka išgyventi susierzinimo neradus dėžutėje laikraščio ir pardavėjas, kuris neprarastų papildomų litų, kuriuos praranda vien dėl savo klientų neapdairumo.
Tokioje situacijoje aš net nesusierzinčiau, jeigu „Lietuvos rytas” būtų atsiuntęs SMS žinutę su priminimu ir taip dar giliau įlindęs į mano privačią erdvę.
„Verslo žinios”, beje, šį klausimą yra išsprendę sėkmingai – negana to, netgi atrodo, jog priminimus siunčia ne sistema, o gyva prenumeratos vadybininkė (o jeigu man tik taip atrodo – plojimai sistemos architektams).
Laikraščių prenumerata čia yra dar gana paprastas pavyzdys – dėl tokios smulkmenos trūkumo praradimas laikraščiui yra gana nedidelis, nes, ko gero, nė vienas tokioje situacijoje neatsisakys mėgstamo laikraščio skaitymo ir neiškeis jo į konkurento prenumeratą.