Ar turime ko pavydėti Estijai aviacijos srityje?
Comments(540)Kol Baltijos šalys įstojo į Europos Sąjungą, trijų sostinių oro uostų keleivių srautas augo panašiai. 2004 m. Rygos, Vilniaus ir Talino oro uostai aptarnavo po maždaug 1 mln. keleivių. Vos istojus į ES, tranzito ir low cost’ų dėka Ryga paliko dulkėse kitas sostines ir nurūko į viršų.
Iki 2012 metų, Vilniaus ir Talino oro uosto keleivių srautai judėjo labai panašia kreive. Netgi 2009-2011 metų ekonominė krizė paveikė oro uostus panašiai- nepaisant to, jog Estijoje išliko nacionalinis vežėjas „Estonian Air”. Tačiau – nuo 2013 metų kreivės išsiskyrė. Vilniaus oro uosto keleivių skaičius nušuoliavo aukštyn, o Estijos sotinės oro uostas augo lėčiau.
Vilniaus ir Talino oro uostuose aptarnautas keleivių skaičius per metus (* 2018 m. – prognozė). 2017 m. kritimą VNO lėmė uždarymas 5 savaitėms.
Žinoma, yra demografinės ir makroekonominės priežastys ir iš dalies tai reikėtų laikyti „ekonomine teisybe” – Lietuva yra didesnė šalis nei Estija, Vilnius yra didesnis miestas nei Talinas. Yra ir kitų elementų, kurie skiria valstybes – Lietuva turi dar du apčiuopiamą srautą generuojančius oro uostus (gerai gerai – formalistai gali dar daugiau oro uostų Estijoje priskaičiuoti, bet infrastuktūra nėra srautas). Estija turi galimą nuotėkį į Helsinkį (o gal atvirkščiai? gali toks įspūdis susidaryti skaitant suomių atsiliepimus), Lietuvą turi keleivius iš Baltarusijos. Ir daug kitų elementų.
Tačiau – šio įrašo tikslas, apžvelgti kuom kitokia yra tapusi konkurencinė aplinka ir rinkos padėtis Talino oro uoste, lyginant jį su Vilniumi. Skirasi ne tik keleivių srautas – skiriasi ir vežėjų žemėlapis bei low cost bendrovių užimama dalis.
Virtualus nacionalinis Estijos vežėjas
2015 m. Estijos vyriausybė padarė „Oskaro” vertą manevrą. Įvertino, jog tikslas pateisina priemones ir rado skylę ES reguliavime – vieną vakarą paskelbus bankrotą „Estonian Air”, jau kitą dieną pakilo lėktuvai „Nordica” vardu. Manevras kildamas patyrė turbulencijos, tačiau sėkmingai ją įveikė bei tuoj švęs trejų metų gimtadienį.
„Nordica” (pilnas pavadinimas „Nordic Aviation Group”) veikia neįprastu veiklos modeliu. Kompanija valdo 51% akcijų dukterinės kompanijos „Regional Jet” – kitus 49% įsigijo „LOT Polish Airlines”. „Regional Jet” yra skrydžių operatorius, vykdantis skrydžius kitų kompanijų užsakymu (daugiausia „Nordica”, LOT ir SAS). „Nordica” savo bilietus platina LOT vardu. Manau, jog teisinga „Nordica” vadinti virtualia aviakompanija – „Nordica” perka skrydžių vykdymą iš „Regional Jet”, distribucijos paslaugas iš LOT, tačiau neša komercinę riziką.
Skelbiama, jog „Nordica” 2017 m. užbaigė pelningai – Estijos nacionalinis vežėjas, padidino pervežtų keleivių skaičių 68% ir uždirbo 900 000 EUR pelno. Tačiau, ženklų apie nesklandumus esama – šių metų pradžioje kompaniją paliko bendrovės direktorius ir finansų vadovas. Paprastai šie požymiai nerodo, jog viskas klostosi sėkmingai.
„Nordica” (tiksliau – „Regional Jet”) užsiima paieška valstybės subsidijuojamų maršrutų užsienyje. Jie ką tik laimėjo kontraktą Švedijoje, vykdyti nuolatinį Arvidsjaur ir Gallivare miestelių susisiekimą su Stokholmu. Nuo rugsėjo 15 dienos šiuose maršrutuose įdarbins CRJ900. Taip pat, 2019 m. „Nordica” pretenduoja perimti ir valstybės subsidijuojamus maršrutus iš Talino į Estijos salas – šiuo metu vyksta konkursas, kuriame be jų dar dalyvauja Airest, NyxAir ir TransAviaBaltika.
„Nordica” dar turi atidariusi vieno lėktuvo bazę Groningene (nedidelis oro uostas Nyderlanduose), iš kur skraidina keleivius į Kopenhagą du kartus per dieną bei dar keletą maršrutų – galimai vietinės institucijos subsidijuoja šiuos skrydžius.
„Nordica” skrydžių žemėlapis iš Talino, skelbiamas jų tinklapyje
Pati „Nordica” pagrindinė (turbūt?) veikla vyksta didelės konkurencijos sąlygomis, palyginus aplinką, skraidant „Estonian Air”. „Nordica” tenka konkuruoti praktiškai visuose savo pagrindiniuose maršrutuose. Iš Talino į Stokholmą konkuruoja su SAS, o šį rudenį dar į maršrutą ateina „Norwegian” bei „airBaltic”; iš Talino į Amsterdamą, Vilnių, Berlyną ir Vieną – su „airBaltic; į Oslą – su „Norwegian” (planuoja prisijungti ir „airBaltic”), į Kijevą – su „Wizz Air”. Pagal skrydžio numerio struktūrą galima spėti, jog Talinas-Varšuva naudą (ir riziką) prisiima LOT. Geresnis galėtų būti „Nordica” maršrutas iš Talino į Miuncheną, kurį jie vykdo du kartus per dieną su „Lufthansa” kodu; taip pat įdomus trumpas skrydis iš Sankt Peterburgo į Taliną. Maršrutai į Hamburgą, Trondheimą, Nicą, Adrijos ir Juodosios jūros kurortus – sezoniniai arba labai žemo dažnio, darantis mažą įtaką visam tinklo rezultatui.
Tačiau, nors ir konkurencijos sąlygomis, „Nordica” užtikrina stabilų aukšto dažnio susiekimą Talinui su Stokholmu, Kopenhaga, Oslu, Briuseliu, Vilniumi, Sankt Peterburgu, Amsterdamu, Miunchenu, Kijevu – turbūt tokią misiją investuotojai (Estijos valstybė) vežėjui ir formuoja.
Ko Taline siekia „airBaltic”?
Šiais metais, „airBaltic” daugiau plečiasi Taline, nei Vilniuje.
„airBaltic” iš Talino skraidina į Amsterdamą (su KLM codeshare), į Paryžių (su „AirFrance” codeshare), Berlyną, Vieną (su „Austrian”) ir Vilnių. 2018 metų vasarą „airBaltic” pradėjo skrydžius į Gatwick’o oro uostą Londone, tačiau verslo keleiviai džiaugtis šiuo reisu per daug neturėtų – vykdomi tik du skrydžiai per savaitę.
Nuo šio rudens, „airBaltic” planuoja papildomai bazuoti Q400 lėktuvą ir ketina atidaryti skrydžius du kartus per dieną į Stokholmą bei skrydžius į Oslą.
Praėjusią savaitę „airBaltic” paskelbė apie plėtrą nuo 2019 m. birželio – planuojama iš Talino pradėti skraidyti „Airbus 220” lėktuvu ir vykdyti skrydžius į Kopenhagą (4 kartus per savaitę), Briuselį (3 kartus per savaitę) ir Malagą (2 kartus per savaitę). Plėtros planai paskelbti ypatingai anksti – net 10 mėnesių iki skrydžių pradžios!
„airBaltic” mato aiškų taikinį Estijos rinkoje – „Nordica”. „airBaltic” nekonkuruoja su „Nordica” tik dviejuose esamuose (Paryžius ir Londonas) bei viename iš planuojamų maršrutų (Malaga). Visi kiti esami ir planuojami maršrutai kertasi su „Nordica” vykdomais maršrutais.
Mano vertinimu, „airBaltic” mato du tikslus Estijos rinkoje – neleisti sustiprėti „Nordicai” bei neleisti išplisti low cost bendrovėms, kaip atsitiko kitoje jų „beveik namų” rinkoje Lietuvoje.
Lietuvių svajonė – „British Airways” į Heathrow …
… bet džiaugsmo nėra daug. BA skraido tarp Heathrow ir Talino tik du kartus per savaitę (šiuo metu – antradieniais ir penktadieniais, bet dienas kaitalioja, anksčiau buvo šeštadieniais), todėl šis reisas nėra labai geras nei verslo susisiekimui, nei jungimams per didžiausią Europos oro uostą (penktadieninis reisas leidžiasi Heathrow 22:35 – nė vieno galimo jungimo be nakvynės).
Neįtikėtina – iš Talino į Londoną skraidina net keturi vežėjai dabar, o rugsėjį prisijungs penktasis! Maža to, skrydžiai vykdomi į keturis skirtingus oro uostus! Tačiau – net penkių vežėjų buvimas neužtikrina, jog skrydžiai vyktų kasdien: išskyrus vasaros piką, nė vienas vežėjas neskrenda tarp Talino ir Londono ketvirtadieniais. Penktadieniais vyksta keturi skrydžiai tarp Jungtinės Karalystės ir Estijos sostinių, o ketvirtadieniais – nė vieno.
„easyJet” skraidina iš Gatwicko į Taliną 2 kartus per savaitę (vidurvasariu – daugiau), „airBaltic” – taip pat. „Ryanair” skraidina iš Stanstedo 4 kartus per savaitę. Kaip minėjau – BA du kartus per savaitę iš Heathrow. Nuo 2018 m. rugsėjo 17 dienos „Wizz Air” pradės keturis skrydžius per savaitę iš Lutono.
Ar Vilnius turi geresnį susisiekimą su Londonu ar Talinas?
Klausimas, į kurį atsakymo nežinau ir viskas priklauso nuo vertinimo. „Ryanair” ir „Wizz Air” vykdo po 2-4 skrydžius kiekvieną tarp Lutono/Stanstedo ir Vilniaus. Talinas turi zoologijos sodą su penkių vežėjų labai retais skrydžiais atsitiktiniais laikais į skirtingus oro uostus.
Paskutinė šalis Centrinėje/Rytų Europoje (CEE) kur įžengė „Wizz Air”
Didžiausia žemų sąnaudų bendrovė Centrinėje/Rytų Europoje („Ryanair” turi kitą vertinimą – kad jie yra didesni, bet taip yra bendrovės skirtingas šalis priskiria šiam regionui) „Wizz Air” pirmąjį skrydį iš Talino įvykdė tik šį balandį. Pradėjo nuo neįprasto maršruto – skrydžių tarp Kijevo ir Talino. Nuo rugsėjo pridės antrąjį savo maršrutą į Estijos sostinę – Londoną.
Estija yra paskutinė šalis prioritetiniame „Wizz Air” regione, kurią pasiekė tik 2018 m.
Ar gali būti, jog Estijos rinkai „low cost” lėktuvai per dideli?
„Ryanair” pradėjo agresyviai, bet sunkiai
„Ryanair” veiklą Talino oro uoste pradėjo 2010 metų gruodį su sau būdingu agresyvumu – septyniais naujais maršrutais, atidarytais per vieną mėnesį. 2011 m. vasarą pridėjo dar tris maršrutus. Tačiau, augimas nesitęsė – net vyko nebūdingas „Ryanair” atsitraukimas: 2012 žiemą „Ryanair” iš Talino skraidė jau tik į Milaną, Oslą ir Londoną.
Praėjo aštuoneri metai ir „Ryanair” vykdo vos penkis all-year-round maršrutus ir tris sezoninius iš Talino. Labai neįprasta „Ryanair” – paprastai nedidelius oro uostus šis vežėjas ima didele banga ir pritraukia daug keleivių, tuom padidindamas ir aptarnautų oro uosto keleivių skaičių (pažiūrėkime į Kauną ar Vilnių).
Pasikartosiu – ar gali būti, jog Estijos rinkai „low cost” lėktuvai per dideli?
Žemų sąnaudų vežėjų verslo modelis paremtas principu – vien tik dideli lėktuvai trumpais atstumais ir ypatingai žema „vienos sėdynės” savikaina. Tai leidžia parduoti bilietus santykinai pigiau. Tačiau – šis modelis veikia tik tuomet, kuomet vietos yra užpildomos. Nes jei vietos skrenda tuščios, koks skirtumas, kokia vienos kėdės savikaina?
Vienintelė Baltijos šalis kur „easyJet” vargsta jau 14 metų
„easyJet” skraidyti į Taliną pradėjo dar 2004 metais. 2006-2008 m. „easyJet” buvo antras pagal dydį vežėjas Estijos rinkoje, o 2006 m. šios bendrovės rinkos dalis siekė 10,6%. Šiuo metu „easyJet” perveža mažiau nei 2% Talino oro uosto keleivių skraidydama dviem maršrutais į Londoną ir Milaną.
Kiek žinau iš „easyJet” – jų kantrybė ir nesėkmės Estijoje aukščiausiuose vadovybės sloksniuose suformuoja nuomonę apie visas Baltijos šalis. „Vargstame Taline, mums nepavyko Rygoje, kodėl turėtume skraidyti į Lietuvą?”.
Lietuvoje daug LCC, ar Estijoje mažai?
OAG analizės duomenimis, Europoje kiekvienais metais „low cost” bendrovių rinkos dalis auga. 2018 metais Europoje jos užima 36,3% rinkos. Lietuva patenka į Europos šalių penktetuką su aukščiausia žemų sąnaudų bendrovėms atitenkančia dalimi (atsiliekame nuo Makedonijos, Slovakijos, Vengrijos ir Rumunijos). Tuo tarpu Estija yra aštunta žemiausią LCC dalį turinti rinka (po Baltarusijos, Rusijos, Azerbaidžiano, Ukrainos, Moldovos ir Armėnijos). Sutapimas ar ne, bet abiejuose ekstremumuose yra Rytų Europos šalys – kaip taisyklė, daugiausia LCC turi dangų atvėrusios ir nacionalinio vežėjo neturinčios valstybės; mažiausia – ribotos ir su kontroliuojama rinka veikiančios šalys. Vakarų Europos šalys maždaug sukasi apie vidurį (Belgija, Norvegija, Portugalija, Jungtinė Karalystė maždaug yra Europos mediana).
„Ryanair”, „Wizz Air” ir „Norwegian” Vilniaus oro uoste iš viso užima 43,8% pasiūlomų vietų (seat capacity). Tuo tarpu Talino oro uoste šios trys bendrovės bei „easyJet” sudaro 15,8%.
Todėl aviakompanijų rinkos dalies pasidalinimas Taline ir Vilniuje skiriasi iš esmės:
„Nordica” ir LOT turi nepilną trečdalį vietų, siūlomų iš Talino oro uosto. „airBaltic” plečiasi aktyviai, todėl tiek šią žiemą, tiek ateinančią vasarą jų dalis turėtų augti. (Pastaba: Talino oro uoste ne visi „scheduled charters” turi paskelbtus tvarkaraščius – „SmartLynx” skrydžiai pagal juos sudaro arti 5%, todėl grafike patenka į „Other”: mano vertinimu, realiai turėtų būti maždaug apie 8-10%).
Vilniaus oro uoste, niekam nepaslaptis, didžiausią dalį sudaro „Wizz Air” ir „Ryanair” pyrago gabalas.
Kas lemia pasiekiamumą?
Įdomus faktas – nors Vilniaus oro uostas aptarnauja pusantro karto daugiau keleivių nei Talino oro uostas (pagal 2018 m. projekcijas), skrydžių skaičius iš Vilniaus ir Talino yra praktiškai vienodas!
Imant 2018 m. rugsėjo trečiosios savaitės pavyzdį – iš Talino oro uosto yra suplanuoti 434 komerciniai keleiviniai skrydžiai, o iš Vilniaus oro uosto – 443.
Didžiausią dažnį turintys maršrutai iš Talino oro uosto (skrydžių skaičius per savaitę, savaitė nuo rugsėjo 17, 2018):
Paskirties oro uostas – savaitinis skrydžių skaičius
| 1 | Helsinki Vantaa (HEL) | 61 |
| 2 | Stockholm Arlanda (ARN) | 49 |
| 3 | Riga (RIX) | 33 |
| 4 | Vilnius (VNO) | 23 |
| 5 | Copenhagen Kastrup (CPH) | 22 |
| 6 | Frankfurt Int’l (FRA) | 21 |
| 7 | Moscow Sheremetyevo (SVO) | 21 |
| 8 | Warsaw Chopin (WAW) | 21 |
| 9 | Oslo Gardermoen (OSL) | 18 |
| 10 | Amsterdam Schiphol (AMS) | 14 |
| 11 | Munich (MUC) | 14 |
| 12 | Kärdla (KDL) | 12 |
| 13 | Kuressaare (URE) | 12 |
| 14 | St. Petersburg (LED) | 12 |
| 15 | Brussels National (BRU) | 9 |
| 16 | Vienna (VIE) | 8 |
| 17 | Istanbul Atatürk (IST) | 7 |
| 18 | Kiev Boryspil (KBP) | 7 |
Žinoma, reguliarių skrydžių skaičių Taline didina vietiniai valstybės subsidijuojami skrydžiai tarp Talino ir Kardlos bei Kuressare salų – tačiau atmetus juos, skirtumas tarp Talino ir Vilniaus oro uosto skrydžių skaičiaus yra mažesnis nei keleivių skaičius.
Iš Vilniaus oro uosto skraido ženkliai didesni lėktuvai negu iš Talino.
Palyginimui pirdėjau Kauno oro uostą šalia, norėdamas parodyti, jog kuo didesnė žemų sąnaudų bendrovių dalis oro uoste – tuo didesnis vidutinis lėktuvas, naudojamas skrydžiams iš šio oro uosto. Šiuo metu vidutinis lėktuvas, kuris skraido komerciškai yra 172 vietos – apie tai rašiau 2017 m. balandį. Reikia atsižvelgti, jog rodiklis pasiekiamas įskaičiavus ilgojo nuotolio skrydžius plačiafiuzeliažiais (wide-body) lėktuvais – nė vienas Baltijos šalių oro uostas tokių neturi.
Kieno situacija geresnė?
Iš Vilniaus skraido didesni lėktuvai, o skrydžių skaičius yra panašus. Nesigilinant į detales, tai gali lemti, jog Talinas ir Vilnius turi vienodai gerą pasiekamumą, tačiau teoriškai skrydžiai iš Vilniaus turėtų būti pigesni dėl mažesnių sąnaudų vienai kėdei. Ar tai tiesa – sunku pasakyti, tačiau ne iš vieno rinkos dalyvio, veikiančio abiejose šalyse esu girdėjęs, jog Taline pasiekiamos geresnės bilietų pajamos (yield’ai) nei Lietuvoje (ir nei Latvijoje). Šis aspektas greičiausiai lemia, jog Talinui pavyksta pritraukti nišinius vežėjus regione: „British Airways”, „Vueling”, „Aegean Airlines”, „TAP Portugal” (šie išsilaikė neilgai), „Ellinair”. Ta pati „Lufthansa” trečią kasdienį skrydį į Taliną pridėjo anksčiau nei į Vilnių ir vykdo jį visus metus, o ne sezoniškai (o prieš tai „Lufthansa” skraidė tarp Miuncheno ir Talino tiesiogiai).
2016 m. rudenį rašiau, jog IATA konferencijoje Vilniuje prognozavo didesnį augimo tempą Latvijai ir Estijai nei Lietuvai iki 2035 metų. Nors prielaidos gan kvescionuojamos, tačiau, panašu, jog šiais metais Latvijos ir Estijos keleivių skaičius oro uostuose gali augti sparčiau nei Lietuvoje.
Lietuvos oro uostuose žemų sąnaudų vežėjų rinkos dalis šiek tiek lenkia Europos vidurkį. Nors neabejotina, jog ateitis priklauso low cost bendrovėms ir visoje Europoje jų dalis toliau augs, matyt, Lietuvai būtų visai sveika, jog jų augimas apstotų ir susilygintume su Europos vidurkiu. Ženklų, jog žemų sąnaudų bendrovių plėtra Lietuvoje stoja yra – ypatingai planuojami gausūs „Wizz Air” karpymai šį rudenį. Tai gali padėti augti aviakompanijų yield’ams (pajamoms iš bilieto) ir dėl to ypatingai svarbus tampa naujų produktų – vežėjų ir krypčių – pritraukimas į Lietuvos oro uostus. Teorija ir tyrimai rodo, jog žemų sąnaudų bendrovių plėtra įšaldo tradicinių vežėjų plėtrą, tačiau, reikia tikėtis, jog dabar šansas plėstis visuose segmentuose.
Žinoma, svarbu suprasti, jog reguliariajame susisiekime procesai nevyksta greitai – maršruto planavimas gali užtrukti 12 mėnesių ar daugiau, įsukimas ir rezultatų stebėsena ~24-36 mėnesius. Įdomu, kaip toliau vystysis ir skrydžiai iš Talino – Estijos rinka turėtų „užaugti” iki to, jog ~200 vietų lėktuvus „low cost” bendrovėms pavyks užpildyti – ypač įdomu, kaip pavyks „Wizz Air” įėjimas į Estijos rinką.
P.S. O iš ties, ko Estijai galime pavydėti – tai efektyvaus ir draugiško keleiviams oro uosto Taline. Ko gero, labiausiai patikęs oro uostas Europoje, kuriame tenka lankytis. Ne veltui, neretai pripažįstamas nugalėtoju įvairiose kategorijose skirtinguose apdovanojimuose.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
540 komentarai
Leave a reply
Easyjet nuo rudens grįžta į Varšuvą su 4 maršrutais (iš kurių 2 ką tik bandė Wizz ir greitai nutraukė). Tai gal jie pagaliau pamirš, kad ir šituos kraštuos jiems nesisekė ir pabandys dar kartą.
Panašu, kad BA ilgai Taline neužsibus, neseniai jie paliko tik full fare bilietus kitos vasaros skrydžiams, kas beveik visada reiškia minimum didelius maršruto pokyčius, arba visišką maršruto atšaukimą.
Man irgi atrodo, kad LCC lėktuvai Talinui šiek tiek per dideli, be to, kryptys, kur būtų galima surinkti 189 keleivius yra gana toli pietuose, kas retai apsimoka, nes žiūrint iš bazės pietų Ispanijoj ar Italijoj perspektyvos yra labai daug artimesnių alternatyvų (dėl tos priežasties ir į Suomiją labai mažai LCC konkurencijos išskyrus Norwegian Suomijos bazę).
Žiūrint bendrai, Talino rinka yra kur kas sveikesnė ir labiau subalansuota ir turi gana gerai padengtas pačias svarbiausias verslui kryptis.
Kalbant apie airbaltic, jie vykdo labai seniai paskelbtą verslo planą (dar net neatsiradus Nordica) ir pagrindinį tikslą (11 tiesioginių krypčių) pasieks ir net pralenks jau kitais metais:
https://www.airbaltic.com/en/airbaltic-to-strengthen-in-estonia Atrodo, kad vystosi panašus scenarijus, kaip buvo su AirBaltic ir FlyLAL Vilniuje, tikėkimės tik kad baigsis gražiau :)
O atsakant į įrašo temą, aš labiausiai pavydžiu gražaus ir modernaus oro uosto, kuris sudaro labai gerą įspūdį apie šalį :)
O – tiksliai, labai pavydžiu draugiško keleiviui ir efektyvaus oro uosto Talinui taip pat. Reikėjo gal ir poste paminėti.
OT siek tiek – skaitinejau apie LHR slot’us. Kaip suprantu, sitas yra rekordas:
News has emerged that it was Kenya Airways who sold Oman Air its prized early morning slot at London Heathrow. Initially it was reported that Oman Air acquired the slot from the Air France/KLM Group.
The slot in question raised the record sum of US$75 million (see news, February 25, 2016).
Siek Tiek apie elektrinius lektuvus
http://www.bbc.com/future/story/20180814-norways-plan-for-a-fleet-of-electric-planes
Ten tikrai 2019 rugsėjis? Negi taip toli sudėti visi tvarkaraščiai?
Mano klaida, turi būti visur 2018 metų rugsėjis – per daug 2019-ųjų jau galvoje.
Ryanair palengvins jūsų bagažą. Wizz politika grįžta
https://corporate.ryanair.com/news/new-bag-policy-from-november-will-cut-check-bag-fees-reduce-boarding-delays/
Net juokas ima, kaip greitai tos rankinio bagažo politikos pradėjo keitinėtis; kaip karštą bulvę FR su W6 žaidžia.
@Simonas dalis pirmos lentelės nesimato.
O šiaip duokit Vilniuje, tai ką turi Talinas: BT ir U2 bei BA į LGW ir LHR. Pridėję prie to ką jau turime gyvensime, kaip inkstai taukuose.
O šiaip mažas yeald’as jau yra tapęs LT kultūros dalis. Tas požiūris, kad bilietas gali kainuoti daugiau nei 19,99 eur – nyksta, bet labai ir labai iš lėto.
Įdomiausia, kad Ryanair akivaizdžiai meluoja sakydami kad 30 proc. jų klientų keliauja su mažu bagažu. Kad 30 proc. turi Priority – gal. Bet niekas jų duomenų negali patvirtintin ar paneigti, tai piešia juos iš „palubinsko”. Paveiks tai kokius 60 proc jų klientųt. Ir minimum 6 eur priemoka. Padės padės jiems prie bilieto pridėti 3,6 eur pajamų vidutiniškai. Tai padės atsverti kuro kainą prisidengiant šventa karve – sumažinti vėlavimus.
Nežinau ar aš tipinis skraidytojas, bet neskaitant skrydžių už kuriuos moka darbdavys, o kalbant tik apie atsotogų ir savaitgalių skrydžius, pastebėjau, kad ryanair ir wizzair vis rečiau yra tarp pasirinkimų ir šnekant su draugais ir kolegomis šitas trendo apsisukimas man atrodo pradeda jaustis. Augant atlyginimams daug kam nėra taip svarbu ar round trip yra 70Eur ar 140, nes tai vis tiek sudaro niekingai mažą atostogų biudžeto dalį ir renkantis aviakompaniją pradeda lošti kiti dalykai. žodžiu už savaitės į Madridą skrendu su persėdimu, nes tiesiog taip pasirinkau.
@RRR – geras pastebėjimas, ir akivaizdu, kad skirtumai tarp Lietuvos ir Estijos yra įtakoti ir vidutinių pajamų. Estijoje vidutinė alga prieš mokesčius pernai buvop apie 1200 EUR, kai Lietuvoje tik 850 EUR.
https://news.err.ee/646288/gross-average-wage-grows-more-than-7-percent-in-all-baltic-states
Dėl naujos Ryanair bagažo politikos labai suprantu, kodėl jie daro. Kuro kainoms kylant, iš finance reportų matosi, jog neina padidinti kainų. Todėl bando netiesioginį būdą tą padaryti – realiai dabar 80-90% keleivių neišvengs mažiausiai 6EUR mokesčio, kas yra 15% jų vidutinio fare.
Po visu paskutiniu Ryanair bagazo pakeitimu Priority perkanciu DK-LT bent jau vizualiai padaugejo nedaug. Bet pries kelias savaites skridau i Dublina, tai santykinai 70% turejo priority boardinga nusipirke, tik keli zmones lauke normalioje (ne priority) eileje.
Vilniaus oro uostas atnaujina triukšmo monitoringo sistemą
Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/vilniaus-oro-uostas-atnaujina-triuksmo-monitoringo-sistema
jpou: Ryanair rašo FAQ, jog parduoda maksimaliai 95 „priority” viename reise, t.y. daugiau nei pusė keleivių negali turėti priority.
13. What happens if more than 100 customers want to buy Priority Boarding?
They can’t – Priority Boarding is capped at 95 customers per flight (out of 189 guests).
RRR palaikiau mintį iki kol paaiškėjo, kad tai connectionas :) Kiekvienais metais su darbais skrendu į Madridą ir 10 iš 10 kartų pasirinksiu Ryanairą, ne Luftus, vien dėl to, kad nereikia connectintis :)
Valid pointas kalbant apie centrinius oro uostus vs middle of nowhere oro uostus ir patogesnius skraidymo laikus. Bet jeigu kalba apie direct vs connected, visada bandysiu tik direct gauti.
https://www.youtube.com/watch?v=wdU1WTBJMl0 – penktadieniui filmukas apie LHR
Žemos airline fare vistiek daro labai didelę įtaką psichologiškai ir yra pagrindinis driver’is renkantis ir pradedant kelionę (kelionė prasideda realiai įsigijus bilietus, daugeliui).
Mano asmeninis pavyzdys, iliustratyvus – su panašiom situacijom dažnai susiduriu.
Grupė bėgikų organizuojasi kelionę į Kiolno pusmaratonį. VNO-CGN su FR netinka dėl datų.
Kažkas pabrowsina FR ir W6 website’us ir nutaria, jog geriausia opcija yra skristi su W6 VNO-DTM-VNO, kaina bookinimo metu ~90EUR, viena diena tenka ilgesnė kelionė nei planuota.
Aš siūlau vietoje to rinktis Lufthansa (jie „vykdo” traukiniu iš FRA stoties tiesiai į Kiolno centrą) – galima rinktis iš kokio nori kelionės datos ir laiko (Lufthansa Saturday-night rule). Bookinimo metu kaina ~140EUR; imho gerokai patogesnis variantas ir panašus galutine kaina (iš Dortmundo rental car planuojamas; arba visuomeninis transportas į abi puses).
Mano argumentai silpni, 90EUR pigiau nei 140EUR; didžioji dalis skrenda į DTM :)
Na visada yra žmonių kuriems tie argumentai yra tinkami. Pusė čia rašančiųjų ne už savo pinigus tik verslo klase skristų :)
Aš tai beveik sutinku su jais. 50 eur nėra tiek jau mažai. Jei nedaug skraidai ir tas laikas nėra toks svarbus, kodėl ne?
Mėgėjai, į Kiolną reik skrist už 10 eur į LTN ir važiuot iš ten traukiniu :)
Tomui, connectionas šiuo atveju reikškia vieną papildomą dieną atsotogų :).
Anonimui, gal nesate susidūrę ir iki galo nesupratot Simono pavyzdžio. Traukinys iš Frakfurto į Kiolną ir ATGAL jau įeina į Lufthansos bilieto kainą. Iš dortmundo į Kiolną minimum 15Eur ir tiek pat atgal tai jau gaunasi 90+30Eur, o kur dar papildoma nakvynė?
Na tada isena 120 eur vs 140 eur. Tai jau mažiau logiška. Nors apskritai tai kiekvienam individualu, kam -1000 eur jokio skirtumo ir verta, kam 10 eur svarbu.
Aš savo pavyzdžiu norėjau iliustruoti, jog atrodo 20EUR priemoka už tikrai didesnį patogumą yra maža priemoka, bet visgi taip nėra.
Iš kitos pusės, aš pradedu jausti, jog prastėjant legacy produktams, už direct norisi tuos pačius 20EUR ir premium sumokėti. Kažkaip į Milaną ar Londoną nesinori skristi su LH ar SK, net už tą pačią kainą, kai galima direct nuskristi.
Skirtumas kartais net ne visai toks, tarkim rugpjūtį į Dubliną buvo 140 eur FR ir 70 eur SK per CPH (bet skridau fake connectionu už 35, norš čia tik todėl kad pirkau iki FR operacijų kolapso, dabar neberizikuočiau).
Wizz šiandien paskui Ryanair vėl pakeitė rankinio bagažo politiką, dabar ir pas juos didelį rankinį bagažą reikės reigstruoti checkine jei neturi priority, tik skirtingai nei Ryanair – nemokamai.
Jau dabar su bagažo pridavimu blogai – du stalai su 239 vietų A321 atostoginėje kryptyje nelabai susitvarko, laukt valandą reik ir bėgt paskui į lėktuvą. Tai jei visi pridavinės checkinę rankinį bagažą, tai jie ten turėtų agentų padvigubint (ko nebus).
Simonai, šiaip tavo pavyzdys labai gerai iliustruoja LCC verslo modelį – 90 EUR vs 140 EUR. T.y. svarbu kokia kaina DABAR. Nes 30 EUR už traukinį, bus KAŽKADA PO TO. Papildoma naktis, bus DAR PO TO.
Taip ir su LCC – nusiperka pigiai, o po to TIK 12 EUR už priority, nes rankinį bagažą norisi turėti su savimi, na artėjant skrydžiui paaiškėja, kad reiks ir bagažo, bet iš esmės nedaug, 34 EUR. Kažkurį vakarą pasižada mažiau kokteilių (pažadas nebūna ištesėtas).
Dar manau šiuo atveju veikia ir IKEA principas, kad „va kelionę susidėliojau pats”, o ne LH sudėliojo – nusipirkau pigiai aviabilietus, vėliau traukinio, dar prisidėjau bagažo pagal SAVO poreikį SAVO sprendimu:)
LH traukinys į FRa iš Kiolno centrinės stoties yra super geras produktas, nepaisant to, kad nuolat užgula ausys. Tai yra aukštesnės klasės salonas, su flexi krėslais, kelionės trukmė apie valandą. O atvažiuoja į patį FRA, kur belieka pakilti laiptais.
Nors man yra tekę pirkti ir tokį bilietą, CGN-HAM-FRA-VNO, nes jis buvo beveik 150 EUR pigesnis, nei traukinys, o pati kelionė pailgėjo maždaug 4 valandom. Tai tik parodo, koks geras ir pakankamai brangus yra FRA-CGN LH vagone.
Draugė mamą lanko kasmet, kaip skrido iš Amerikos už štuką baksų, taip skrenda. Jeigu konkrečią dieną iš konkretaus oro uosto reikia pirmyn ir po to atgal – sutaupyt gali 100 su keliais persėdimais, o dėl trumpų atostogų ten gaila prarasti dar porą dienų oro uostuose. Ir pas mus einam prie to paties. Arba mokėk daugiau už patogų laiką patogiomis dienom (plius, greičiausiai, persėdimas), o jei nori sutaupyti, atsiranda papildomas laiko švaistymas. Pigiai ir patogiai nebėra.
Kalbant apie pigiai ir patogiai, pergalvojau LCC marštutus, kuriais teko skristi.
Atmetus Vueling, Norwegian, Germanwings, EasyJet ir paliekant tik FR bei W6, tai sugalvoju tik 2 patogius maršrutus, tai buvo KUN-CPH, kai buvo uždarytas VNO. Vis vien reikėjo skristi į CPH, o už bilietą tada sumokėjau 9,99.
Dar vienas patogus maršrutas buvo su W6 VNO-AES, bet kaina buvo 149 Eur., tai kaip ir neatitinka kriterijaus pigu.
Juokinga,bet kažkada teko parskristi su pirmuoju reisu iš Beauvais į VNO(iškridimas buvo iš Kun),tada galvojau, kaip dabar bus patogu(prisipažinsiu dabar taip negalvoju).
Peršasi viena išvada, LCC nėra pigu ir patogu. Labai retai, kada būna, jog abiejuose LCC galuose būtų OK oro uostai(infrastruktūra ir pasiekiamumas), Ciampino, Beauvais Skavsta dėžučių, gerais oro uostais vadinti būtų sunku. NEPATOGU.
Skrydžių laikai: be OSL ir STD iš VNO, bei CPH iš KUN, vargu bau ar yra dar gerų laikų į gerus oro UOSTUS. NEPATOGU.
O jei ir yra geras produktas, tarp gerų oro uostų, tai ir kaina yra pikta. NEPIGU.
Tad kol tautiečiai neatsisakys S&M fetišo aviacijoje, tol ir tas pasiekiamumas bus komplikuotas. Juk faina atskridus už 29 eurus temptis backpackus 2.5 km pėstute(nes sutaupo dar 4,5 Eur.) iki traukinių stoties, kur gausi stovimus bilietus už 14.99 iki Zalcburgo.
Bet tai tik liūdnas vaizdas, mūsų ekonominio atspindžio, kuomet 30 eurų yra vertingiau nei 2 valandos pasivaikščiojimo su kuprine. Ir nepasakokite pasakų apie tai kaip mėgstat gamtą ir pažinti šalį.
Geras daiktas pigus nebūna. Tiesiog klasika. O jeigu vis tik taip atsitinka, – tai išimtis iš taisyklės. Juk ir Lietuvos futbolo rinktinė kažkada sužaidė 1:1 su Vokietija.
Dar papasakokit kaip FR ar W6 valgyt on-board neduoda „už dyką”, o ne LCC duoda (tipo „už dyką”, nors visi supranta, kad nei tai už dyką, nei ką), norėdami pateisinti savo pižoniškumą, kuomet 20 EUR pasirodo jau visai ne pinigas, o kokia tai smulkmena, dėl ko neverta gaišti kelių valandų. Pilna Lietuvoj žmonių, kurie tiek už visą darbo dieną negauna, kai pižonams 70 litų jau ne pinigas.
It”s ridiculous to bring water across disputed territory so St George can double in size with green grass growth, pools of water. This is the desert and we are and have been in a drought. The Colorado River can”t sustain Southern Utah, parts of NM, AZ, TX, and portions of CA. Conditions of drought are expected to continue and the Rivers are all lower than they should be. In addition, the cost isn”t justified. Another factor is the bullying of affected parties and negative news that will be encountered. I say NO to the pipeline. The whole move to put it through is insane. I”m so disappointed in those who represent our area!
to D. Šiaip jau valgymas nėra tik pižonų išmonė.
Kam tie ginčai – pižonas ar ne pižonas.
Sutaupytus pinigus padalini iš sutaupyto laiko. Jeigu suma didesnė, nei tavo valandinis darbo užmokestis, galima svarstyti, ar sutaupyti verta. Todėl tų variacijų, kad „man apsimoka”, „o man ne”, bus begalės.
Manau, Simonas savo pavyzdžiu tą ir norėjo pasakyti, kad kartais to sutaupymo visai NĖRA, ir tai VISADA bus nuostolis.
O kas yra ta šeštadienio Lufthansos nakties taisykle?
Dar įdomi kainodara.Žiūriu skrydi Vilnius Paryžius su latviais. Tiesiai iš Vilniaus į Paryziu 81 euras (skrendi po pietu), o per Ryga ryte ta pacia diena dar patogesniu laiku 71. Tai jie patys taip žudo tiesiogini skrydi.
panasu, kad eilini karta issiaiskinom, kad tautieciai, skrendantys uz 12.99 yra prasti tautieciai (panasiai, kaip tie, kurie skrenda charteriais ir nieko nesupranta apie skrydziu sauguma) ir jei jie skristu patogesniu laiku (nors jiems laikas gal ir neidomus, kaip kai kuriems cia) butu geresni tautieciai – gal net panasesnio mentaliteto kaip estai ar net vakarieciai, kurie skraido tik patogiais laikais ir is patogiu oro uostu, nieko ten pestute netempdami. aisku, kokiu budu Ryanair perveza daugiausia keleiviu Europoje, jei visi (isskyrus Lietuva) skraido tik patogiais laikais ir is/i patogius oro uostus, yra mistika.
kaip suprantu, CPH, FRA, LHR nepatogiais laikais buna tusti? ar atsiranda kvailui, kurie skrenda?
Mados reikalas neskristi su low-cost (pižonų atveju), kai tai pigiau, o destination vietos pasiekimo sąlygos panašios. Kaip ir blogo tono (rus. „durnoj ton”) ženklas bei „zapadlo” būtų iš šio blog’o autoriaus p. Simono pusės siūlyti draugams skristi su low-cost (mėgėjų pabėgioti Vokietijoje atvejis), nes koks jis po to jų akyse būtų aviacijos egzpertas, jau greičiau tik „egzpertas”, jei siūlo low-cost.
to D,
Tai jo privalomai reikia skristi su low-cost, net jeigu su jais ir brangiau. Nes priešingu atveju būsi pižonas:)
Manau, kad tamsta šiek tiek pasiklydote ir argumentacijoje, ir gyvenime. Bet sėkmės jums.
Aiškiai parašyta: „destination vietos pasiekimo sąlygos panašios”. Skaityti reikėtų mokėti, o paskui jau pasakoti kas ir kur pasiklydo.
Aiškiai parašyta ir tai – „viena diena tenka ilgesnė kelionė nei planuota“, ir kuri pagal tamstą nieko nekainuotų.
O kas dar neparšyta, kad turbūt niekas nenorės atiduoti rankinio bagažo į bagažo skyrių ir dar susimokės papildomai po 10 eurų, arba į lėktuvą turės lipti tik su telefonu ir pinigine rankose, o rankinio bagažo po to laukti prie juostos su visais bagažais.
Pižonai – nenorės, o visiems kitiem tas pats kur tas jų bagažas skrenda – salone su jais ar bagaže be jų. Apie tai ir kalba.
As – Pigeonas …. Savo kuprineles laikau isikibes visa kelione. O siaip tai cia turbut visa esme, kad vieno zmogaus valanda kainuoja 100 eu, o kito 10 eu. Taigi viena prarasta darbo diena grubiai snekant 80eu vs 800eu.
Pidgeon ar ne pidgeon, bet stai Dubrovnike i elektrokaras i sas lektuva ivaziavo: https://twitter.com/sof_angel/status/1033642048799350784?s=21
Berods siuvėjas Juozas sakė, kad reisą į Vilnių gali atpažinti pagal tautiečių kvapą ir aprangą.
Dar pridėkime universalias gariūnines/languotas terbas, kurių formą galima keisti, kad atitiktų išmatavimus. Net jei turi vietą biliete, svarbu likus valandai iki reiso atsistoti į eilę – a maža ką.
O jau kai gausi vietą, atsisėsi reikės prasukti buteliuką(iš duty free), bet tai nėra svarbiausias skrydžio akcentas – kulminacija yra pabaigoje.
Vos tik lėktuvo ratai paliečia žemę, svarbu greitai ir stipriai ploti, kad lėktuvui dar važiuojant taku išsiimtum savo tašę ir pirmas atsidurtum prie durų.
Ir visa šita atrakcija kainavo 14,99 12,99(bonkė duty free), kodėl taip pigiai? Draugelis Dubline iki oro uosto pavežė, o VNO mašina prie IKEA pastatyta.
to D,
o tai kaip dėl nakvynės? Su pižonais aišku, jie išskris namo su Lufthansa, o ką darys ne pižonai? Mokės 90 eurų už trivietį kambarį?
Popiežiaus atvaizdo pagalba „Ryanair“ išpardavinėjo bilietus
Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/popieziaus-atvaizdo-pagalba-ryanair-ispardavinejo-bilietus/
ir vel tas graudus poros emigrantiniu skrydziu suabsoliutinimas. taip, visi skrendantys nepatogiu laiku turi masina prie IKEA. Kad SAS’o skrydziai pilni statybininku ir montuotoju, skrendanciu i Skandinavija – nieko tokio – ten ir laikas patogus ir i SAS skrydzius – legacy carrieris gi – jie labiau nusiprause ateina, nei i LCC.
pasirodo, VNO ir apskritai Lietuvai reikia ne kad kuo daugiau kas i/is skraidytu, kuo smarkiai atsiliekam nuo Skandinavu ir net kaimynu, o kad skraidytu elitas, atsigaunanciais (tam tikruose sapnuose) legacy carrieriais ir tik patogiu laiku.
Gal nereikia diskusijos nusukti į lankas sakyčiau – čia ne apie visuomenės sluoksnius diskusija.
Mano mintis ta, jog akivaizdžiai ir tyrimai tai patvirtina, jog „low fares” yra kelionės driver’is. Tai istorija, kuri veikia ir kurią Ryanair ir kiti ULCC pardavinėja, kaip veikiančią ir patvirtintą. Už 14.99 EUR žmonės gali pradėti bookinti tokius maršrutus kaip TKU-KUN ar VNO-NUE ir jau tik po to galvoti, ką daryti toliau.
to D. Man labai svarbu, kur mano bagažas skrenda, nes jame dažniausia būna fotoaparatas, kuris bagažo skyriuje gali smarkiai nukentėti, taip vaistai, kuriuos kasdien vartoju ir turėčiau rimtų rūpesčių juos praradęs, dokumentai, keli būtiniausi kiti daiktai. Taigi, bent minimalus bagažas – tik kartu manim į saloną.
Neseniai diskutavau su kroatu. Vienas sako, po darbo ir savaitgaliais bendrauti su klientais (darbo klausimais) nėra logikos. Kitas sako – privalom bendrauti su klientais ir po darbo valandų. Darbo specifika tokia, kad per savaitgalį nieko tragiško negali įvykti, sutartimis irgi nesame sutarę konsultacijų savaitgaliais. Mūsų klausėsi pardavimų vadovas vokietis. Jis sako – negaliu patikslinti, kurio kelias teisingas. Priklauso nuo situacijos.
Taip ir šioj mūsų diskusijoj. Jeigu reikia 02.16 į Milaną (kitos dienos netinka) ir 02.23 atgal (irgi kitos dienos netinka):
galima pirkti LCC už 200-300 EUR
galima su persėdimu (Rygoj, Varšuvoj, Frankfurte) už 120-150 EUR
galima važiuoti automobiliu, jei vieno keliautojo diena kainuoja nedaug ir yra kokie 3-4 važiuotojai
Kvaila šaržuoti, bet manau, kad
yra tokia visuomenės dalis, kuri bet kuriuo atveju skris LCC,
yra tokia, kuri paanalizuos visus tris variantus,
yra ir tokia, kuri spjaus į LCC variantą, kitų avialinijų net nesvarstys ir sės į automobilį…
Ir visos grupės yra savaip teisios. Ir negalėčiau išskirti, kuri yra teisi, kuri klysta.
Čia kaip su tuo pardavimų pavyzdžiu – priklauso nuo situacijos ir kaip giliai žmogus gali išanalizuoti situaciją ir atsirinkti geriausią variantą.
Grįžtant prie šio įrašo temos apie Taliną, tai pagalvojau, kad gal visai vertėjo poste paminėti, jog Qatar Airways ketina skraidyti į Taliną. Nors tas jų ketina, tai savotišką reikšmę turintis žodis. 2018 m. kovo 7 dieną jie paskelbė apie planus skraidyti į Taliną, iki šiol nėra nei starto datos, nei bilietų pardavime. Tai nėra įprasta Qatar Airways, užsienio forumuose priskaičiuoja daugiau nei 20 krypčių, kuriuos Qatar yra „paskelbę” ir nepradėję skraidyti nei pardavinėti.
Pirkau Lapkričiui su Air Baltic skrydį VNO-AMS, užsakinėjant rašė, kad skrydis su A220, o užsakius patvirtinime B733, tai kur tiesa ?
to Wincas. Iki RIX skrisi su A220, toliau – su B733.
Beje, o kodėl iki Talino nieks neatidaro LCC reiso? Ar srautai tam būtų per maži?
Dėl Qatar iš Talino, tai ką jie skraidins atidarę tokį reisą? Kainos – kosmosas. O ir 80 sakalų-vanagų kažin ar atsiras per visą Pabaltijį :)
https://www.businessinsider.com/saudi-prince-80-hawks-on-plane-photo-2017-1
Kada trys oro uostai tapo nebe prabanga Lietuvai?
https://www.lrt.lt/naujienos/ekonomika/4/224869/kada-trys-oro-uostai-tapo-nebe-prabanga-lietuvai
Vytautas-NT: o tikrai yra poreikis? Dabar vyksta 4-5 reisai per dieną, o per airBaltic akcijas galima ir po 19EUR nusipirkti.
niekad nemates kaip 737 sim atrodo supakuotas: https://twitter.com/BAATraining/status/1034354135062269952
The new #simulator is here! #Boeing737NG Full Flight Simulator has arrived at @BAATraining headquarters in Vilnius
Riga Airport has been Recognized as the Second Fastest Growing European Airport
http://www.baltic-course.com/eng/good_for_business/?doc=142743
Nežinau, kaip dėl Qatar, bet pvz. koks Etihad, tikrai kasdien pasikrauna keleiveis iš LT, gal ne po 80, bet MEB3 vežėjui manau po kelių metų tikrai vietos VNO atsiras.
Realiai ir pagal technines galimybes gali tik Etihad ir Qatar.
Kai TK pradėjo skraidyti, atrodė kai kuriem, kad nebus skraidančių, o ir mano įspūdis, kad MEB3 kainodara patrauklesnė nei TK.
Gal kam įdomu bus:
Evaldas Petkus: How to Survive in the Modern Airline Business
https://www.facebook.com/events/1092961220879714/
Nenoriu apvaginėti VŽ ir perspausdinti viso straipsnio iš po „paywall’o”, tačiau šiandien VŽ.lt įdomu straipsnį išspausdino, pagal kurį išeina, kad dabartinė valdžia ketina palaipsniui perkelti pagrindinį šalies oro uostą į Kauną.
Kelias citatas idėsiu, kad suprasti esmę:
Maždaug po 10 metų planuojama stabdyti VNO darbą metams arba dviems, statant naują VNO terminalą. Tuo laikotarpiu, VNO ketinama uždaryti.
„Tačiau esą kaip tik statant naują TVOU atvykimo terminalą metams arba dviems pagrindinio šalies oro uosto veikla turėtų būti perkelta į Kauną. Vėliau TVOU vėl veiks, tačiau dabar manoma, kad TVOU telksis verslo skrydžius aptarnaujančios bendrovės, komercinės ir pigesnių skrydžių oro linijos kelsis Kaune.”
„Ponas Masiulis sako, kad Kauno oro uoste turėtų atsirasti naujas terminalas priešingoje nei dabar pakilimo-nusileidimo tako pusėje, turėtų būti nutiestas tiesesnis privažiavimas iš automagistralės A-1 (Vilnius-Kaunas), aplenkiant Karmėlavą.”
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pabrėžė, kad po šios pertvarkos TVOU turėtų atrodyti naujas modernus oro uostas be išlikusių jame sovietinio laikotarpio statybos pastatų :)
Puikiai sugalvota, gal reikėjo turkams pasiūlyti, uždaryti Stambulą ir perkelti į Ankarą, kol nauja terminalą pastatys? :)
Įdomu tuomet kokiu tikslu statomas naujas išvykimo terminalas kuri planuoja atidaryti 2021, jeigu vistiek po kelių metų vėl perstatys viską. Nebūtų geriau iškart normalų terminalą pastatyt?
Kalba eina apie procesus, kurie vyktų 2027-2028 metais. Iki to laiko su esama infrastruktūra vistiek neišeitų dagyventi, tai laikiniems sprendiams, matyt, irgi yra logika.
Jeigu išvaikyt FR ir W6, kaip ir nebereikia naujo terminalo :) Puse srauto nukrenta iškart. Kažin ar patys LCC norės į KUN keltis ir ar po tokio perkraustymo neuždarys skrydžių į LT.
Mano nuomone optimalus variantas būtų statyti naują oro uosto pastatą Vilniuje kitoje tako pusėje nieko nelaukiant – tikrai galima susispausti dar porą metų dabartiniame oro uoste ir nereikia mėtyti 60M EUR kažkokiems beviltiškiems priestatams. Aš 90% investicijų skirčiau VNO, o 10% PLQ patobulinimams. Kaunas jau turi viską, ko jam reikia ir tikrai kol kas per didelė prabanga ten kažką kurti papildomo. Galima paklausti Simono – kodėl pvz. Small Planet charter’iai užsakomi iš Vilniaus, o ne iš Kauno, kuris mąstant pagal šitą logiką yra patogesnis didžiajai daliai Lietuvos?
Žiūrint į ilgalaikį planavimą, negalima vertinti pagal aviakompanijų planus.
1998 m. VNO pusė milijono keleivių. 55% capacity siūlo Lietuvos Avialinijos.
2008 m. VNO 2 mln. keleivių. 60% capacity Vilniuje užėmė airBaltic ir flyLAL, abi planavo plėstis.
2018 m. VNO 4,5 mln. keleivių. 42% užima Wizz Air ir Ryanair, plėtros planai neaiškūs.
2028 m. galima tik modeliuoti keleivių skaičius, bet sunkiai modeliuojami vežėjai, maršrutai ir kitos „smulkmenos”.
Daugiau detalių: http://ministraspirmininkas.lrv.lt/lt/naujienos/lietuva-toliau-vystys-triju-tarptautiniu-oro-uostu-tinkla
Vilniuje bus baigta keleivių išvykimo terminalo rekonstrukcija, o iki 2028 m. ir atvykimo terminalo rekonstrukcija. Kaune ketinama pastatyti naują keleivinį terminalą, kuris bus integruotas su „Rail Baltica“ geležinkelio linija, bus įrengta požeminė traukinio stotis.
Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai ateityje pagal poreikius galės būti plečiami moduliniu principu, užtikrinant nepertraukiamą šių oro uostų veiklą ir nesukeliant nepatogumų keleiviams ar oro linijoms.
Rekonstruoti Lietuvos oro uostai turi reprezentuoti Lietuvą kaip modernią, aukštųjų technologijų valstybę“, – sako premjeras.
„Lietuvos geležinkeliai“ (LG) žada, esą pasistengus, keleivius iš Vilniaus geležinkelio stoties ligi Kauno oro uosto galima būtų nauja siaurąja vėže nugabenti per 35 min.
Siaip idomus Spectator’o klausimas: Small Planet charter’iai užsakomi iš Vilniaus, o ne iš Kauno, kuris mąstant pagal šitą logiką yra patogesnis didžiajai daliai Lietuvos?
Kodel SPA visus vykdo skrydzius is VNO, o ne is KUN? Kokios butu SPA perspektyvos skaidyti is KUN ir gal is PLQ?
@ Wincas, pradžioje turi būti vėžė ir tinkamo greičio EMU, tada gal ir taip, bet artimiausioje perspektyvoje to tikrai nebus.
@Little_man
tai gi LG gali projektuoti greičius ir be vėžės :D
svarbu ką nors pasakyti, o kas bus kai/jei nuties vėžę po 10 metų – niekas nebeprisimins ;)
manau, kelios nepigios galimybiu studijos pades viskam susidelioti i vieta
„Rail Baltica” nuo Kauno link Latvijos eis pro pat oro uostą, tai turbūt geras sprendimas išnaudoti šią aplinkybę ir įrengti išties patogų susisiekimą su oro uostu. Net jeigu nebus europinės vėžės iki Vilniaus, galima nutiesti senojo standarto liniją iki oro uosto. Tai visai netoli – vos keli kilometrai ir brangiai nekainuotų.
O apie naują oro uostą mums turbūt nereikėtų svaigti. Berlyno pavyzdys puikiai įrodo, kokio tai masto ir brangumo reikalas. Lenkai planuoja naują oro uostą statyti prie Varšuvos, tai, jeigu neklystu, atidarymas po 10 metų planuojamas. Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadioną turkai rekonstruos per 20 mėnesių, tai pastatyti naują oro uostą Lietuvoje reikėtų 20 metų. Nekalbant jau apie pinigus. O po tiek metų situacija gali visiškai pasikeisti. Kita vertus, išliekant dabartiniam keleivių augimo tempui, nei VNO tiek laiko neištemps.
Spectator ir anonimui: priminsiu, kad Small Planet bandė skraidyti ir iš Kauno, ir iš Palangos į Antaliją bet skrydžiai nebuvo pratęsti ar plečiami. Žinoma, pirmiausia kelionių organizatoriai užsako šitoje vietoje norus ir, jų vertinimu, keleiviai nori skristi būtent iš Vilniaus (rinkos naujokai KidyTour, ITAKA ir Rainbow irgi į Vilnių skraido). Turbūt susiveda keli dalykai: įpročiai, patogumas pasiekti oro uostą (ypač iš Rygos, Minsko ir kt.), daugiausia keliaujančiųjų yra iš Vilniaus ir iš vienos vietos efektyviau nei iš kelių.
Ir, detalė, kadangi čarteriams jokios nuolaidos nėra taikomos, tai dabar VNO yra pigiausias oro uostas Lietuvoje pagal rinkliavas (KUN per vidurį – vien keleivio mokestis VNO 8 EUR, KUN ir PLQ po 11,5EUR; tūpimo mokestis už toną Vilniuje 7EUR, Kaune 15EUR, Palangoje 10EUR).
Vieną sezoną iš Kauno kilo čarteriai į Tunisą.
Čia ne į šio, o į praeito posto temą. Cityjet pardavė savo maršrutą LCY-DUB ir dabar vietoje savo „schedule operations” skraidys šį maršrutą už Aer Lingus. Management’as komunikuoja, kad pasiekė savo tikslą, išeiti iš „scheduled operator” ir tapti pilnai ACMI aviakompanija. Tai, matyt, pilnai galim Cityjet išbraukti iš kandidatų skraidyti VNO-LCY.
KUN pats brangiausias oro uostas Lietuvoje, nebloga politika remiant skrydžius iš Kauno… :)
SPA bazė yra VNO, todėl jiems kiltų nepatogumų skraidant iš KUN. Tuo tarpu užsienio kompanijai – jokio skirtumo. Svarbu, kad užsakovui būtų pigiau ir patogiau. Tik bėda (o gal ir ne bėda), kad užsieniečiai čarteriais į Lietuvą beveik neskraido. Kiek žinau, tik Lenkijos „Itaka” samdo lenkų/čekų „Travel Service”.
Čarterius vykdo ne tik Small Planet iš VNO – „Itaka” skraido su „Travel Service”, „Corendon” ir „Corendon Europe”, „KidyTour” skraido su „Corendon”, „Tez Tour” skraido su „AndalouJet”, „Pegasus”, „Novaturas” su „Freebird”, „Pegasus”. Visi skrydžiai vykdomi į VNO.
Atvykstamųjų čarterių į Lietuvą irgi yra – pirmadieniais vyksta iš Madrido su „Smart Lynx”, dar „Adria Airways” vykdo šią vasarą atvykstamus čarterius iš įvairių Vokietijos ir Austrijos miestų.
SAS uždaro reisą Kopenhaga-Ryga.
Copenhagen Kastrup – Riga route will be terminated on September 17, 2018.
Skraidė 2x daily, su CRJ900; su nakvyne Rygoje.
Dar viena airBaltic pergalė Rygoje.
tai SAS skraide po 400SEK i Ryga, 3-5x maziau kaina nei i Vilniu, vat ir priezastis, pasirodo..
Vilnius jau vėl lenkų :)
Ryanair offers flights from Kyiv to six cities in Poland (Warsaw, Krakow, Gdansk, Poznan, Vilnius, Wroclaw and Bydgoszcz)
https://112.international/society/ryanair-launches-first-flight-from-kyiv-on-monday-31619.html
Gal kam lagaminų reikia? VNO dalina:)
https://www.facebook.com/egle.melinauskiene/posts/10210515445277056
Ar gali būti, kad čia atsakymas, kas skraidys LCY-VNO…?
MORE ROUTES AND MORE AIRCRAFT FOR LONDON CITY
https://www.atn.aero/#/article.html?id=69361
Gal kas žinot, kokia proga Anda Air nuolat atskrenda į VNO iš Burgas, čia Novaturo skrydžius vykdo? Ar tik tais atvejais, kai Spa sugenda?
Už SPA Anda Air man pamenamais laikais nevykdė skrydžių. Ir šiaip pirmą kartą girdžiu, kad jie į Vilnių skraidytų – pažiūrėjau dabar flightradar, tai paskutines 7 dienas nė vienas jų lėktuvas VNO lyg ir nesilankė.
Paskutinį kartą gal prieš tris savaites buvo, atskrido iš Burgas, išskrido į Kijevą berods. Po vidurnakčio visi skrydžiai buvo kiek teko užmatyt.
UR-CPB dažniausiai atskrisdavo.
Dabar pagalvojau, kad galėjo būti jūreivių reisai į Mauritaniją ar į kitą Vakarų Afrikos pakrantę, tokie reisai daro multi-stop įvairiuose uostuose (Kaliningrade, Gdanske, Burgas), Vilniuje, Kijeve.
Visai OT klausimas: gal kas bookinatės viešbučius per Miles and More programą? Anksčiau visuomet bookindavausi su Eurobonus account’u ir jie per kokius 1-2 mėn. įskaitydavo mylias. Pastaruoju metu persimečiau į LH ir viešbučius užsakinėju per miles and more.O bet tačiau – po pirmų rezervacijų praėjo 2-3 mėn ir kol kas jokių žinių. Kokios kitų patirtys?
Wizzair atidaro Kijevas-Ryga, taip išeina bus 3 vežėjas maršrute
Klausimas kompensacijų žinovams – AY vėluoja iš JFK 3.5val, ir aš į VNO irgi grįšiu geriausiu atveju su 4val vėlavimu. Ar galiu reikalauti, ir kiek?
Ačiū ;)
600 eur
https://europa.eu/youreurope/citizens/travel/passenger-rights/air/index_lt.htm
Bet prireiks sekmes gauti $$$ is Finnair:)
Na, pats daug laiko negaišiu. Yra skycop ir panašūs pagalbininkai :)
Beje, gal kas turėjote patirties su Finnair panašioje situacijoje?
@Vytautai – as turejau panasia situacija su jais. Skrydis is US velavo, missed connection, atsiradau Vilniuje kita ryta. Skrydis is US velavo, nes i ta lektuva trenke zaiba, kai jis skrido is Japonijos i HEL, ko pasekoje, velavo skrydis HEL-ORD ir maniskis ORD-HEL. Finnair mane pasiunte greitai, su Skycop ir CAA kalbejosi ilgiau, bet viskas baigesi, kad jie laikesi savo isitikimo, kad tai yra oras, ir negavau nieko, ir jokie Skycop nepadejo.
@Justas – o jie pateikė kokių nors įrodymų kad taip tikrai buvo? Aš JFK sėdėdamas lėktuve girdėjau kapitono paaiškinimą kad reikėjo kuro perpilymą padaryti, dėl to buvo 3h delay iš HEL. Nepanašu į žaibą :)
Sveiki. Gal kas žinote, kada artimiausiu metu galima tikėtis SK akcijų?
svediskas SK dabar turi iki 3/9 – https://www.sas.se/erbjudanden/europa/
Tas paverkšlenimas dėl kelių lagaminų VNO parodo kiek mažai supratimo apie ground handling ir oro uosto sąsajas, taip pat, kad visur būna visko.
Dėl tų vėlesnių rotacijų vėlavimų. Manau, kad case closed visais atvejais. Danijos Aukščiausiasis teismas (!!!) yra nusprendęs, kad EU261 požiūriu FM, jei vėluoja rotacija dėl force majeure praeitoje rotacijoje.
https://www.flyertalk.com/forum/sas-eurobonus/1846238-danish-supreme-court-rule-favour-sk-eu-compensation-case.html
Vienintelė paguoda, kad šie sprendimai galioja tik atvejais iš CPH.
Paverkslenimas, kad kazkas verkslena del lagaminu rodo, kad groundhandlingas bando pateisinti prastoka darba puldamas kitus
Žmonės, ar tikrai niekas iš čia esančių nebookina viešbučių per miles and more? Buvau įmetęs klausimą aukščiau tekste.
Beje, du buteliai po 1l Jack Daniels iš JFK saugiai parvyko. HEL buvo tik automatinė pasų kontrolė ir jokio security.
@Vytautas- CAA kazka is ju gavo, kas matyt juos itikink. As nemaciau nieko.
ES> Claimink gi, jei neperveda. Man, M&B turetojui, LH ir uz skrydzius myliu daznai neperveda
ES: aš pastebėjau, kad airline miles už hotel bookings dabar visai limituoti – ar tikrai nebuvo apmokėta agentūros? ar nebookinai per kokį booking.com? ar nebuvo koks „promo” tarifas? Man atrodo, dabar airline miles daugelis viešbučių duoda tik jeigu perki tiesiai iš jų, jų vertinimu „normalų” tarifą ir apmoki pats viešbutyje.
Smagu, kad pavyko deficitinio JD parsivezti.
Idomu ar Vytautas-NT dar gyvas, bet pagaliau radau su kuo skraidinti keleivius i Nida. Bus tik stovimos vietos, RYR ziures ir pavydes.
https://www.evarzytynes.lt/evs/pages/auction.do?id=194043&number=159343
@simonas : visada viešbučius užsakinėju per LH apps’ą ir rezervacijos patvirtinime rašo kiek mylių gausiu už konkrečią rezervaciją. Jau claim’inau, jokio feedback’o, keep on diggin.
Vytautas -> įdomesnis case’as yra kodėl išviso jį skraidiniesi? :))
@Tomas – noriu patikrint teoriją, kad pas mus maximose padirbtas pardavinėjamas ;)
Juk ne 1994 m. čia tas pats, kaip tie kurie sako, kad IEV geresnis Nemiroff, nei kituose duty free.
Didžiojoje daugumoje duty free cirkuliuoja vienas ir tas pats alkoholis ar tu pirksi Balyje ar Adis Abeboje ar Briuselyje.
Ryanair keičia laikus VNO-AMM-VNO ir vietoj rytas-popietė bus popietė-vakaras. Gal kas žino su kuo tai susiję? Kaip suprantu iš VNO skris ne su jame „nakvojusiu” lėktuvu, o iš kažkur atskridusiu?
Kaip žinia, neseniai buvo oficialiai pripažinta, kad tų pačių maisto produktų sudėtis (kokybė?) skiriasi Vakarų ir Rytų Europoje. Taigi, nenustebčiau, jeigu JD Lietuvoje ir USA taip pat skiriasi.
Žmona sako, kad ta pati kosmetika skiriasi Lietuvos parduotuvėse ir duty free.
to Čiurlionis. Taip, duty free alkoholio kokybė turbūt nesiskiria visame pasaulyje, tačiau niekas skrisdamas į USA jo neperka VNO.
Maistas tikrai taip, tam tikrų Europos gamintojų, tiksliau vos kelių gamintojų grupių, buvo gaminamas skirtingas vakarams ir rytams.
Visiškai kitaip yra su eksportui skirtų alkoholiu.
Tas pats ir su kvepalais, kaip ir su alkoholiu, tik tas mitas gajus, po to, kai vienos įmonės dalyje produkcijos buvo rasta padirbtų prekių, bet ir tai buvo senokai.
Kaip ir mitas, kad duty free kvepalai geresni, nei Selfridges. Nėra taip blogai jau pas mus ;)
Kardiobatonas yra viena problema, Jackas turi tik vieną distilerija, tai nebent Bennet kažkur Lietuvoje dar chemtrailais patys atskiedžia.
Is Bennet vidiniu diskusiju, jie giria tik STOLICHNAYA, visa kita vidutine kokybe skirta pamaloninti masini vartotoja,taigi jei norite kokybes ieskokite brangaus ir ne masines gamybos gaminio…. Ir sake sidro negali laukyti ilgai sandeliuose, nes pragriauzia skardines :)
Iki ko nusirito aviacinis blog’as – pageriančių diskusijos, lyg prie kaimo krautuvės apie tai, kur, kuris ir kieno pilstukas geresnis
Akurat, kai plebėjai nori reikšti savo nuomonę (apie kvepalus, apie viskį, apie bet ką – nes ta jų nuomonė yra nepaprastai vertinga), tam tinka ir aviacinis forumas.
D: Ryanair vis dėliojo naujus maršrutus ant VNO bazės – AMM, KBP, TSF – kad buvo sudėlioję laikus tarsi planuotų tris lėktuvus bazuoti VNO. Dabar sutvarkė tvarkaraštį, dalį dienų STN reisą perkėlė ant STN bazės lėktuvo (sakyčiau išdarkė ir pablogino tvarkaraštį), o kitus maršrutus perkėlė (kaip AMM), kad tilptų rotacijos ant dviejų lėktuvų bazės.
AMM bus iš VNO bazės vykdomas.
01-SEP-2018 – UTAir Boeing 737-8AS (WL) accident
https://www.atn.aero/#/article.html?id=69402
man labai norisi išsakyti savo „plebėjišką” nuomonę apie duty free kvepalus – visgi laikausi subjektyvios nuomonės, kad kvepalų, pirktų duty free, kvapas laikosi ilgiau :D
taip pat yra labai super žinoti, kad JD niekas neatiminėja skrendant per HEL iš USA – dėkingas pasidalinusiems ;)
Simono blogas – jėga, nes galima kaip prie kaimo krautuvės, kaip paprastiems plebėjams kai kada paplepėti truputį ne į temą! PEACE
Georgian Airways paskelbė tvarkaraštį ir GDS atidarė bilietų prekybą Tbilisis-Vilnius. 3 kartus per savaitę, nuo 2019 m. vasaros sezono pradžios su Embraer 190.
Tvarkaraštis – antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.
TBS-VNO: 19:00-21:00
VNO-TBS: 22:00-02:00AM.
Jų saite kol kas nėra.
Gruzijoj pilna neaiškių start-up’ų, kurie čia skraido čia neskraido, o Georgian Airways realiai vienintelė „normali” ir stabili aviakompanija – tikėtina, jog jų planai realūs.
@aha tai papasakok kažką vertingo, kas būdinga aukštuomenei, mielai pasiklausysim ir pasimokysim.
Arba taisykles surašykite, kad neperžengtume ribų ;)
Įdomi žinia apie A9
Simonai, taip staigiai primečiau, ar ne ant ribos E-190 tokiam maršrute?
Jie skraido iš Tbilisio į Berlyną, kas yra 4 valandų skrydis – E190 neturėtų apribojimų turėti TBS-VNO.
TBS tiesioginis smagu, bet 300 EUR RT man kaip plebėjui daugoka pažintiniais-turistiniais tikslais.
Sunku iš tikro pasakyti ir nuspėti, ar pasiseks maršrutas ar ne.
Tbilisis yra didžiausia rinka iš LT tame regione, didesnė nei į Kazakhstaną/Azerbaidžianą/Armėniją ir aplink. Tačiau Wizz Air su Kutaisi labai yield’us tempia žemyn, ypač ne vasaros mėnesiais. 3 valandų skrydis su Embraer nėra pigus kaštų prasme, kad galėtų Georgian Airways kainomis sukonkuruoti, o jiems iššūkis bus ir su skrydžiais per RIX, KBP, WAW konkuruoti. Netiesioginio susisiekimo konkurencija nėra maža – gan gerus produktus turi ir BT, ir UIA, ir LOT iš VNO į TBS. Georgian Airways gerą tvarkaraštį iš TBS į VNO pasiūlys, bet iš VNO į TBS tai nakties vidury atvykimas, koks įprastas ir skrendant su BT ar LOT. Labai norėčiau, kad pasisektų.
Kas cia per gandai del skrydzio is Vilniaus i Lisabona kitai vasarai su Wizz ?
Na kiek Vilniuje buvo bandymų red-eye, sėkmės didžiulės nebuvo. Ir ką daryt atskridus į Tbilisį 2:00. Svajonių variantas būtų jei lėktuvas nakvotų VNO ir kokios 5:30 išskristų atgal.
Bet tai tik svajonės su 3x weekly.
Georgian Airways visas network dabar perorientuotas tik į Vakarus, tai nakvynė neturi prasmės, jokių jungimų Georgian negali pasiūlyti per TBS, nes be Jerevano neturi jokių krypčių nei regione, nei į Rytus ar Pietus.
Rugpjūtį aptarnautų skrydžių skaičius augo 12 proc.
Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/rugpjuti-aptarnautu-skrydziu-skaicius-augo-12-proc/
Small Planet vokiečių spaudoj pirmam puslapyje, ten skrydžių vėlavimai ne taip dažnai aprašomi, gerokai pasistengt reik, kad papulti.
https://www.bild.de/news/ausland/news-ausland/pannenserie-bei-billig-flieger-reisst-nicht-ab-small-planet-passagiere-warten-se-57034640.bild.html
Prie gerų žinių – SCAT įdėjo į pardavimus Astana-Vilnius žiemai.
Klausimas žinovams. Mano Ryanair skrydis buvo atšauktas dėl pilotų streiko. Grįžom namo su nuomotu automobiliu, nes anksčiau lėktuvu nebuvo galimybės. Dar nakvojom viešbutyje, rinkom sąžiningai visus čekius. Pateikiau skundą kompensacijai. Gavau atsakymą siūlo net mažiau nei mašinos nuoma kainuoja. Jokių argumentų kodėl, ko neapmoka ir panašiai. Ar verta rašyti skundus, tikėtis daugiau, ar verta kreiptis į tarpininkus, kurie tuo užsiima. Nes apgautas jaučiuosi.
Galite kreipties i isvykimo salies (is kur skridote?) nacionaline administravimo tanyba:
https://europa.eu/youreurope/citizens/travel/passenger-rights/air/index_lt.htm
Reikia daugiau informacijos apie taisykles konkrečioje šalyje? Spaskite: Klauskite nacionaliniu administravimo istaigu.
Ten rasite kontaktus. Tik zinokite, kad gali tekti laukti atsakymo 6-12 menesius.
T.p. galima bandyti kreiptis i Valstybine Vartotoju Teisiu Apsaugos tarnyba, jie patars kur kreiptis.
airBaltic nebeturi tvarkaraštyje VNO-RIX su A220. Įdomu čia dėl to, kad vėluoja gaut lėktuvus, ar tiesiog buvo klaida?
Ar ne 2020 žadėjo, kad VNO atsiras CS300, gal tada ir nakvojančius pakeis. O dėl vėlavimų, taip buvo, bet dabar panašu gaus net 5 artimiausiu metu:
https://www.abcdlist.nl/cseries/cseries.html
Dabar panašu,kad BT visus Boeing maršrutus permeta nuo B735 ant B733. Nežymus,bet visgi upgrade vietų atžvilgiu
WAW stovi E190-E2 – LOT planuoja upgrade’us?
trolis: man atrodo Embraer daro sales pitch – LOT neturi E2 order’inę.
Ok – aciu! PR-ZGQ – grazus isdazymas, beja.
Aš asmeniškai turiu nuojautą, jog reikėtų artimiausiu metu laukti BT planų VNO 2019 metams – pokyčių gali būti, bus 2019-ais du metai, kai jie iš principo vienodai iš Lietuvos operuoja. Akivaizdu, jog TXL ir MUC nėra gero performance; su bendra plėtra, gali BT bandyti ir daugiau plėstis VNO, kas būtų sveikintina. TLL šalia naujų maršrutų į CPH, BRU, AGP dar pridėjo papildomą šeštą rytinį reisą RIX-TLL.
Beje, AMS iš principo nuo šių metų pasidaro „locked airport” su slotais – AMS pasiekia max valdžios nustatytą movements per year skaičių, jo didinti neketina, tai tikėtina, jog nuo šiol ten nebebus nė vieno naujo normalaus sloto. BT įgija ilgalaikį pranašumą čia, turėdama dabar istorinius slotus AMS dviems rotacijoms per dieną iš RIX ir po kasdienę rytinę rotaciją iš VNO ir TLL.
Ar bandet kada error fares medzioti? Kai norisi i kokia Japonija ar dar kurnors toli, bet nelabai svarbu kada ;-)
Tikriausiai yra tinklapiai/forumai kur error fares postina?
Na holidaypirates turbut zymiausias, travelfree turi visokiu skrydziu is lietuvos. Bet kiek zinau jie dauguma info paima is forumu, ir daznai super dealai ten jau buna pasibaige.
Exbir.de
keliaujam pastoviai su error fares. kaip jau parase Giedrius – travelfree, secretflying ir pan yra populiariausi, bet viskas ateina is flyertalk ir panasiu forumu.
Japonijai SAS turi dealu laiks nuo laiko ir be erroru – pernai uz 300Eur skridau VNO-PVG, NRT-VNO, VNO-NRT-VNO kainavo gal 350Eur. OKA, ISG ir pan tolesnius skrydzius deliaujausi pats – vidiniams skrydziams visitoriams galioja specifines fixed kainos – dazniausiai apie 90$ uz leg’a perkant veliausiai pries tris dienas
dekui visiems! As svarstau verslo klases error fare pamedzioti i Koreja is Europos. Kol DY neduoda Sibiro koridoriaus, uz koki 1000 EUR RT nesuskraidyti tenais.
Kaip minėjo Simonas, BT prideda šeštą rytinį TLL-TXL,tačiau vykdys nebe su Boeing o su Dash
Tai ir dabar 3 arba 4 iš 5 skrydžių BT VNO-RIX ar TLL-RIX yra su Dash.
OLEG> verslo klases error fare dazniausiai buna cancelinami, nors teko pora pasinaudoti, o dabar turiu kabanti SIN-LGW su DY Premium klase uz 70Eur.
@trolis – pagavai akcija kokia ar error fare? Nes pergerai nice kazkaip iseina. #mewants
Simonai,dėl VNO-RIX ir TLL-RIX tikrai taip. Perskaitęs žinutę apie TLL-RIX didinimą kažkaip į galvą šovė TXL :D BT TLL-TXL skraido 4-7 su Boeing,nuo žiemos sezono 1-3-5-7 su Dash.
OLEG> cia tikras error fare buvo – kaina SEK’ais su trukstamu vienu 0 gale.
Besidomintis: iki šiol BT laikė tik B735 Taline, kaip ir Vilniuje. Nuo žiemos jie stato Dash, kuris 2x daily skraidys TLL-ARN, tai vidurdienį įdėjo TXL and Dash irgi. Boeing tuo tarpu skraidys TLL-OSL.
Bet kad BT savo svetainėje jau paskelbė oficialų skrydžių tvarkaraštį S19 sezonui. Tai ar tikrai realu, kad jie kažką dar plėstų ?
https://www.airbaltic.com/about/trave_information/timetable/s19_timetable_v1.pdf
Kaip ir daugelis IATA aviakompanijų, kurios GDS platina, paprastai bilietus galima įsigyti 365 dienas į priekį ir galioja praeito sezono tvarkaraštis, kol jis nėra pakeistas. Tai gali būti, kad taip tiesiog BT ir generuoja tvarkaraštį, bet iki S2019 dar 7 mėnesiai ir pokyčiai tikrai natūralus reikalas.
Įdomu, ką BT galėtų pradėti iš VNO, Stokholme nudegė, Osle sėdi Ryanair, tai iš skandinavų turbūt belieka Kopenhagą.
Bet greičiausiai reikia žiūrėti BT codeshare ir kryptis, kur LCC nėra stiprus: FCO? LGW? LED? Neįsivaizduoju
AirBaltic galėtų bandyti kokią atostoginę kryptį, dar į galvą ateina tie patys Čiurlionio minėti. LED (nors tarp Rusijos ir Lietuvos AirBaltic negali skraidyti (?) )
Į Rusiją iš Lietuvos „airBaltic” negautų leidimo skraidyti. Net jeigu Lietuvos pusė ir kažkokiu būdu paskyrimą duotų, tai Rusija neabejotinai atmestų, remiantis 1993 metų sutartimi.
Primera toliau plečia transatlantinį skraidymą, jau iš Niujorko ir Bostono žada skraidyt į 5 miestus Europoj – Londoną, Briuselį, Paryžių ir dabar naujai Berlyną ir šiandien paskelbtą Frankfurtą. Dar turi paskelbę po kelis transatlantinius maršrutus iš Vašingtono, Monrealio ir Toronto.
skraidys kuo? jau gavo LR Airbus’us ar skraidys su tyliais stopoveriais KEF, kaip kazkas buvo atrades
Man tai tikrai atviras klausimas, ar A321LR ar 737MAX tikrai daskris iš FRA ir TXL į Rytų JAV bent 80% atvejų. Skamba neįtikinamai.
Klausimas ne į temą: pirmąsyk skirsiu UIA, tik su rankiniu bagažu. Ar jie labai Pocių dėl tų 5-7 kg ir suskaičiuos iki gramo ar laisviau? Ačiū!
Rugsėjo 28 d. iš Kijevo pradės kursuoti pirmieji šio traukinio reisai, kuriais keleiviai rugsėjo 29 d. iš Vilniaus ar Šiaulių geležinkelio stočių galės vykti į Rygą, Minską arba Kijevą.
Plačiau: https://www.vz.lt/transportas-logistika/2018/09/05/traukiniu–nuo-kijevo-iki-rygos#ixzz5QFTni4PQ
bet bet bet…. vilnius-ryga 4:30 val! Kaip suprantu, i Lietuva pagaliau atvyko greitu traukiniu era ;-)
Dėl Primeros, jų operacijos tikrai įdomios – kita jų naujiena šiandien pasak internetų:
Schedules for the Finnish winter seasonal bases are announced;
Joensuu, Pori, Oulu, Lappeenranta, Kokkola, Kuopio are back, along with Helsinki, flights operating to Eilat/Ovda, Gran Canaria, La Palma, Funchal, Rhodes, Malaga,Tenerife-South.
Aš ir galvoju kokiu būdu jie sau iš Oulu į Tenerifę skraido, kai kitiems iš Vilniaus į ten jau sudėtingiau skraidyt.
https://newyork.cbslocal.com/2018/09/05/jfk-airport-emirates-flight-sick-passengers/
To Randomq: Vilniuje neteko matyt, kad svertų. Kijeve kartais kabinėjasi, ypač ilguose skrydžiuose.
LOT Airlines adds MIA to network
http://aircargoworld.com/allposts/lot-airlines-adds-mia-to-network/?goal=0_1711f92e66-d86150287f-39090569
Amazon Air confirms 767 delivery schedule for 2018
http://aircargoworld.com/allposts/amazon-air-confirms-767-delivery-schedule-for-2018/
Atrodo, SPA nusprendė pasipinigauti. Vieta su daugiau erdvės kojoms brangsta beveik dvigubai nuo 10 iki 18 EUR. Paprastos vietos pasirinkimas (naujiena!) – 5 EUR. Maistas jau pabrango nuo vasaros sezono. Tik nelabai suprantu, kodėl atimama galimybė iškart užsiregistruoti atgaliniam skrydžiui.
Naujoji Small Planet Airlines išankstinės registracijos skrydžiui sistema pradeda veikti 2018 09 04 d
PAGRINDINIAI PAKEITIMAI:
1. Nebus galimybės registruotis iš karto abiem skrydžiams, tai yra skrydžiui į priekį ir skrydžiui atgal. Kiekvieno skrydžio registracija ( tiek skrendant į priekį, tiek atgaliniam skrydžiui) prasideda likus 72 val (3 paros) prieš skrydį ir pasibaigia likus 4 valandom iki skrydžio.
2. Atliekant registraciją pati sistema iš karto bus priskyrusi kiekvienam keleiviui vieną nemokamą vietą. Jei priskirta vieta netiks, kitos vietos pasirinkimas kainuos papildomai. Vietų kainos nurodytos žemiau esančiame punkte.
3. Orlaivio vietos su daugiau erdvės kojoms kainuos 18 Eur asmeniui už skrydį į vieną pusę. Paprasta orlaivio vieta kainuos 5 Eur asmeniui už skrydį į vieną pusę.
4. Registruojantis reikės suvesti skrydžio numerį, keleivio pavardę ir registracijos kodą. Registracijos kodai bus nurodyti kelionės dokumentuose, kuriuos gaunate užsisakę kelionę.
Aš kaip tik žiūriu šiandien, kad pirmyn buvo vienokia sistema, atgal kiek kitokia ir vietų jau kainos jau visai kitokios.
Bet už tai, rankų miklumo dėka norimas vietas galima pasirinkti visiškai nemokamai. Ką ir padariau:)
PLQ statistika už rugpjūtį:
38097 pax
plius 2,01%
http://www.palanga-airport.lt/lt/skrydziu-statistika
Ir dar nemokamai sodins specialiai atskirai jei tikėt skundais internete. Ir šitas tai jau bjauru.
Nebus tikslinio sodinimo atskirai – kartais dar įsivelia kokių klaidų, bet ilgainiui taip nutiks tik nesant kitokios galimybės.
Be to, registracija oro uoste nemokama ir su vietų pasirinkimu – taip liks visada.
Aš labiau kaip papildomos paslaugos norėčiau priority registracijos oro uoste – nu kad nereiktų valandą laukt priduoti registruoto bagažo atostogaut skrendant ar grįžtant. Tai paprastai būna ilgiausias stovėjimas eilėje švaistant laiką per visą kelionę.
Wizz mačiau prie priority privalumų pradėjo rašyti priority baggage drop. Ar tai jau realiai veikia?
Pranas: labai good point, dirbame labai daug tuo klausimu, bet yra didžiulė problema vasarą kurortiniuose oro uostuose. Kokiam Heraklione, Zakynthos, Maljorkoje ar Rode tiesiog fiziškai kartais oro uostas geba pateikti tik 1-2 check-in counterius.
Šiek tiek keista, kad registruojantis oro uoste yra daugiau privalumų negu internetu, nors logiška manyti, kad turėtų būti atvirkščiai.
Why Do National Airlines Still Exist?
https://skift.com/2018/09/04/why-do-national-airlines-still-exist/?utm_campaign=Early Time Zone – Skift Daily Newsletter&utm_source=hs_email&utm_medium=email&utm_content=65616428&_hsenc=p2ANqtz–qB6Zx1Sai5oFp79l16SwFZX7GWmftiX2yDhKPkswtL_Ru3uuphmqm7L2NnQeJPvxbMARilb3kFuNgt20K48hbl9-TFg&_hsmi=65616428
Aha, pilna paveikslėlių, kaip registracijos sistema „šauniai” išsodina mažus vaikus atskirai nuo tėvų. Apsispręskite-ar sistema pasipinigauti, tuomet valio – visus išmėtykite po lėktuvą ir visiems reikės keisti už pinigus vietas; arba sodinkite KARTU, kol yra bent viena laisva vieta šalia. Panašu, kad kol kas veikia pirmasis variantas. Kam reikia įrodymų – jų pilna agentų grupė.
@Kardiobatonas, nėra jokių privalumų oro uoste. Taip vietas parinks nemokamai, bet tik iš to kas likę, dauguma registruojasi internetu. Todėl geriausiu atveju gausi dvi vietas prie praėjimo abiejose pusėse:)
expertas: yra šiek tiek klaidų, taisome.
P.S. sodinimas keleivių su dideliu kiekių kūdikių ir vaikų yra sudėtingesnis nei „įprastiniam” reise dėl ribojimų: kūdikiai gali sėdėti tik tam tikrose eilėse, vienoje eilėje gali būti tik vienas kūdikis, yra eilės kuriose negali sėdėti nei vaikai, nei kūdikiai ir kt.
Bet kokiu atveju, korekcijos dar vyksta; be to, galima registruotis oro uoste ir maksimaliai keleiviai accomodate’inami kaip įmanoma geriau.
Šiandien VIE nustebau, kad ERJ 195 pakeitė į a320, dar labiau nustebino, kad pasveikino airBaltic keleivius (flight operated in cooperation with BT).BT 5132 tai čia dabar BT pardavinėja VIE-VNO?
to Čiurlionis. Man atrodo, kad BT jau daugybę metų turi code share su OS reisui VIE-VNO-VIE. A320 į VNO nėra naujiena – dažnai matau atskrendant.
Jau gan seniai „airBaltic” codeshare’ina VNO-VIE reisą ant OS. Taip pat BT codeshare’ina Brussels Airlines reisą VNO-BRU.
Norwegian nuima LGW-SIN
KUN statistika AUG2018:
97015 pax
https://kaunas-airport.lt/images/apiemus/statistics_2018_LT.pdf
Singapore Airlines prisijungė prie easyJet platformos „Worldwide by easyJet”, t.y. bus galima connectintis per MXP su easyJet/Singapore ir per TXL su easyJet/Scoot. Turbūt labiausiai „premium” airline brand’as pasaulyje pradeda jungti su LCC.
Europe’s top budget airlines are in talks for long haul flights to Kenya
https://qz.com/africa/1380884/europes-notorious-budget-airlines-are-coming-to-kenya/
VNO rugpjūčio mėnesį pasiekė naują rekordą – 483 065 keleiviai per mėnesį.
239,64% augimas su pernai (uždarymo efektas).
Skrydžių daugiau buvo gegužę – 4258 skrydžiai.
tokiais tempais lipam virš 5mln. dar 4 mėn. Tai matyt realus skaičius bus kokie 4,8-9mln.
vakar SK nucancellino skrydi. Sian parasiau claima. Uz 2 valandu (!!!) ateina atsakymas kad pinigai bus mano saskaitoje uz savaites. Greitai jie ;-)
Kas idomu: sestadieni suzinojau kad sekmadienio VNO-ARN nevyks. Skambinu i SAS – tie sako, kad agentura pirko ir man reikia aiskintis su agentura. Skambinu agenturai, tie nori mane per SVO reroutinti!!! VNO-SVO-ARN. Sakau kad nenoriu per SVO. Tada agentura ilgai iesko ir sako kad negali nieko pasiulyti nes visi skrydziai yra pilni sekmadieniui. Pirmadieni siulo man per VNO-HEL-ARN (!) Prie ko cia SK ir HEL? Nu gerai sakau… Tada uz poros valandu sugrizta agente is sako kad SK nenori per HEL reroutinti, sutiko per CPH. Gavosi daugiau nei 24 val delay – vietoj sekmadienio vakaro Stockholme busiu tik velyva pirmadienio vakara. Nes visi kiti skrydziai yra pilni =]
Idomu, jei buciau sutikes per SVO reroutintis, ar butu SK pasiule skrydi sekmadieni?
Šitoje vietoje reik nepamiršt, kad pirkus SK bilietus per kokią kreivesnę agentūrą pigiau internetu būtų visiškai batai – SK pasiųstu, o tie irgi reroutinimu neužsiimtu, dar pinigų už bendravimą paprašytų. Ar dar kas be SK siunčia į agentūrą problemoms iškilus, atsisakydami patys bendraut?
OLEG: nebūtų surprising, kad SK reroute’intų per HEL (kur kas labiau surprising, kad per SVO siūlė). Irragularities atveju paprastai aviakompanijos leidžia perrašinėti su visom aviakompanijom, kur turi interline ir turi vietų (standartinė interline sutartis leidžia tiesiog persiųsti pajamas, tai aviakompanijoms perrašymas net „nekainuoja”).
Pranas: aš asmeniškai susidūręs tokiais atvejais: British Airways atsisakė tvarkyti rezervaciją (visas skrydis buvo jų lėktuvais, bet bilieto numeris Qantas), liepė tvarkytis su Expedia; Austrian atšaukė VIE-DXB, liepė tartis su agentūra, ji perrašė per Swiss. Lufhansa kažkada prasidėjus streikui, jų agentas pasakė, kad rezervavo vietą SN skrydyje, bet turiu kreiptis į agentūrą, kad patvirtintų, nes be jos neveiks.
O šiaip čia aš sakyčiau šiek tiek yra skirtinga praktika, kada vyksta išankstiniai tvarkaraščio keitimai, o kada yra irragularities „jau veiksme”. Man atrodo, kai yra išankstiniai skrydžio keitimai (keičiasi tvarkaraštis, atšaukiamas koks segmentas) – daugelis aviakompanijų liepia kreiptis į pardavėją, bet kai jau atšaukiama dėl operacinių priežasčių, aviakompanijos rūpinasi.
o kaip agentura gali atsisakyti tvarkytis? T.y. ka pasakytu? Nenorime? Negalime? Siaip marozintis? Visai neatsiliepti?
also: idomu kad VNO-HEL-ARN buvo imanoma pasiimti o VNO-HEL-BMA – ne ;-) Matyt interline tik iki ARN.
@oleg – jie gali atsiųsti emailą italų kalba (nors bookinau angliškai, žemiau išverstas su google), kad arba bendrauji su aviakompanija pats, arba moki papildomai 15 eur/žmogui:
The airline with which you will travel to Bremen has made operational changes in your flight plan, so you need to contact the airline and update your travel documents. At the time of booking has chosen to give up our travel agency service, then to any after-sales service, this means that it is his direct responsibility to contact the airlines concerned, check the current flight times and, where necessary, update the documents .
In case you wish that our Airfinder.it would help you to manage all the changes related to your booking and to contact the airlines, rebook your trip, rewrite or revalidate your tickets, please kindly choose the option to raise the level of service to the PLUS service at a cost of € 14.9 per person.
As soon as the service level has been raised, we will contact all the interested airlines, we will make all the necessary flight changes, and we will inform you of any other information concerning your trip.
Tiesa susimokėjus irgi pasiūlė tik refundą, net man pačiam sugalvojus alternatyvas, atrašė kad nesutinka aviakompanija, bus refundas. Tiesa tai buvo išankstinis cancelation, daugiau nei 2 sav prieš. Refundas irgi buvo nepilnas.
Žodžiu prieš imant pigiausią variantą per skyscanner/momondo ir pan. dar verta pagalvoti.
Wizz Air paleido pardavimus 2019 VNO bazės vasarai.
Atrodo, ketina summer-only skraidyti ATH, NCE, FCO, BRI, KEF.
Planuoja po žiemos uždaryti Agadirą.
Kol kas nepaleistas GDN-VNO, bet gali būt dėl to, kad skraidys iš GDN pusės. WAW-VNO komunikavo, kad uždaromas visam laikui.
Šiaip atrodo tiesiog kopija padaryti šio vasaros sezono, manyčiau, gali būti daug changes eigoje iš Wizz Air.
Man įdomu, kokios realios perspektyvos būtų Iselandair Vilniuje, servisas su vienu stopu(jei laikai gerai sukrenta) žymiai geresnis, nei AMS, CDG ar FRA skrendant į JAV.
Juolab, kad jie dabar ruošiasi savo srautą iš Europos feedinti su 737 MAX, srautams į JAV vakarus pridėti 787.
Kitas aspektas ir pakankamai svarbus, tai jų kainodara, kuri yra be galo patraukli. Mano asmenine nuomone, daily Icelandair būtų geriau nei valdžios proteguojamo du kart per savaitę tiesioginio į NYC.
@OLEG manau čia tau aktualu:
XMAS & NEW YEAR: Business Class from London, UK to Seoul, South Korea for only £1197 roundtrip (lie-flat seats)
mmmm dekui ;-)
as kaip tik si savaitgali flyertalksuose pasitoosinau, tai lyg ir Europe-ICN/PEK/SHA gan lengvai uz 1300-1500 EUR susirasti verslo klase.
kai skrist tenais galiu ne anksciau Sausio, tai dar sociai laiko bandyti medzioti error fares arba geru dealsu economy ir uz mylias upgradintis.
2018-09-10: St Petersburg soon with first-ever Airbus A380 flights
čia kas žada skristi?
Linas, Emirates skris čia iš jų facebook.
Our iconic A380 will fly to Saint Petersburg, Russia from 25 October to 29 October 2018 to support increased travel demand during the autumn school holidays. This will be the first time an A380 lands in Saint Petersburg.
Dėkui, Mantai :) supratau, galvojau nuolat bus 380
Kam įdomu, VNO cargo skaičiai už rugpjūtį:
Cargo (IMP EXP) – 1 283 167 kg plius 12,37%
Paštas (IMP EXP) – 204 728 kg plius 46.15%
Jeigu iš anksto žinoma, kad SPA skrydžiuose daug kūdikių ir mažų vaikų (kas logiška charterinėms kryptims) – tai nafig išvis tas cirkas su smulkiu pasipinigavimu (5 ar 18 eurų)?
Argi premium klasės keleiviai (čia turiu omeny tuos elito atstovus, kurie susimokės 5 ar 18 eurų papildomai) nesipiktins verkiančiais kūdikiais ir vaikais? Koks tikslas išvis tuos vaikus šitaip specialiai virkdyti ir kelti stresą visiems keleiviais (o juk forumiuke jau aptarėm, kad charterių keleiviai nepakenčia jokio streso, iškart į delfi rašo)?
Aš amazed, kaip Ukraine International išvystė Odesą, kaip puikią vasaros atostogų kryptį: rugpjūčio mėnesį turėjo 162 keleivius vidutiniškai reise ir, kiek teko stebėti, gan aukštomis kainomis.
Skrisim savaitgali Odesą išbandyt. Pakelsim LF šiek tiek :)
„Wizz Air“ pradeda 2019 metų vasaros sezono bilietų pardavimą
Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/be-kategorijos/wizz-air-pradeda-2019-metu-vasaros-sezono-bilietu-pardavima/
Tik, kad Odesoje be sąlyginai žemų kainų nelabai kas puikaus yra :).
http://www.flygtorget.se/Aktuellt/Artikel/?Id=12810
Norwegian kaip visad meta siurprizus. Uzsake 100 A320neo 2012ais, dabar 30 is ju konvertavo i a321neo or likusius ketina parduoti ne nepradedant juos nauduot!
Kadangi 320 didelė paklausa – jie dar ir uždirbs nemenkai, nes gaudami tokį užsakymą Airbus nuspaudė kainą iki minimumo. Tai kai lėktuvų visi laukia išsižioję – perparduos lizingo bendrovėms geromis kainomis :)
Kad sunku tuos sklandytuvus parduoti :)
Norwegian Airbus pardavinėja gal jau trys metai, viso labo pavyko parduoti tik keletą Hong Kong Express. Kaip Leeham analizuoja, Norwegian lėktuvus perka brangiai, be to dėl kapitalo stokos jų visas parkas yra lizinguojamas, kas konkurencinėje kovoje su Ryanair ir easyJet ypač nepadeda.
Keista, kad perkant tokį kiekį negavo geros kainos…
Kas liečia network planning iš VNO, man visai didelė mistika yra, jog sunkiai įsisuka skrydžiai iš Lietuvos į Pietų Vokietiją – skaičiai rodo aukštus connecting rodiklius, gan gerus yield’us, praktiškai turtingiausias Vokietijos regionas, Miunchenas vienas iš parodų centrų, Oktoberfest, vartai į Alpes, geras susisiekimas su Šveicarija (į kurią srautas ribotas, bet tiesioginių skrydžių nėra).
Tačiau:
– Ryanair atidarė ir greit uždarė Karlsruhe/Baden Baden;
– Wizz Air atidarė ir greit uždarė Munich/Memmingen;
– Air Lituanica po truputį augo, bet nebuvo prie geriausių maršrutų, nors nebuvo tiesioginės konkurencijos; MUC brangiausias keleivio mokestis iš visų oro uostų kur skraidė LT;
– airBaltic dabar skraido į MUC, load factors neblizga;
– skrydžių į HHN vis mažėja (ne ta aprėpties zona, bet gretima);
– Germania nepaėjo su VNO-ZRH.
Žinau MUC oro uosto analitikai visada irgi ieškodavo atsakymų, kodėl VNO neturi gerų rezultatų, kai visi aplinkiniai taškai turi.
Kokios idėjos? Kartais ne viskas skaičiuose.
Sveikim turiu klausima del MIles and More.
Taigi, susikuriau ten accounta, uzsakiau Lufthansa skrydzius, suskraidziau. Praejo 2 savaites ir myliu uz skrydi vis dar nera saskaitoj. Tiesa, jau metai po uzsakymo, tai tikrai negaliu prisiminti, ar suvedziau MM numeri pries uzsakant.
Matau, kad galima uzpildyt retrospectively, bet ten tokia biurokratija: reikia pildyt kieviena skrydzio segmenta kiekvienam keleiviui, kas mano 4 asmenu seimai su persedimu butu 16 formu.
Ar yra kazkoks paprastesnis budas atgaut mylias? Aciu
Dėl VNO-MUC panašu, kad tiesiog paklausa nėra jau tokia didelė, priedo visą laiką yra LCC konkurentai, (buvo W6 FMM, dabar atsirado FR NUE), kurie labai daug nugraibo MUC keleivių ir labai sumažina yield.
O apskritai, galbūt tiesiog nėra labai didelių ryšių tarp Vilniaus ir pietų Vokietijos, kažkaip nesu girdėjęs kažkokio verslo iš tenai Lietuvoje, turizmo prasme Vilnius irgi nelabai ką turi išskirtinio pasiūlyti, ypač jei kalbam apie turtingesnį Vokietijos segmentą.
@ Little_man
Na, dar oras tikriausiai ir trumpas skrydis link jo. Plius Simonas rašė post’ą vien tik Odesai dedikuotą. Aktualu naktinio gyvenimo mylėtojams. Kai skridau šiemet, vaizdas buvo, kad keli bernvakariai skrido, porų, nemažai vyresnio amžiaus žmonių, gal sentimentai, ar tiesiog atostogos, nes ir kelionių agentūros siūlo paketus.
įdomus skaitalas :)
Central Eastern Europe: is it more Polish or is it more Austrian?
https://www.linkedin.com/pulse/central-eastern-europe-more-polish-austrian-mateusz-klimek/
@Vaidas – kaip ir nelabai. myliu rinkimas ir yra daugiau atkaklumo reikalas, nes nemaza dalis tiesiog spjauna i missing segmentus.
LTOU išplatino duomenis, kokie maršrutai iš Lietuvos turi didžiausią leakage.
Iš visų trijų Lietuvos oro uostų, kur daugiausia skrenda keleivių su persėdimais:
1. AMS – 72 pax a day;
2. LHR/LGW/LCY – 65 pax a day;
3. ORD – 64 pax a day;
4. JFK – 63 pax a day;
5. CPH – 62 pax a day;
6. ZRH – 59 pax a day;
7. HAM – 56;
8. CDG – 56;
9. GVA – 42;
10. PRG – 41;
11. VIE – 35;
12. DXB – 35;
13. BKK – 31;
14. LIS – 31;
15. STR – 29;
16. BUD – 29;
17. PEK – 20.
Ar nustebino?
Iš pradžių nustebino mane, kad pirmauja AMS, nors turi daily service su airBaltic, tada prisiminiau, kad AMS yra Nr.1 kryptis iš PLQ – matyt, PLQ srautas sudaro didžiąją dalį.
Šiaip, grafikas atrodo gan aukštą LTOU tinklo development – penketuke yra net dvi long-haul kryptys. Dar gal kiek nustebino DXB ir STR patekimas į sąrašą.
Nustebino AMS užimama pozicija ir STR – pastarojo net nežinojau, koks čia miestas. Dar nustebino, kad nėra MUC – štai ir atsakymas į ankstesnį klausimą. Nėra srauto, nors tu ką.
STR ir MUC persidengia catchment area…
idomiai SQ ARN-SIN skrenda su nusileidimu MOW. Valanda reiks praleisti zemeje. Nesako ar reiks lipti, tikrintis ir vel boardintis. Tas pats atgal.
09:45 – 06:40 (13h 55m)
Avgångstid 09:45 ankomsttid 06:40 (13:55:00) timmar
Stockholm ARN – Singapore SIN
1 stopp, Inga flygplansändringar
Moscow MOW
Stopptid 01h 10m
Flygning SK 8047 | Airbus Industrie A350-900
Trafikeras av Singapore Airlines
00:05 – 08:15 (15h 10m)
Singapore SIN – Stockholm ARN
1 stopp, Inga flygplansändringar
Moscow MOW
Stopptid 01h 15m
Flygning SK 8048 | Airbus Industrie A350-900
Trafikeras av Singapore Airlines
Ryanair vėl užsirovė ant streiko Vokietijoje be išankstinio įspėjimo – rytojaus iš Vilniaus į Brėmeną ir Kelną skrydžiai atšaukti.
Oleg: https://youtu.be/mFwoOjmMe20
Maždaug nuo 14 minutes, panašu kad išleidžia j sterilia zoną. Tai iš naujo neturėtų reikėti tikrintis
Dėl VNO-MUC. Mano nuomone, Lietuvos verslo bei kitokie ryšiai su Miuncheno regionu nėra tokie stiprūs, kaip su pramoniniu Vokietijos centru-šiaure, kur koncentruojasi žymiai daugiau įvairesnių į eksportą orentuotų įmonių ir nebūtinai stambaus kalibro. Ne veltui be Dortmundo ir Bremeno dar Kiolnas atsirado.
„Iš visų trijų Lietuvos oro uostų, kur daugiausia skrenda keleivių su persėdimais”
Iš visų trijų Lietuvos oro uostų, kur daugiausia skrenda keleivių su persėdimais”
ORD 3 vietoje, JFK 4 vietoje. Tuoj atsibus kosmonautai valdžioje, svajonantys apie transatlantinius skrydžius :)
@c2h5oh – paskaičiuos, kad vienas daily B788 būtų pats tas, skrydis į ORD su nusileidimu JFK. 64 63 = 127, o dar jei pridėtume išsižiojėlius, kurie išsibarstę po EWR, LGA ir MDW, susidarytų ir visi 150 :))
RIX pagaliau sukėlė skaičius už liepą ir rugpjūtį (matyt šaknelių skaičiuotoja iš atostogų grįžo ;))
JUL2018 – 739403
plius 14,38%
AUG2018 – 735499
plius 14.19%
iki metų pabaigos beveik 7 mln. pasieks
Kaip diena, taip nauji transatlantiniai maršrutai. Dabar Primera į kelis Amerikos miestus su 737 skraidys ir iš Madrido.
Nelabai suprantu LT oro uostų marketingo: jie sako, kad Kopenhaga yra „Unserved”, nors yra 1x daily KUN, 2x daily PLQ ir 3x daily VNO skrydžiai. Kažkaip neatrodo profesionalu, reiktų vartoti žodį „Underserved”.
Spectator – tame ir esmė, kad nepaisant esamų skrydžių į CPH, keleivių skaičius atitinka/lenkia kitas rinkas kur nėra tiesioginių skrydžių. Galbūt čia paaiškinimas, kodėl SAS gali leist sau laikyti iš pažiūros aukštas kainas?
Suprantu, ką reiškia tie skaičiai ir sutinku, kad tos rinkos įskaitant Kopenhagą turi daugiau potencialo, bet pavadinti tokią rinką „unserved” tiesiog nelogiška. Ji yra served, bet su potencialu turėti daugiau skrydžių/vežėjų, kitaip tariant „underserved” :)
Aš tai kitą momentą pagalvojau – CPH buvimas šitame sąraše rodo, jog, darant prielaidą, jog didelės SAS kainos yra barjeras skristi su jais, tai žmonės, kuriems per brangu skristi su SAS iš Palangos arba Vilniaus nevažiuoja skristi į Kauną, bet vietoje to skrenda su airBaltic, LOT ar kitais.
Man tai signalas, kad yra vietos DY pabandyti CPH-VNO/CPH-PLQ.
Penktadienį per pietus reikėjo skristi CPH-VNO. SK siūlė economy už 350EUR, plus už 400EUR. Nusispjoviau ir nusipirkau LOT per WAW C už 250…
Dar čia neseniai pirkau SAS VNO-EWR-VNO, už 330EUR.
Realiai turbūt SK naudojasi tuo, jog yra Danske bankai ir panašūs, kurie skrido ir skris direct nepriklausomai nuo kainos. Todėl nuleisti kainos tiesiog neapsimoka, kol yra tiesiog neefektyvių korporacijų.
Spectator – ar gali pasidalinti nuoroda į šaltinį? Atrodo kaip vertimo klaida
Justinai, Danske Banke yra policy, kad bilieto kaina turetu buti max ~350 euru. Teko i CPH per RIX ir FRA skristi del neadekvaciu SK kainu.
@Karolis, pamačiau jų LinkedIn profilyje: https://www.linkedin.com/feed/update/urn:li:activity:6445178632506740736
Dėl SAS, jie išlaiko labai konservatyvią yields strategiją, kur maksimizuojamas yield ir nežiūrima į load factor/market share ar pan. Nemanau, kad tai sumani strategija, jei net dideli korporatyviniai klientai (Danske) yra priversti skristi su konkurentais. Tik laiko klausimas, kol tokioje rinkoje pasirodys konkurentai (juk tai nėra reguliuojama rinka).
@Sarunas – matyt ta policy labai selektyvi. Zinau kas pirmadieni-ketvirtadieni skraido VNO-CPH ir CPH-VNO su Premium Economy.
@Sarunas greičiausiai priklauso Lt ofisui ir skrydis greičiausiai buvo VNO-CPH-VNO.
Panašu kad istorija su mano claim’u AY bus neįdomi bet pelninga. Nesiginčijo su manim nei kiek, pasiūlė €800 voucherį arba €600 cash. Pasirinkau pastarajį variantą. Viskas užtruko nepilnai 2 savaites kažkiek, kol įkris pinigai.
Šiaip įdomu tik, ar tai jų policy pasikeitmas, ar nepavyko nieko pritaikyt iš savo burtų knygos, kad pasiųst mane kuo toliau…
Su nauju SAS saitu isvis meciau SAS kainom dometis. Tegul lieka su savo ispudingais lokacijos pasirinkimu pop up’ais sau. As esu vienas is tu, kuris kartais skrenda i CPH per FRA. Taip – nepatogu, bet LH net business saver dazniausiai buna way pigiau nei SAS economy.
Vytautai, niekas nieko AY neburia:) Jei priklauso, tai moka. Jei nepriklauso, parašo dėl kokių priežasčių. Easy as that!
@Arunas – nemažai flyertalk forumuose apie tai skaičiau. Finnair bent jau anksčiau garsėjo kaip „playing hardball” šiuo klausimu, ir dažnai tech. gedimus ar užsitęsusias maintenance procedūras pakišdavo kaip „extraordinary circumstances”. Tai aš ne šiaip čia apsidžiaugiau, kad taip viskas greit pajudėjo, gal gavo per galvą Suomijoj nuo kažkurių reguliuojančių institucijų ir policy pasikeitė paskutiniu metu.
Manęs nestebina, jog CPH nuteka keleiviai nuo SAS ir nuo Ryanair, bet stebina, kad kiekis toks didelis, kad patenka į TOP5. Stokholmas ir Oslas yra didesni taškai iš Lietuvos nei Kopenhaga; Helsinkis netoli. Tačiau Finnair turi panašius kainodarus principus į SAS, nėra Ryanair, tačiau leakage sąraše nėra. Lygiai kaip ir į OSL, panašu LCC patenkina visą poreikį.
Lietuvos oro uostai vasarą palydi rekordiškai: keleivių skaičius augo beveik 50 proc.
Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/lietuvos-oro-uostai-vasara-palydi-rekordiskai-keleiviu-skaicius-augo-beveik-50-proc/
Ryanair jau deda 2019 vasaros kainas.
Idomu ar zurnalistai zino jog tai buvo KUN lektuvas su galimai LT igula
https://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/kelioniu-pulsas/avarinis-nusileidimas-ryanair-pilotas-nutupde-lektuva-su-nuluzusiu-vaziuokles-ratu-637-1029642
SK is going retro =)
Gavo md82 ir md83 is DAT skrydziams is cph
SK skraido ir su Jettime B737 su neveikianciu ACARS ;)
Airbaltic pakeitė išvykimo laiką, jų laikas manęs netenkina. Ar galiu keist išvykimo vietą vietoj VNO į RIX su nemokamu skrydžiu į RIX?
Prieš kiek laiko informavo airBaltic? Koks maršrutas pilnas turėjo būti ? Ir į kokį pasikeisti norite?
Informavo vakar,VNO-MUC į RIX-MUC. Skrydis gruodžio viduryje.
Tada jau nuo kompanijos gerovės priklauso. Man asmeniškai pavyko pasikeisti iš CPH-IST-KUL į VNO-IST-KUL, bet čia tik kompanijos geronoriskumas. Nes jie tikrai pasiulis kad pagražinti pinigus.
Man BT kiek keitė laiką VNO-TXL, tai jų website buvo automatiskai galima išsirinkti bet kokį kitą skrydį VNO-RIX-TXL net nebūtinai ta pačia diena, o diena prieš ar po irgi. Nelabai suprantu, kodėl aviakompanija nenorėtų pasilikti pinigu sau.
Na o mane intriguoja i ka Norwegian pakeis atsaukta error fare’ini SIN-LGW Premium klase uz 700SEK.
Kazka matyt buvau praleides, bet SK jau ivedineja WiFi short hauluose. Pries savaite veike jau ARN-MMX septynisimtuke. Aisku nemokamai tik pliusui, go keleiviams susimoketi
Dar 2014 m. Sk turėjo wifi.
SAS turejo WiFi nuo senai keliuose lektuvuose, ber dabar ivedineja ir daugiau lygtais. Long haul puse velnio veikia, tik su login’u buna reikalu.
Ūkio ministras V. Sinkevičius: „Tiesioginiai skrydžiai tarp Lietuvos ir Kinijos yra realūs“
Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/ukio-ministras-v-sinkevicius-tiesioginiai-skrydziai-tarp-lietuvos-ir-kinijos-yra-realus/
Čia buvo iškelta mintis, kad islandai, Icelandair ar WOW air galėtų iš VNO feed’intis į JAV kryptis.
Problema su KEF, ar tai būtų WOW ar Icelandair, tai per mažas srautas į Islandiją. Norint realiai jungimus daryti, kaip bežiūrėsi – reikia daily reiso. Nerentabilu ir neįmanoma krautis 70 ar 80% reiso connecting passenger’iais – reikėtų pusės ir daugiau keleivių O-D.
Bet čia kita mintis, žiūrint į Aer Lingus plėtrą transatlantic, tai gaila, jog LCC spaudimas Aer Lingus savo laiku išstumė iš Vilniaus. Realiai jie galėtų visai pasiūlyti jungimus į JAV. bet turėtų dideliam maršrute VNO-DUB ir didelį O-D keleivių srautą. Dabar daugelis rytinės pakrantės miestų pas Aer Lingus double-daily, tai 6-7AM departure iš DUB surinktų atvykusius iš JAV į DUB, o 12-13 val departure iš Vilniaus leistų paimti visus 15-17 val. išvykstančius skrydžius į USA.
Yra Finnair su puikiais laikais į USA, nėra čia ko dviračio išradinėti :)
Yra nemažai opcijų – ir SAS, ir Lufthansa, ir KLM, ir galima su Turkish ar Aeroflot jei labai nori. Čia labiau aš apie tai, kaip būtų galima plėsti offer’ingą ir padidinti konkurenciją šitoje srityje.
@Wincas
kuo didesnė pasiūla, tuo geresnių kainų atsiranda :)
@Wincas. Gal turi galimybių sužinoti, ar tą sugedusį FR lėktuvą Londone sėkmingai nutupdė lietuvis įgulos vadas?
@Wincas, na nežinau dėl Finair laikų, nenagrinėjau taip įdėmiai, bet žiūrint į kainas, tai VNO top3 į USA yra Aeroflot, SAS ir UIA.
Po daily DY į ARN, panašu jog nusiims didelę dalį srautų į JAV dėl tu pačių žemų kainų.
https://tv.lrytas.lt/zinios/pasaulis/2018/09/17/news/-ryanair-krecia-skandalas-keleivis-pasidalino-sokiruojanciais-vaizdais-7585571/
Gal skridot kažkas su SCAT į Astaną jau? Kaip ten servisas, patikimumas, saugumas ir pan.? Nes kažkaip reputacija tai iki neseniai nelabai kokia buvo. Nekyla kol kas ranka pirkti, kai UIA gerą jungtį irgi siūlo už panašią kainą.
G.Žiemelio prognozės:
https://www.linkedin.com/pulse/least-5-medium-size-eu-airline-go-bankrupt-2018-2019-ziemelis
Wizzair paskelbė skraidysią GDN-OSL. Manau tai reiškia, kad palaipsniui bandys keltis iš TRF.
Small Planet Germany pateike teismui dokumentus del bankroto. Pasak spaudos, skraidys toliau ir visi bilietai galioja.
https://www.aerotelegraph.com/small-planet-deutschland-ist-insolvent
mantas_muc: SPA Germany kreipėsi dėl restruktūrizacijos – kurią patvirtino teismas ir CAA, todėl visi skrydžiai tęsis ir toliau be pokyčių.
to Simonas Bartkus. Ką tai reiškia – nelieka padalinio Vokietijoje?
Kardiobatonas: lieka, tačiau jis keisis. Plėtra buvo labai greita ir staigi po „Air Berlin” bankroto, bet toks staigus plėtros tempas nepasiteisino. Planuojama, jog persitvarkys palaipsniui – kol kas jokio pokyčio nėra, visos programos toliau tęsiasi pagal tvarkaraštį.
SPA Germany veikia kaip atskira įmonė, tai neliečia SPA LT ar SPA PL.
@Simonas, kas slepiasi po žodžiu restruktūrizacija?
Mažėjantis lėktuvų parkas?
Mažiau krypčių? Darbuotojų atleidimai?
Kitokia veiklos strategija, kiti partneriai? Uždaromos bazės?
to Čiurlionis. Ačiū už mano klausimo patikslinimą.
Restuktūrizacijos metu ir bus šitie klausimai atsakyti vėliau.
Qatar rezultatai labai prasti del embargo. Netgi patyre nuostoli per paskutinius 12 men.
https://www.bloomberg.com/amp/news/articles/2018-09-18/qatar-airways-posts-loss-as-saudi-led-boycott-drives-up-costs?__twitter_impression=true
Vakar Ryanair paskelbė, jog 20 lėktuvų perkelia į Lenkijos Ryanair Sun – ne čarterius vykdyti, o reguliarūs visi skrydžiai iš Lenkijos bus vykdomi Ryanair Sun kompanijos – su RR / RYS skrydžio kodu.
Įdomus žingsnis, matyt, bėgant nuo profsąjungų.
Manau Lt niekas nepyktų, jei papildomus 10 lėktuvų nutupdytų LTOU su rytiniais išvykimas iš visų trijų oro uostų.
Paskutinį kartą kai jie skelbė apie į Ryanair Sun perkėliamus lėktuvus (iš Dublino), tai jie tą veiksmą atšaukė po derybų su profsajungom. Tai ir dabar dar nebūtinai taip bus, netgi sakyčiau greičiau kad nebus to perkėlimo.
Šį kartą komunikacijoje nėra paaiškinimų ir grasinimų, kiek žinau, jie Lenkijos CAA jau yra paraiškas registracijoms pateikę. Įdomus žingsnis, jeigu vykdys skaidytas operacijas tarp dviejų AOC.
Kaip ir Wizz Air dabar daro, dalį skrydžių iš Lutono permeta į W9 aviakompaniją.
Neblogas
Oro linijos ant lėktuvo klaidingai užrašė savo pačių vardą
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/kelioniu-pulsas/oro-linijos-ant-lektuvo-klaidingai-uzrase-savo-paciu-varda-637-1032460?copied
„Small Planet Airlines“ įmonei Vokietijoje ieškoma pirkėjo
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/small-planet-airlines-imonei-vokietijoje-ieskoma-pirkejo-667-1032598?c=verslas&copied
Ryanair kitai vasarai paleido daugelį reisų į pardavimus iš VNO, ir paleistieji turi nemažų capacity apkarpymų.
CIA – nenustebino, mažina iki 2x weekly, jaučia, kad competition nebelieka (nors wizz ir ketina summer-only);
HHN – mažina nuo 4x weekly į 2x;
DUB – didina nuo 3x iki 4x visam sezonui;
MAD – mažina nuo 3x iki 2x (kaip ir žiemą);
CRL, SXF, CGN, NUE, BRE, BGY, MLA, LBA, LPL, STN, OSL – be pokyčių.
ATH, CFU summer only.
Dar neprekiauja – Treviso, Amman, KBP, BHX.
Emirates in talks to take over Etihad to form world’s biggest airline, say insiders
Dubai’s flagship airline Emirates is looking at taking over unprofitable neighbour Etihad, according to four people familiar with the matter, in a move that would create the world’s biggest carrier by passenger traffic.
https://www.smh.com.au/business/companies/emirates-in-talks-to-take-over-etihad-to-form-world-s-biggest-airline-say-insiders-20180921-p5053u.html
Emirates and Etihad deny report of a merger
https://www.ch-aviation.com/portal/news/71054-emirates-and-etihad-deny-report-of-a-merger
Bamboo Airways to launch in 4Q18 with wet-leased A320s
https://www.ch-aviation.com/portal/news/71045-bamboo-airways-to-launch-in-4q18-with-wet-leased-a320s
Simonai, o šie lėktuvai bus iš Vokietijos padalinio nuomojami?
O nezinote, kas cia per siandien vykdomas tiesioginis TK skrydis Antalija-Vilnius-Antalija?
@janka,
Vasaros sezono metu šeštadieniais TK vykdo skrydžius iš AYT į VNO su AnadoluJet Boeing 737-800
Ar tiesa, kad Popiezius i Ryga ir Talina skris BT lektuvais?
Tiesa. Ir dar is talino i roma
Why does the Pope kiss the ground when he gets off his plane?
You would too if you had to fly Alitalia.
Tai kad šiandien nebučiavo
Jau kuris laikas nebuciuoja, nes Alitalia lakunams pakele algas.
LOT konferencija Kaune: https://www.facebook.com/events/688290888197933/?ti=cl
Panašu, kad po FR taisyklių pasikeitimo tokių matysime daugiau.
https://indianexpress.com/article/trending/trending-globally/ryanair-passenger-records-baggage-handler-throwing-her-luggage-at-manchester-airport-5370530/lite/
to Gabrielius. Konferencija Vilniuje.
Kokia konferencija?
Žiūrėjau winter pokyčius iš VNO, tai toks įdomus faktas – nuo žiemos sezono pradžios, pagal siūlomą capacity Kijevas bus Nr. 2 iš Vilniaus, po Londono.
Aplenks Varšuvą, Oslą, Stokholmą Milaną.
SU ir PS gali bajeriuka padaryti – pasirasyti interline ir paversti VNO RU-UA transfer hubu kartu su MSQ. #missionimpossible
SU ir PS? Tu juokauji?
taip
juolab kad VNO-KBP/IEV capacity susideda su FR/W6 net tik su PS.
Tai kad tą interline PS ir SU visada turi ir turėjo, ir dabar tranzitinių keleivių būna ODS-VNO-SVO ir pan.
OLEG mintis turbūt nėra jau tokia juokinga ir net būtų įdomi statistika, kiek keleivių skrenda UKR-VNO-RUS. VNO tokiam tikslui turbūt yra arčiausias taškas neskaitant MSQ. Tačiau VNO bent jau ukrainiečiams – visai kitas lygis. Kompanijoms tereikėtų paderinti tvarkaraščius, kad VNO būtų patogu persėsti.
Kardiobatonai, iš Ukrainos į Rusiją per VNO skrenda labai nedaug keleivių. Neturiu statistikos, bet „iš akies” tai būtų gal 1-2 per dieną.
Kita vertus, įdomu tai, kad VNO-KBP ar VNO-MSQ reisuose pasitaiko kitokio tranzito, pvz., iš CPH ar RIX.
Ar tik nebus trumpa giesmė:
Air Belgium suspends Hong Kong service, will serve mainland
https://www.ch-aviation.com/portal/news/71074-air-belgium-suspends-hong-kong-service-will-serve-mainland
Įdomu būtų palyginti Latvijos ir Lietuvos čarterių rinką, nes nematau realių priežasčių, kodėl TUI savo veiklą nori pradėti Rygoje.
to Čiurlionis
manau, kad ten vidutinė aviabilieto kaina aukštesnė nei čia.
Ir, sugrįšiu prie savo dėliotos minties apie aviabilietų kainas.
Jeigu reikia konkrečioj vietoj, konkrečiu dienos momentu atsidurti (pvz iki pietų), ir konkrečią dieną parskristi atgal (pvz popiet), rasti variantus sudėtinga.
Jeigu yra -savaitė kažkada apytiksliai, ir planai nuskristi bet kur, tai dar įmanoma kažką pigiau rasti.
Manau, stipriai painvestuota į ekonometrinius modelius ir į atlyginimus aktuarijams.
VZ.lt pradėjo kurti paslaptingas antraštes:
– „Novaturas“ užminė mįslę apie „vieno iš tiekėjų“ sunkumus
– VŽ šaltiniai aviacijos sektoriuje kalba, kad „Small Planet Airlines“ dėl vėluojančių reisų ir dėl to mokamų kompensacijų gali patirti nemenkus nuostolius.
https://www.vz.lt/transportas-logistika/2018/09/25/novaturas-uzmine-misle-apie-vieno-is-tiekeju-sunkumus#ixzz5S7mYdbrI
Tai paskaitykite 15min, CAA kviečiasi pokalbiui SPA vadovybę
Na reik tikėtis Lietuvos SPA nebuvo už vokišką SPA jokių garantijų vokiečių CAA ar dar kam nors pateikę ar kitaip nesaugiai susiję.
Nes kaip pvz Air Berlin kreditoriai Ethiad ramybėj palikt negalvoja
https://uk.reuters.com/article/us-air-berlin-etihad/air-berlin-creditors-plan-to-sue-etihad-for-damages-source-idUKKCN1GI0WC
South African Airways „technically bankrupt”, to sell assets
https://www.ch-aviation.com/portal/news/71092-south-african-airways-technically-bankrupt-to-sell-assets
to Pranas. Labai tikėtina, kad taip galėjo būti. Mano spėjimas paremtas ne žiniomis konkrečiu atveju dėl SPA, o loginiu pamąstymu. Normalu, kad stabiliai ir seniai dirbanti įmonė teikia kažkokias garantijas dėl veiklą pradedančio savo padalinio. Bet, žinoma, galėjo taip ir nebūti.
Ryanair 2019 vasaros sezone turės Praha-Ryga 3x weekly. Gaila ne VNO.
Įdomu, kaip Ryanair savo maršrutus planuoja: Vilnius turėjo turbūt neprastesnį potencialą nei Ryga, bei būtų gavęs naujo maršruto paramą iš abiejų oro uostų. Dabar gi konkuruos su BT (11 skrydžių per savaitę) bei nebus jokios paramos, nes nėra naujas maršrutas.
Labai įdomiai, Ryanair pastoviai deda naujus expansionus, o Wizzair kažkoks apmiręs jau gan ilgokai
airBaltic ouch ALERT AirBaltic A220-300 experienced birdstrike during landing at Riga Airport, Latvia
https://www.airlive.net/alert-airbaltic-a220-300-experienced-birdstrike-shortly-before-landing-at-riga-airport-latvia/
@Mindaugas
čia daugiau:
http://avherald.com/h?article=4be2862b&opt=0
avherald komentatoriai rašo, kad buvo x2 bird strike:
By stop on Wednesday, Sep 26th 2018 08:10Z
sorry – 1st bird strike was 24sep, flight BT432, YL-CSB still on ground
2nd BT692 25sep, YL-CSC on ground
By stop on Wednesday, Sep 26th 2018 08:06Z
actually this is the photo of OTHER bird strike – flight BT432 same day:
Sveiki,
Galbūt kas esate susidūręs.
Ar įmanoma išsireikalauti kompensaciją iš Ryanair už atšaukta GRO-KUN ši penktadienį dėl cabin crew strike?
Taip, imanoma.
Ryanair said it would reject any compensation claims for strikes because they were caused by “extraordinary circumstances”.
Tai kaip priversti susimokėti?
Kelionių gigantas TUI įžengė į Lietuvą: siūlys keliones į 4 šalis
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/kelioniu-ekspertas/kelioniu-gigantas-tui-izenge-i-lietuva-siulys-keliones-i-4-salis-638-1035996?copied
Senokas straipsnis, bet aktualus sia tema:
https://www.independent.co.uk/travel/news-and-advice/ryanair-strike-latest-compensation-cancelled-flights-claim-passengers-money-back-holiday-a8456721.html
Ryanair immediately said it would reject any claims. The airline said it “fully complies with all EU261 legislation” but added, “As these flight cancellations were caused by extraordinary circumstances, no compensation is due.
“Under EU261 legislation, no compensation is payable when the union is acting unreasonably and totally beyond the airline’s control.”
Airlines maintain that strikes qualify as “extraordinary circumstances” and therefore are exempt from the EU compensation rules.
The European Court of Justice recently ruled that a wildcat strike was not a justifiable excuse for not paying.
Mano skrydis buvo atšauktas liepa. Kompensacijos negavau.
O jei atšaukus skrydį nusipirksi bilietą į kitų oro linijų lėktuvą, turėtų grąžinti pinigus ar dėl streiko ir tai nepriklauso?
Simonai,
lauksime posta apie TUI. Jie savus lektuvus naujos ar Small Planet? Ir kokie sansai, kad bus atidaryta bent viena egzotiskesne kryptis is LT? Dekui
Kad susiderinti žodyną – o ką laikytume egzotiškesne kryptimi iš LT?
Klausimas kompensacijų žinovams. Oro linija pripažino (po kelių mėnesių trukusio claim’o ir vienos institucijos įsikišimo) kad turiu teisę į kompensaciją už pavėluotą skrydį ir paprašė mano sąskaitos numerio ir t.t. Praėjo 40 dienų, pinigų vis dar nėra, o oro linija neatsako į papildomas užklausas. Ar yra koks nors oficialus terminas per kurį oro linija privalo padaryti pervedimą ar gali tempt mėnesius? :)
Gali tempti
to Simonas Bartkus: Kenija, Omanas, Vietnamas, Kuba, Dominikos r., Tailandas.
Del streiku tai mano patirtis kad nemokama kompensacija. Aisku matyt priklauso kaip streikas organizuojamas, bet kai danai streikuodavo tai SAS nemokedavo kompensaciju ir VVTAT is esmes pripazista nemokejima. Aisku, visada galima teistis, tik ar verta..
Mano žiniomis, Ryanair nėra nė vieno claim’o apmokėjusi dėl skrydžių, kurie buvo atšaukti dėl streiko. Yra tam tikrų šalių CAA, kurios aiškina, kad mokėti turi (kiek mačiau – UK, pvz). Kitų šalių sako, kad neturi (Vokietijos, Lietuvos). Bet CAA nėra privalomi sprendimai, tai Ryanair nereaguoja į juos vadovaudamiesi EU261 aprašyta išimtimi, jog streikų atveju kompensacijos negalioja.
to Simonas:
Na, egzotiskesnes kryptis tokios, kurios siektu zemynus: centrine Amerika, Karibai, sumautas Tailandas ar Goa
Sneku apie tiesioginius is VNO
Ryanair turi sarasa aviakompaniju, kuriu skrydzius galima pirkti tokiu atveju. Bet ramiausia butu keistis i kita Ryanair skrydi, nes gali isdurti ir neapmoketi.
Egzotiškesni, tai tie kur ne Europoje ir ne Turkija/šiaurės Afrika. Tai realiai UAE, Indijos vandenynas, Karibai.
Mano trys centai apie long-haul kryptis.
Skrydžiai tarp Vilniaus ir Bangkoko buvo, kai Small Planet operavo Boeing 757 ir su juo buvo galima vienu sustojimu į abi puses skrydžius vykdyti. Bet, dėl vieno maršruto nei SPA apsimoka turėti tokį parke, o kelionių organizatoriai kitų vežėjų nebandė šitame maršrute.
Bangkokas yra didžiausia leisure long-haul kryptis.
Iš Vilniaus į Dubajų skrydžiai vyksta, žiemos sezonu.
Iš Vilniaus dar buvo bandyta Indija (Goa), Azorai, gal dar kas, tik nepamenu – bet ilgesniam laikui nepasiteisino.
Apie Ryanair Lenkijoje.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. airių oro skrydžių bendrovė Ryanair pasitraukia iš Lenkijos. Jos paslaugas vykdys Lenkijoje registruota bendrovė Warsaw Aviation. Pranešama, kad lėktuvų įgulų nariai, iki šiol įdarbinti pagal Airijos mokesčių sistemą ir darbo sutartis, sutikę pereiti į Warsaw Aviation bus priversti „įdarbinti patys save”.
Ir dar iš Lenkijos spaudos.
Prasideda Suvalkų aerodromo statyba. Investicija siekia 27 mln. PLN. 10 mln. PLN skyrė privatus investuotojas Maciej Formanowicz Forte didžiausio Europoje presuotų drožlių plokščių ir baldų fabrikų savininkas. Jis taip pat užtikrins Cargo judėjimą aerodrome. Kilimo takas turi būti pastatytas iki 2019 m birželio.
Šiandien Ryanair sumažino savo profit guidance ir paskelbė apie greitus pakeitimus žiemai:
Like a number of other EU airlines, we have decided to trim our winter 2018 capacity (by 1%) in
response to this lower fare, higher oil and higher EU261 cost environment. We are today
implementing the following modest winter cuts (all from Mon. 5 Nov.)
– Our 4 aircraft Eindhoven base will close, but most routes to/from Eindhoven will continue on
overseas based aircraft.
– Our 2 aircraft Bremen base will close with most routes continuing on non-German aircraft.
– Our 5 aircraft Niederrhein base will be cut to 3 aircraft with most routes continuing on the remaining 3 aircraft.
Tą pačią akimirką žiūriu Bremenas-Vilnius dingo iš pardavimų.
Kaunas-Bolonija irgi neliko.
Dingo iš Ryanair pardavimų daugybė maršrutų:
iš Vilniaus: Leeds, Dublin, Roma, Charleroi, Malta, Liverpool, Bremen.
iš Kauno: Paphos, Dublin, Copenhagen, Shanon, Bristol, Bologna ir Alicante.
O kur FR parkuoja tuos lėktuvus žiemos sezonu?
Tai Romos krypties visai nebelieka žiemą?
Jei iš tiesų nutraukiami VNO-DUB ir KUN-DUB, tai Lietuva pirmą kartą per eilę metų lieka be tiesioginio susisiekimo su DUB. Reikia tikėtis, kad šventiniu laikotarpiu reisai bus grąžinti, kitu atveju tokį sprendimą būtų sunku paaiškinti.
Dabar pažiūrėjau, kad KUN-DUB yra; nėra VNO-DUB.
Panašiu masteliu Ryanair nuėmė prekybą ir iš RIX/TLL – ar nebus tiesiog klaida? Procentaliai gaunasi kur kas daugiau nei 1proc. sumažėjimas Baltijos šalims, sakyčiau labiau 30-40proc.
Kol kas jie atrodo nežino ką daro. Žiūriu lapkričiui jau skrydžiai atsiradę atgal, gruodį baigiasi, čia per mobilią programą. Gal tiesiog keičia tvarkaraščius smarkiai.
Taip, turbūt reikia palaukti, koks bus sudėtas galutinis tvarkaraštis. Vyksta keitimai.
Baltijos šalių didelis, bet bendram krepšelyje tikrai dar nesiekia 1%.
Turiu įtarimą, kad nuėmimas laikinas ir skrydžiai grįš su papildomais lėktuvais į bazes. T.y. dalis uždaromų bazių lėktuvų bus perkelta į rytų Europą.
Primera Air bankrutavo.
https://primeraair.com/about-us/corporate-news/ceases-operations/
Graziai paskraide =)
Idmu as kada suzinosim kieno verslo planas buvo toks grazus.
O idomiausiai, kas ju poilsiautojus grazins is kurortu
Kolegos, tema iš kitos operos – ar yra solo keliautojų skrendančių į Ammaną savaitgaliui, tiesiog šiaip sau, for the sake of it? Vien dėl to, kad yra skrydis ir juokingos kainos? (pvz. lapkričio 2-5, 100 eur return).
Svarstau suskraidyt kažkurį lapkričio savaitgalį, kompanijos greičiausiai neturėsiu ir kilo mintis – jei yra like minded keliautojų, būtų šaunu ten vietoj kurį vakarą susimatyt išgert alaus, pasidalint įspūdžiais. Na, tokį savotišką šio blogo mini meetą pasidaryt, nesvarbu, kad ir iš 2 žmonių :). Atsiliepkit, jei kam įdomu!
Daugiau informacijos:
Primera Air to cease ops, enter administration
https://www.ch-aviation.com/portal/news/71427-primera-air-to-cease-ops-enter-administration
Atrodo, Ryanair dėl klaidos buvo maršrutai dingę, lygtai visi atsirado?
Pasikeitimas toks, jog BRE-VNO bus vykdomas 1x weekly. Labai keista tokiam maršrutui tokio žemo frequency prasmė.
Uždaryti liko EIN-RIX ir BRE-TLL.
svedijos presoje raso kad Primera isiviele i nuostolius nes 321neo velavimo ir nes keli is ju gyveu lektuvu pagavo korozija…
Kiek suradau, pagal Danu Bravo Tours, tai vos 3000 turistu negali sugrizti.
del YL-PSD korozijos. Stai kaip tai atrode:
https://twitter.com/flightradar24/status/1046881858208915456
Oleg, tai ir ch-aviation rašo, kad 20mln. kainavo remontas YL-PSD…
Aš tik nesuvokiu, kaip jie tokio stovio lėktuvą galėjo priimti/perimti…
Man tai dar įdomu, kodėl tam lėktuvui taip nutiko? Dėl netinkamos priežiūros, oro sąlygų ypatumų? Kas galite pakomentuoti?
Man atrodo nelabai reiktų kreipti dėmesį į Primeros pasiaiškinimus, nes ne lėktuvas ir ne korozija kalta buvo, o jų verslo modelis ir daugybė klaidų, kurias jie darė neturėdami patirties. Minimalus UK AirPassengerDuty į JAV yra 78 svarai, kiek mačiau jų bilietai retai kada buvo brangesni nei 150 svarų. Nepamirškim dar ir apie oro uosto mokesčius, tad gaunasi, kad skraidė praktiškai už dyką. Dar pridėjo skrydžių iš UK į Ispaniją, kur yra ir taip begalė skrydžių ir konkurencijos, ten irgi matyt nelabai uždirbo. Problema tik tame, kad visa tai buvo galima numatyti, bet ambicijos buvo didesnės už sveiką protą.
Estonian carrier Nordica to discontinue flights to Goteborg, Kiev Zhuliany
http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=143807
@Spectator
sutinku, kad pasiaiškinimai nėra labai įtikinantys… kita vertus – nesutikčiau, kad patirties visai neturėjo, visgi avialinijoms buvo jau 15 metų… manau, kad kaip visuomet aviacijoje, buvo ne viena priežastis, o kelių ar net keliolikos priežasčių rezultatas.
Skrydžių daugėjo dešimtadaliu, svarstomi būdai oro erdvės pralaidumo didinimui
Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/skrydziu-daugejo-desimtadaliu-svarstomi-budai-oro-erdves-pralaidumo-didinimui/ .
Na ka, nuo gruodzio SAS eilini karta devalvuoja EBB tasku uzdirbima is skrydziu. Go light is vis batai: gali buti tik 100 viduje Europos ir 200 per Atlanta:) Pliusams ir Biz nesikeicia.
Šiandien per ITAKA pristatymą buvo paminėta, kad labai smarkiai sumažinomos SPA apimtys Lenkijoje – lieka tik 1 lėktuvas, todėl kai kurie žmonės negalėjo atvykti į pristatymą, o liko Lenkijoje, idant reikia perdėlioti visus kontraktus.
SAS taškai ne devalvuojami, o revalvuojami :) viskas, kas sukaupta iki šiol, kaip tik tampa vertingiau.
Pykstu ne dėl to, kad nuvertina pigiausias klases. Turbūt logiška, kad už 300 eurų pardavinėjamiems TATL bilietams negalėjo dalinti 40-50 eurų vertės eurobonus taškų, bent kol Norwegian gyvi. Dukart už pigiausią tarifą suskraidžius per Atlantą gaudavai nemokamai skrydį po Skandinaviją – labai dosnu. Pykstu, kad vyksta tik apkarpymai. Kada paskutinį kartą Eurobonus ką nors gero padarė? Galėjo padidinti taškus už CDZ klases, ar na ką nors padaryti su CPH lounge.
Vilniuje padarė vėl fast track, bet čia toks liūdnesnis pagerinimas.
Esu skaičiavęs, kiek tiesioginiai kaštai Vilnius-Kopenhaga-Niujorkas, įskaitant maitinimą, oro uosto mokesčius ir dėl 100kg svorio padidėjusį kuro sunaudojimą A330. Tai gaunasi 160-180EUR tiesioginių kaštų. Eurobonus yra dar viena šito auka, tik man klausimas – ką galvoja SAS apie savo keleivių lojalumą. Taip, yra didelė dalis, kuriems nusispjauti ir skris su Norwegian, SAS, skristų ir su airBaltic. Bet jie nieko nedaro iš lojalumo pusės, kad skatintų keleivius rinktis SAS. Bent tiek, kad jie turi turbūt geriausią hard biz produktą TATL.
Tai padarė su CPH lounge – renovavo :)
SAS lounge su savo hotdog’ais yra lounge’u geda
Tos ryškiai raudonos dešrelės yra vienas iš jų tradicinių patiekalų.
Panašu, kad TUI iš Lietuvos skraidys su Corendonu.
Tos ryskios desreles, kaip ir didzioji dalis kitu maistu prilygsta beliasams kokiuose Gariunuose
https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2018/10/04/news/palangos-oro-uoste-keleiviai-skrydzio-lauke-net-8-valandas-teko-kviesti-ir-policija-7785399/
Šimtaprocentinis €250 kompensacijos atvejis. Kaži, ar Wizz informavo keleivius, kaip ir kur užpildyti formą?:)
Man tokiu atveju Wizz pasakė, kad skrydis vėlavo dėl blogų oro sąlygų, nes skrydis Palanga – Vilnius turėjo būti vykdomas lėktuvu, kuris laiku nenusileido Kaune dėl vėjo ir audros. Blogas oras – force majeur, jokių kompensacijų. Tik padengtų maisto/gėrimų išlaidas 2 telefoninius pokalbius. Jei pateiksiu čekius.
Jau yra tiek ETT, tiek Lietuvos teismų sprendimų – tai, kas vyko kituose (praeituose) skrydžiuose, nesuteikia teisės atšaukti be kompensacijos vėlesnių skrydžių.
Aišku, ne visai suprantu įvardytos situacjos – koks skrydis Palanga-Vilnius, ir lėktuvo nusileidimas Kaune?
@Augustinas – jeigu tai tiesa, man atrodo, kan teismų praktika yra neadekvati. Yra keleivių teisės, bet yra ir oro bendrovių interesai, neįmanoma užtikrinti, kad skrydis bus laiku, jei prieš tai atvykstantis lėktuvas negali nusileisti dėl oro. Oro bendrovė niekaip negali šito įtakoti, o tikėtis, kad bus kiekvienoje bazėje pakaitiniai lėktuvai ir pakaitinės įgulos (Palangoje, pavyzdžiui) yra nenormalu. Todėl nėra jokios logikos, kad bendrovės turi mokėti tokias dideles kompensacijas, ypač kai vidutinė bilieto kaina Europoje turbūt nesiekia ir 100 EUR, kai minimali kompensacija yra 250 EUR.
@Spectator – galbūt. Apskritai yra daug neadekvatumų manau su kompensacijomis – turėtų gal labiau nuo bilieto kainos priklausyti, o ne nuo atstumo (panašiai, kaip delspinigiai kitur), dabar kai kuriais atvejais jau praktiškai loterija. Atidėjo skrydį – laimi loterijoje (bent jau jei neskubi į kažkokį susitikimą ar pan., ir jei atideda tik kokiom 4 val. dėl ko realiai ne kažin ką ir netenki, o jei 600 EUR tai gali atgauti žymią dalį atostogų kainos).
Bet panašūs neadekvatumai būdingi daugybei ES reglamentų ir direktyvų – GDPR, reikalavimo pranešti apie cookies (kas yra iš esmės tiesiog papildomi trukdantys popup’ai) ir t.t. O kai dar ETT kiekvieną jų „išplečia” ir „išaiškina” taip, kaip tikriausiai juos priėmusi Europos komisija ar parlamentas nebūtų nė numaniusi, kad išaiškins – tada jau išvis pasidaro keista.
Kita vertus, šiuo konkrečiu atveju, mano nuomone, reikėų kažkur brėžti brūkšnį – tarkime, jei turėjo leistis lėktuvas oro uoste X ir ten nenusileido dėl rūko, ir iš X oro uosto nepakilo kitas skrydis po 45 min., tai gal galėtų enumatytos aplinkybės; kita vertus, jeigu buvo atidėjimai kažkada vakar, ir „velkasi” tie atidėjimai iš skrydžio į skrydį, tai čia manau ir avialinijų problema (per mažai lėktuvų, per maži numatyti tarpai tarp skrydžių ir pan.).
Tačiau, aišku, mano nuomonė nesvarbi – svarbi teismų nuomonė ir jų praktika. Bet gali būti, kad jei kalba eitų apie 45 min. tarpą, tai gal ir teismas pasigailėtų avialinijų – bylos, kurias žinau, buvo su „paprastesnėmis” aplinkybėmis. Kita vertus, negarantuoju – Vakarų teisėje dažnai de facto galioja „gilesnės kišenės principas” – tai yra, kai, tarkim, žmogus teisiasi su aviakompanija, draudimo bendrove ar dar kuo, didelė tikimybė, kad teismas nežiūrės logiškai, o žiūrės maždaug „Ką tie 600 EUR tai aviakompanijai reiškia, o ką tam žmogui”.
@Augustinas – netiesa, danų aukščiausias teismas yra nusprendęs, kad jei sekantis skrydis po FM disruptiono delayed, tai irgi yra FM. Kurios šalies teismas yra nusprendęs kitaip? Teismas, ne CAA ar ombudsmanas.
Na danų teismas Lietuvoje jurisdikcijos neturi. Reikėtų remtis Lietuvos teismų praktika arba ETT praktika.
PLQ statistika SEP2018
pax – 27552
minus -4,19%
KUN statistika SEP2018
pax – 90296
plius 10.95%
VNO nei AUG, nei SEP statistikos dar neskelbia :)
Atnaujintame ES oro keleivių teisių reglamente, kuris vis dar svarstomas, numatoma įteisinti, jog blogas oras galės būto laikomas neeiline aplinkybe tame ir po to sekančiame segmente.
Man žinomos bylos nėra dėl sekančio skrydžio, bet dėl tolesnių. Todėl ir teiravausi Jankos dėl aplinkybių, nes pagal jo aprašymą išeina, kad negali būti skrydis sekantis, kadangi, kaip rašė, skrydis iš Palangos nevykdytas dėl to, kad lėktuvas nenusileido laiku Kaune – bet gali būti, kad aprašyme yra netikslumų.
Taip, danų teismas jurisdikcijos Lietuvoje neturi ir jo sprendimai nesaisto nei Lietuvos teismų, nei ETT.
VNO tai niekaip nesusitvarko su statistikos viešinimu – nei rugpjūčio, nei rugsėjo nesugeba paskelbti savo tinklalapyje
Ar tiesa, kad Small Planet metų pabaigoje ruošiasi bankrutuoti?
Kažkas gelbsti SPA DE?
2018-10-08: German capital to rescue Small Planet Airlines Germany
Rusai bando gauti EASA sertifikatą MC-21
EASA Joins Russian MC-21 Flight Test Certification Campaign
https://www.aviationtoday.com/2018/10/05/easa-joins-russian-mc-21-flight-test-certification-campaign/?marketo_id=13010265&mkt_tok=eyJpIjoiTlRRNFptRTFNR00yTnprdyIsInQiOiJhYzBYM2s1d0RNZnAyT0E0dUJkNURLc0xBTXN6YVZqUStPNEJ2XC8zT0pZV2ZkU3J3SGE5Q29LbEtcL1NQOHVvOXY0UGhtYysrbVdBc1dzQm1NMTF2eWJrSjRxU0diRkF4ZzNxS2FEZVk4bDJjVWZDZ2N4cktEeFJoa1k2aWEzNkF4In0=
Na va ir SPA PL jau palindo po restruktūrizacijos apsauga:
Small Planet Airlines Poland seeking additional investment by restructuring
http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=144029
Šiek tiek į kitą temą, Pietų Afrika pagaliau sušvelnino vizų politiką, bei pridėjo Gruziją ir Baltarusiją prie bevizio režimo šalių (Rusija jau buvo anksčiau). Gana keista, nes Baltarusija netaiko bevizio režimo Pietų Afrikai (net skrendant į MSQ), tad reciprocity nėra. Kita vertus, iš ES šalių Baltijos šalys, Slovakija ir Slovėnija vis dar lieka už borto. Nelabai suprantu kodėl? Ar šios šalys liko kaip įkaitas Pietų Afrikai siekiant kažkokių Šengeno zonos supaprastinimų ar vizų panaikinimo? Ar gal tiesiog niekam nelabai įdomu iš jų pusės? Kažkaip norėtųsi, kad Europos Sąjunga labiau pakovotų tokiais klausimais.
Speciau, kad su PAR ir LTU yra kaip ir su Vienos konvencija (International Drivers Permit) ir LTU – kam reikia, tos salys ir pasidaro. Kitos, kaip LTU, uzsiima tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir diskusijomis. Po keliolikos metu turetu ir PAR klausimas pajudeti.
Yra net Lietuvos ambasada PAR, berods neseniai įkurta. Manau tai turėtų būti vienas svarbiausių klausimų jiems?
teoriskai turetu, bet is praktines puses ambasados darbuotojai ir ju seimos nariai keliauja su diplomatiniais pasais ir ilgalaikem vizom tai jiems jokio skirtumo, kad mums pasus reikia siuntineti i Danija/Svedija ir dar patiems ten skirsti pasirodyti, kad viza gautume.
is kitos puses, imho, cia yra totalus PAR, kaip destinationo fail’as. salis, orientuota i turizma kaisiojasi pagalius sau i ratus. tebunie, kad cia mes esam vizu ikaitai ir didzioji dalis tu problemu neturi bet still. didzioji dalis Azijos saliu seniai suprato tai ir pardavineja vizas bent jau on arrival.
@trolis, man rodos, kad net LT diplomatinių pasų turėtojams reikia vizos į PAR. :) O dėl fail’o, tai tikrai, visiškai nesuprantama ir nelogiška politika šaliai, kuri gyvena iš turizmo. Įdomu tai, kad ir N.Zelandijos piliečiams reikia vizų, bet rašo, kad kitais metais testuos e-vizas N.Zelandijai, tikėkimės po to tai bus prieinama ir mums.
Dar aktualiau yra Tailandas. Estams vizų nereikia, Lietuvos piliečiams – reikia. Beje, klasimyne PAR vizai gauti buvo tokių keistokų klausimų. Bent jau anksčiau.
@Spectator – taip, diplomatams reikia vizu, bet jie gauna ilgalaikes diplomatines vizas ir paprastuju mirtinguju problemu nesupranta.
@Kardiobatonas – kokių klausimų?
@trolis – na, Tailando vizą gali pasidaryti garbės konsulate Lietuvoje, tai paprasčiau. O jei trumpam laikui skrendi tai ir „on arrival”.
Čia padariau pasaulio žemėlapį, kur lietuviams nereikia vizų, kur „on arrival”, kur internetu ir pan. (traktuoju ESTA ir pan. leidimus kaip vizą, nes esmė ta pati – dar paprasčiau su kai kurių šalių vizom, nei su JAV ar Australijos leidimais): http://augustinas.net/vizos-lietuviams-kas-ir-kaip-9972
to Augustinas Žemaitis. Kada paskutinį kartą turėjau ginklą, ar nesergu AIDS, kokie tėvų vardai.
Kažkas tokio, kiek prisimenu, nes seniai tai buvo.
VNO rugsėjį 466,9 tūkst. keleivių, augimas 14,2%. Skrydžių augimas 7,2%.
Labai gerai sudėlioti argumentai, kodel EU261/2004 tapo kirviu oro bendrovėms:
https://www.linkedin.com/pulse/primera-air-bankruptcy-hidden-costs-eu-regulation-jim-callaghan
Taip pat užvažiuota „inovatyvioms” bendrovėms, išmušinėjančioms pinigus iš oro bendrovių ir praktiškai už nieką (popieriukų pasiuntinėjimą) pasiimančioms 30% kompensacijos sumos.
@Spectator – man panasiau i lobisto FUD straipsni. Viskas paremta abstrakciais pasakymais, kad EU261 yra blogai. Nors straipsnyje yra minimi keliu oro liniju pavadinimai, bet nera jokios konkrecios informacijos:
1) Kiek EU261 claimu turejo Primera-Air?
2) Kiek EU261 claimu turejo AirBerlin, Alitalia, Monarch?
3) Kiek sie claim’ai prisidejo prie bankoroto?
4) Kodel EC turi buti atsakinga uz greiciausiai ydinga Primeros kainodara. Straipsnis mini, kad Primera pardavinejo bilietus uz $170, kai ju potential liability buvo $700. Ar EC nustate tokia Primeros bilietu kaina, ar Primera pati?
5) Kuo yra ydingas CMC verslo modelis? Is straipsnio, panasu kad autoriui nepatinka, jog CMC padeda zmones atgauti kas jiems priklauso pagal EU261.
6) Kuo cia deta CMC success fee marza?
@jpou – man atrodo nelabai supratai straipsnio esmės, Primera Air buvo beviltiška istorija ir būtų bankrutavusi net be kompensacijų problemos.
Tiesiog nėra teisinga, kad oro bendrovės turi mokėti kompesacijas net už gana mažus vėlavimus ir ypač tada, kai iškyla techninės problemos, kurios neleistų saugiai vykdyti skrydžių. Negalima pastatyti keleivių interesų išvykti laiku aukščiau už skrydžių saugumą. Oro bendrovės yra įvarytos į kampą: jos negali nustatyti bilietų kainų (jas nustato rinka), negali įtakoti kompensacijų dydžio (jos nustatytos įstatymu) ir, svarbiausia, negali nepaisyti saugumo reikalavimų.
CMC daro viską gerai, esam rinkos ekonomika, tačiau as tiesiog palyginčiau juos su tokiais daug naudos nešančiais verslais kaip greitieji kreditai ar pan. Nieko nesukūrę, į nieką neinvestavę jie generuoja pajamas sėdėdami ant sprando oro bendrovėms. Nenorėčiau dirbti tokiose įmonėse, jausčiausi kaip prisisiurbus dėlė, tik tiek.
Dėl EU261 kompesancijų – manau, puikus reglamentas ir reikalingas, suteikiant keleiviams apsaugą ilgų vėlavimų atveju. Jis priimtas 2004 metais ir logiškas, tačiau daug dalykų jis neaprašo, o praktiką formuoja teismai, kurie per 14 metų prikūrė skirtingų traktuočių bei stipriai lenkia lazdą keleivių pusėn. Aš manau, EU turėtų priimti naują, papildytą reglamentą, kuris užpildytų pilkąsias zonas ir padėtų tiek keleiviams, tiek aviakompanijoms.
Pagrindiniai dalykai, kurie man atrodo nelogiški:
1. Vėlavimas 3 val. 5 min. ir vėlavimas dvi paras dabar yra sulygintas ir priklauso vienoda kompensacija. Visgi patyrimas ir nepatogumas yra kardinaliai skirtingas.
2. Reglamentas nemotyvuoja aviakompanijas mažinti vėlavimus ta prasme, jog jeigu lėktuvui yra suplanuotos trys rotacijos per dieną ir pirma susidūrė su oru/techniniais gedimais/bet kuo kitu – aviakompanijos motyvuotos tą pirmąją arba atšaukti arba atidėti ypatingai ilgam laikui ir vykdyti kitas rotacijas laiku.
3. Reglamentas diskrimuoja EU aviakompanijas ne-EU aviakompanijų atžvilgiu. Pavyzdžiui, Antalija-Vilnius vykdo Small Planet, Pegasus ir Freebird. Pegasus vėluojant iš Antalijos kad ir parą laiko, jokia kompensacija keleiviams nepriklausys.
4. Reglamentas neaprašo taisyklių, per kiek laiko, kaip skundai turi būti pateikti, kaip išnagrinėti ir per kiek laiko apmokėti: dabar skirtingos aviakompanijos turi skirtingas sistemas, praktikas ir būdus. Aišku, tai leido kurtis vertės neatneašančioms tarpininkų bendrovėms ir dėl to pačios aviakompanijos iš dalies yra kaltos; tačiau tai galėtų EU sutvarkyti vienodai – vieninga skundų pateikimo sistema – aprašyti išmokėjimo terminai ir sąlygos.
5. Skirtingų šalių CAA ir skirtingų šalių teismai traktuoja skirtingai. Pvz. Lenkijoje, nustatytas yra 1 metų skundo pateikimo terminas. Kai kuriose šalyse – 3 metai; dar kitose – 5, o pvz. UK – 6 metai. Vieningoje Europoje tai sukuria non-sense: jeigu skridau iš Graikijos į Suomiją su Airiška aviakompanija, teoriškai galiu naudotis tos šalies traktavimu, kuris man naudingiausias.
6. Nėra vieningo organo, sprendžiančio ginčus. Neapibrėžtumų daug, skirtingos CAA ir skirtingų šalių teismai juos sprendžia skirtingai. Pvz. UK CAA aiškiai sako, jog Ryanair turi mokėti kompensacijas už streikus. Ryanair neklauso, nes neprivalo. Vokietijos (ir Lietuvos) CAA sako, kad mokėti neturi. Danijos teismas išaiškino, jog gali aviakompanijos nemokėti, jeigu vėlavimas yra oro sąlygų tęsinys (pvz SAS atmetė man mokėti išmoką, nes VNO-CPH buvo atšauktas, nes iš vakaro Bolonijoje buvo audra ir lėktuvas užstrigo ten). LT CAA neturi authority prieš Danijos teismus – tai man dabar kaip keleiviui reikėtų kreiptis į Lietuvos teismą?
7. Lietuvos teismas yra keistai išaiškinęs, jog aviakompanijos turi mokėti ir netiesiogines sąnaudas darbdaviams (STT prieš airBaltic byla); kas realiai yra net prieštaravimas EU261 reglamentui, kuris sako, kad 250/400/600 eur yra apibrėžtos išmokos už nepatogumus.
8. Nėra reglamentuota, kam priklauso kompensacija, jeigu bilietą pirko darbdavys. Žinau įmonių, kurios reikalauja darbuotojai kad atiduotų kompensaciją darbdaviui.
9. Diferencijasi pagal atstumą yra maži laiptai ir nepririšti prie bilietų kainos. 50EUR pirkto bilieto kompensacija gali būti tokia pat kaip 10 000EUR First Class bilieto (traukinių ar keltų vėlavimams kompensacijos yra pririštos prie bilieto kainos).
10. Nustatytas 3 val. kritinis vėlavimo laikas palieka labai mažai būdų aviakompanijoms adresuoti ir spręsti problemas. Ar senas lėktuvas, ar naujas, techniniai gedimai yra viena iš dažniausių vėlavimo priežasčių, bet – susidūrus su neplaniniu gedimu, išvengti 3 val. vėlavimo realiai yra įmanoma tik jei kompanija turi tokį patį lėktuvą su pasiruošusia įgula stovinčiame tame pačiame oro uoste. Realiai net didelės bendrovės kaip FR ir Wizz, turinčios stand-by orlaivius išmėtytus po Europą, gedimo atveju praktiškai niekada negeba jų atvaryti laiku, kad „tilptų į 3 valandas”.
Pasikartosiu, manau jog apsauga keleiviams naudinga ir reikalinga, nors ji ir egzistuoja tik Europoje; tačiau turėtų būti tobulintina: aprašyta aiškiau ir griežčiau, sukurtos schemos, kada kaip ir už ką.
Spectator, nuomonė kaip užpakalis – kiekvienas žmogus turi savo atskirą.
Amerikoje daug avialinijų bankrutavo 1990s, ir tada visi kaltino liberalizavimą – kaip čia dabar aviakompanijos konkuruos tarpusavyje?
Farmacijos industrija irgi būtų žymiai konkurencingesnė, jei nereikėtų tokių nuodugnių tyrimų daryti.
Ar EU261 yra proporcinga? Nežinau. Aš neperku argumento, kad kompensacija turi būti surišta su bilieto kaina. Kodėl? Todėl, kad pasižiūrėkite, kiek rytoj kainuoja LHR-FRA, ar tas pats VNO-CPH. VNO-CPH economy 413 eurų. Tokia yra liberalizavimo ir race to the bottom kaina – jei nebūtų reguliavimo, Ryanair gal paskaičiuotų, kad jiems pigiau yra, jei once in a while koks lėktuvas nukrenta, kiti denied boardingus darytų, ir šiaip toks bendras chaosas būtų.
Matėt, kaip Ryanair ar Wizzair sukasi, kad tilpti į 3h vėlavimą?
Brokeriai nekainuoja avialinijoms nieko papildomai, ir jei Ryanair neišsidirbinėtų ir mokėtų kiekvieną legit claimą, greičiausiai niekam nebūtų nė šovę į galvą brokeriaut.
Spectator ir tas fantastas is linkedin’o bando mums isaiskinti, kad sumokejes uz VNO-CPH economy 413 as privalau netureti jokiu teisiu ir jei SAS mane nuskraidins tai bus tiesiog ju geros valios zenklas uz ka turesiu buti gausiai dekingas.
8 Simono punktas yra paminklas lietuviskam ir pan. mentalitetui ir jis nebus reglamentuotas, nes civilizuotam pasauliui tikriaus tokiu klausimu maziau kyla. Visa sita stovi vienoje gretoje su tais, kur darbdaviai 2018 metais privalo dali dienpinigiu grynais darbdaviui atiduoti, net „bl alga ir taip jau gauni”.
Pasijutau lyg būčiau atvažiavęs į Graikiją ir pasiūlęs susimažinti pensijas, nes per didelės. Žinoma, keleiviams ir ypač CMC firmelėms smagu ir prie gero greitai priprantama.
Nemažai ženklų, kad EU261 pasekmės labai brangiai kainuoja ir net prisideda prie kai kurių bendrovių bankroto. Iš to išloš tik didesni vežėjai, dėl ko bus mažiau konkurencijos, mažiau pasirinkimo ir didesnės kainos.
Nepamirškit, kad keleivių teisės visada buvo, ir 250 EUR kompensacija neatleidžia bendrovių nuo pareigos nuskraidinti keleivį.
Tik noriu pasakyti, kad su tokiu scope, koks dabar taikomas, kompensacijos tampa užprogramuotos ir oro bendrovėms neišvengiamos jokiais atvejais, t.y. tai tampa fiskuotų kaštų dalimi, kuri pastoviai didėja. Neklauskit, kas už tai turi sumokėti :)
trolis: dėl 8 punkto ne tik tą pavyzdį turėjau. Yra netiesioginiai darbuotojai, kurių įmonių nepateisinu tokias sąlygas įvedant; bet yra santykiais su konsultantais, į paskaitas vežami mokslo darbuotojas ir t.t. Kur užsakovas pvz. patiria daug nepatogumų, kur X asmnuo neatskrenda dėl vėlavimo, o tokiu atveju X lieka namie ir tiesiog gauną „bonusą”; ir kiti subtilūs atvejai. Galų gale, išsiuntęs į komandiruotę darbdavys gali prarasti visą darbo dieną dėl vėlavimo, tai darbuotojas gauna ir atlyginimą, ir rūpybą ir EU261 kompensaciją, o darbdaviui kuris bilietą pirko nekompensuojama niekam – čia turėkime galvoje ne pardavėjus, ar administratorius, bet labiau gamybinius darbuotojus, kurių kaina ir efektas labai tiesiai išmatuojami per valandą.
Mano nuomone, didžiausias EU261 privalumas yra ne tie 250/400/600. Jie aišku faina, kai nusiperki už 300 eurų bilietą į Niujorką ar Pekiną, bet svarbiausias dalykas keleiviui yra ta prievolė vistiek nuskraidinti.
Tai, kad dabar Ryanair negali šiaip sau likus 3 dienom atšaukt skrydžio, o atšaukę negali tiesiog pasiūlyti refundo, yra didžiausia vertė. Kaip ir viešbučiai ir rūpyba.
Žinau atvejų, kai Ryanair/Wizz pasimuistę reimbursino SAS ir kitų bilietus, nes patys nesugebėjo nuskraidint/suorganizuot.
250/400/600 yra cool, bet labiausiai cool yra, kad Ryanair nucancellinę AMM-VNO turės 150plius problemų. Ir negalės pasiūlyti skristi kitu savo skrydžiu, turės apmokėti viešbučius ir pan.
@Simonas – as esu tas darbuotojas, kuris skraido pastoviai darbo reikalais. kartais urgent, kartais ne. viskas bookinama valandomis, bet mano darbdavys neturi ne laiko, noro ar resursu lakstyti paskui ir dometis, gavau as vel 250 Eur is LOT ar ne, uztai, kad eilini karta pirmadinio rytinis skrydis dingo del „operational reasons”. darbdaviai, kurie tuos 250 tikrina ir gauna tikiuosi, kad tvarkingai parodo exceliukuose ir VMI ataskaitose.
Suprantu, kad kyla kartais klausimu, bet man taip pat kyla klausimas kas tada bus tas 250 Eur – kompensacija darbdaviui (niekiniai kastai tikriaus, kompensacija klientui (pasityciojimas tikriaus) ar dar kas unless tai numatyta sutartyse is anksto. Galu gale net man (93 flight leg’ai business reikalais pernai) kazkoks major issue, kur kompensacija galioja, buna max 1-2 per metus.
Visa kita del EU261 teisingai susumavo Justinas.
„jos negali nustatyti bilietų kainų (jas nustato rinka)”
Tai kad visoms bendrovėms galioja tas pats reglamentas. Tiesiog rinkos sąlygos tokios ir rinka jomis ir nustato kainas.
@Spectator – paprastai ir dingsta tos avialinijos, kurios yra kaip Graikija ir jos pensijos. EU261 nera prievole kazkokia savaite – EU261 yra prievole jei nedarai savo darbo gerai. Taip, gedimai yra gedimai, bet pastovus gedimai, uz ka EU261 skriaudzia labai, reiskia, kad kazka ne taip darai.
Simonas gal gali pasakyti ar vezejai turi kokiu variantu draustis ir taip kompensuoti EU261 islaidas.
Mano nuomone, idealus reglamentas būtų toks:
1.Pareiga nuskraidinti, rūpintis keleiviu lieka.
2.Kompensacijos apibrėžiamos kaip delspinigiai. Delspinigiai apskaičiuojami kaip procentas nuo bilieto kainos ir mokami už kiekvieną pavėluotą valandą. Tarkime, 5% bilieto kainos už vėlavimo valandą. Kai perkamas sudėtinis atostogų produktas, gali būti kiek kitoks procentas, jau skaičiuojamas nuo visų atostogų kainos.
3.Užtat delspinigiai privalo būti išmokami automatiškai, o ne to paprašius – į banko sąskaitą, iš kurios darytas pavedimas, į atitinkamą kortelę ir pan. Kas mokėjo už bilietą, tas ir gauna kompensaciją, ir laikoma, kad aviakompanijos prievolė įvykdyta. Vėliau jau tarpusavio susitarimo reikalas, ar, tarkime, darbdavys ją duos darbuotojui (visgi manau, kad didžiausi nuostoliai komandiruotės atidėjimo atveju – tikrai darbdaviui, o ne darbuotojui).
4.Delspinigių neišmokėjimas per X dienų (net ir nesant keleivio prašymo) po atidėto skrydžio būtų savaime pažeidimas, ir to pasekoje delspinigiai augtų priklausomai nuo pavėluotų dienų (pvz. vėluojant 30 dienų – dvigubėtų, vėluojant 60 dienų – trigubėtų).
5.Jeigu aviakompanija atsisako mokėti, nes traktuoja force majeure – privalo nusiųsti (greičiausiai automatinį) pranešimą apie skrydžio vėlavimo priežastis visiems keleiviams jų duotais el. pašto adresais.
6.Delspinigius gedimo atveju visgi palikčiau galioti. Tai bendra teisės praktika, kad gedimai tau priklausančių dalykų yra tavo atsakomybė ir ne force majeure.
7.Force majeure atveju delspinigiai irgi gali būti skaičiuojami, bet tik nuo momento, kai aviakompanija *galėjo* nuskraidinti keleivį, jei to nepadarė (pvz. jei buvo galimybė pirkti kitos aviakompanijos skrydį po 3 val., bet jo nepirko ir perkėlė į savo skrydį po 12 val. – tai moka už 9 val. delspinigius, arba keleivis, nusipirkęs tokį skrydį pats, gali reikalauti jo kainos).
(5% yra tik atsitiktinis skaičius – gali būti 10%, 15% – čia labiau siūlau patį principą; šiuo atveju kompensacija skaičiuojama nuo 1 val., o ne nuo 3 val., kas įmanoma, nes jei viską būtų galima automatizuoti, atkristų daug su administravimu susijusių kaštų)
Augustinas gal turi kelioniu agentura israsinejancia bilietus, nes 3 punktas uz visus corporate skrydzius gausiai praturtins agenturas. Delto 3 punkto automatinio niekada ir nebus, plius jis dar labiau pasunkintu avialiniju situacija, nes manau, kad dabar besikreipianciu yra mazai.
7 punkto ideja idomi, bet kaip ja siuloma igyvendinti ir kas kontroliuos? Pvz pernykstis atvejis – legendinis X kompanijos skrydis VNO-OSL, kur bastesi ilgai po OSL apylinkes. Kiek zinau is gandu pagal vezejo taisykles pilotas tiesiog negalejo leistis OSL per puga ar ruka, nors SAS, Norwegian ir kiti leidosi. Is X vezejo puses tai – force majeure, nes buvo puga ar rukas, bet ta force majeure is esmes susikure patys, nes kiti oro uostu naudojosi – tai kada pradeti skaiciuoti ir ka?
@trolis – avialinijų padėties pasunkinimo nebūtų, jeigu kartu su prievole mokėti visiems sumažėtų kompensacijų dydžiai (nustatant atitinkamą bilieto kainos procentą, atsižvelgiant į statistiką, kiek skrydžių atidedama ir pan.).
Nes, mano supratimu, teisinėje valstybėje nenormalu, kad yra kažkokia kompensacija vartotojui, kurios daugelis (tikriausiai), kam priklauso, negauna, nes nežino kaip ar biurokratijos atrodo per daug, užtat kiti gauna tiek, kad atsiperka kelionė ir pan. Tai ir yra toks kontekstas, kai visokių „išmušinėjimo agentūrų” atsiranda, gausėja bereikalingos administracinės sąnaudos, algos žmonėms, kurie realiai nekuria pridėtinės vertės ekonomikai.
Dėl 7 punkto – kaip ir visais atvejais, iškilus nesutarimams, sprendžia teismas. Tiesiog, šiuo atveju, panašiai kaip, tarkime su galimybe susimokėti pusę baudos už KET pažeidimus jei nesiginčiji, būtų iniciatyva nevilkitnti per teismus vien dėl vilkinimo.
O kelionių agentūros neturiu – kaip tik padedu žmonėms atgauti kompensacijas už skrydžius, tad ką siūlau (automatinis mokėjimas) iš esmės man nenaudinga – tiesiog logiška :)
@Augustinas žemaitis
„2.Kompensacijos apibrėžiamos kaip delspinigiai. Delspinigiai apskaičiuojami kaip procentas nuo bilieto kainos ir mokami už kiekvieną pavėluotą valandą. Tarkime, 5% bilieto kainos už vėlavimo valandą. Kai perkamas sudėtinis atostogų produktas, gali būti kiek kitoks procentas, jau skaičiuojamas nuo visų atostogų kainos.”
To niekada nebus. Nes įvedus tokią taisyklę, avialinijoms tiesiog privalės rūšiuoti keleivius pagal bilieto kainą – ir dūchinti tuos, kurie sumokėjo pigiausiai. Ne dėl to, kad avalinijose sėdi patologiniai sadistai – tiesiog elementariai buhalteriškai tai bus efektyviausia.
Pagal dabartinę sistemą gi visi keleiviai, po to kai jie nusipirko bilietą, yra lygūs. Atsisakyti šito principo būtų politinė savižudybė visiems politikams (taip, „Briuselio direktyvas” priiminėja politikai, kuriems rūpi laimėti sekančius rinkimus).
Dėl agentūrų ir teisinių neaiškumų: dabar yra didžiulė problema, kai bendrovė atšaukia skrydį iš anksto ir nukreipia keleivį į agentūrą, kad jį rebookintų (mat toks susitarimas tarp agentūrų ir avialinijų). O kadangi pirkdamas bilietą per internetinę agentūrą keleivis atsisakė papildomų mokamų paslaugų, agentūra reikalauja 30-50 eurų mokesčio „už paslaugą”. Nors pagal ES reglamentą keleivis turi būti rebookintas nemokamai ir už tai atsakinga skrydžių bendrovė. Šitą dalyką būtinai reikėtų aiškiau apibrėžti (keleivio naudai) naujame reglamente.
Etihad vėl merkia pinigus, nors gal nieko kito jiems ir nelieka:
Etihad throws $35mn lifeline to India’s Jet Airways
https://www.ch-aviation.com/portal/news/71645-etihad-throws-35mn-lifeline-to-indias-jet-airways
Šiemet tikrai sunkus ruduo avialinijoms, ar tik kuro kainos dėl to kaltos? Ar yra daugiau priežasčių?
Icelandair in talks with creditors over bond terms
https://www.ch-aviation.com/portal/news/71658-icelandair-in-talks-with-creditors-over-bond-terms
VNO pagaliau sukėlė statistiką už Rugpjūčio ir Rugsėjo mėnesius.
@Mantas, teta Vanda skaičiuojanti šakneles jau senai savo darbą padarė, bet informatikas Artūras buvo atostogose, tai nebuvo galimybių sutvarkyti statistikos.
Kažkada santechnikas Pavelas buvo užbaliavojęs, tai atvykimo salės tualeto atkimšti 3 dienas niekas negalėjo, bėgo vanduo pro kraštus.
Pagal tendencijas panašu, kad VNO turi pasiekti 5mln. pax šiemet.
Dėl Augustino siūlyto antro punkto dar papildysiu pavyzdžiu: Jei FR turi skrydį su vidutine bilieto kaina €100/pax, ir kažkas nutiko a/c, tai jie tada paimtų kitą a/c, kuris tuo metu turi vykdyti skrydį su vidutine kaina €10/pax, jį paaukotų velniop (kaip ir pvz dar vieną rotaciją, su vidutine bilieto kaina €20/pax) ir pervežtų tuos brangius keleivius laiku, nors 350 kitų keleivių liktų už borto (nes pirko pigiai bilietus). Got the idea?
O tuo tarpu ir kiti įdomūs dalykai dedasi:
https://www.reuters.com/article/us-singapore-air-usa/lift-off-singapore-airlines-to-boost-u-s-presence-with-worlds-longest-flight-idUSKCN1MK2WP
Labai smagiai Čiurlionio ir Lino komentarai šalia viens kito susiskaitė:)
Apie keleivių aptarnavimo ypatumus. Įdomi asociatyvi foto parinkta :/..
https://www.vz.lt/paslaugos/2018/10/12/tyrimasskrydziu-bendrovems-prastai-aptarnauti-keleivius-apsimoka
Nuo gruodžio lėktuvų keliamo triukšmo vilniečiai girdės dar mažiau
Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/nuo-gruodzio-lektuvu-keliamo-triuksmo-vilnieciai-girdes-dar-maziau/
Kažkoks įdomus pokytis su SAS VNO-CPH. Du metus traffic’as turėjo negative trendą, srautas mažėjo. Mažėjo ir šią žiemą; sausį-kovą SAS netekdavo po 10-13% keleivių per mėnesį. Ir tada, kažkas apsivertė – balandį augo 16 proc, gegužę 23 proc, birželį 22 proc., liepą/rugpjūtį igonruosiu dėl KUN efekto, rugsėjį augimas jau 30%.
Įdomioji dalis, kad visi šitie judėjimai nieko nekeičiant nei tvarkaraštyje, nei „capacity”.
Galbūt jie kažką kainodaros algoritmuose pakeitė iš esmės, kad išsikovojo didelę dalį keleivių, kurie per CPH skrenda kur toliau (negi srautas į CPH taip ėmė staigiai augti?).
Daugiausia LH sąskaita, nes LH keleivių skaičius mažėja žiemet: atmetus liepą-rugpjūtį, LH neteko 6% keleivių.
Dėl metinės prognozės, tai manau VNO nepasieks šiemet 5 mln., turėtų užbaigti su 4,85-4,9 mln.
Įdomu, kaip ARN?
Bet tiesos daug, jų kainodara pasikeitė į visą viršutinę Europą(išskyrus Skandinaviją). RT 120 eurų į AMS, BRU, TXL, HAM, LHR ir t.t. su labai gerais tvarkaraščiais ir be galo trumpais jungimais CPH: 30-50 min.
ARN labai nuosaikiai auga, 7 proc. daugiau nei pernai (isskyrus liepą ir rugpjūtį).
Paskaičiavau shares – SAS į ARN vežė 9139 keleivius, Norwegian 4272 rugsėjo mėnesį.
Palyginimui, SAS į CPH rusėjį vežė 12151 keleivius – man atrodo panašus capacity į ARN ir CPH, bet Norwegian konkurencija lemia gerokai žemesnį load factor.
Oho, koks nutikimas
https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2018/10/14/news/sauletoje-saloje-buvo-istrige-173-lietuviai-kelione-sutrikde-stiprus-vejas-7888685/
Sell To The Masses, Eat With The Classes :)
Pocevcus naujuose Vilniaus reliktuose surado idomiu well… reliktu: staip kur vyko skrydziai 55-64 metais – https://app.box.com/s/ycyr8opnxkycbz1utssw7kp9gznpceex
Ypac idomiai skamba 9 savaitiniai skrydziai i PLQ ir dar 14 i klaipeda,
@Oleg – ir dar kainos. Vilnius-Biržai – 55 rubliai, Vilnius-Maskva 19 rublių, Vilnius-Novosibirskas 70 rublių.
Tiksliau – į Novosibirską (3578 km) – 60 rb., iš esmės tas pats, kas į Biržus.
Įdomu, kas čia skraidydavo vietiniais reisais, nes čia 55 rb., kaip suprantu, milžiniški pinigai buvo tiems laikams, o autobusu daug kartų pigiau.
55 rub. iki pinigų reformos 1961 metais tai 5.50 po jos.
Kiek girdėjau iš pasakojimų, AN2 daugiausia skaidė vietiniais reisais. Tiek ir krovinius gabendavo/ paštą tiek ir keleivius 😀
Qatar Airways threatens to leave oneworld
https://www.ch-aviation.com/portal/news/71692-qatar-airways-threatens-to-leave-oneworld
tai jau nepirma karta gasdina. USA vs Qatar reikalai.
RIX statistika SEP2018
660552 pax
plius 15,89%
Paaiskinkit, kokia yra VNO pranesimu esme – tu, kur “vyksta laipinimas i (pauze) skrydi i (pauze)”? Jei daroma tai gal reiketu iki galo, nes dabar nesugeba islementi tokios retenybes kaip SN skrydzio i Briuseli. Viskas atgrubnagiskai…
Tai, kad po Lietuvą, berods, skraidydavo ne tik An-2 ir IL14, bet ir dviviečiai POlikarpov Po2. Gal todėl ir kaina tokia vieninteliam keleiviui Biplane:)
Spalio 12 dieną buvo paskutinė paraiškų priėmimo diena skraidyti VNO-LCY. Įdomu, ar yra dalyvių konkurse.
Įdomu ar konkurso rengėjai turi/gali paviešinti dalyvių sąrašą ar tai yra konfidenciali informacija. Su sąlyga, kad kažkas apskritai pateikė paraiškas.
Nežinau kiek tame gali būti tiesos, bet gandai sklando jog UK politikai ramino verslą ir žmones, jog jie užtikrins patogų ir ilgalaikį susisiekimą su EU.
Nežinau ar žodis užtikrins reiškia BA, nežinau ar Lietuva įeina į britų frazę EU. Turbūt pakankamai greit sužinosim :)
@Čiurlionis
drįstu abejoti, ar skrydžiai į VNO yra britų politikų prioritetas Brexit kontekste. „Užtikrins susisiekimą su ES” – čia labiau apie tai, kad įvykus Brexit ir nesant ES-UK sutarties, skrydžiai tarp ES ir UK gali nutrūkti.
Politikai paleis skrydzius i kiekviena EU sali. 2x daily. Startuoliu/fintechu rojus bus vienas pirmuju, kuris gaus 2x daily is LHR.
„airBaltic“ pastaruosius devynerius mėnesius skraidino 20 proc. daugiau keleivių iš Lietuvos
Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/airbaltic-pastaruosius-devynerius-menesius-skraidino-20-proc-daugiau-keleiviu-is-lietuvos/
Trolis ->
Tai gal sukurk kažkokią vertę iš savo įrašo ir parašyk į VNO supportą? :D Mane labai džiugina žinutės apie trečiųjų šalių klaidas, kurias kažkodėl rašo čia, o ne ten, kur reikėtų.
Tomas – buvo rasyta kazkada – atrase chrestomatini atsakyma. Bet itikinai pabandyti dar karta.
VNO keičiasi
https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2018/10/17/news/vilniaus-oro-uostas-keiciasi-stai-ka-pamatysite-pereje-patikra-7928215/
SPA De visisikoje neviltyje. PL telieka 1 lektuvas. Ar Tai agonijos pradzia?
Gali būti, kad plėtra buvo pernelyg staigi ir nepavyko sukontroliuoti procesų. Man milžiniški SPA užmojai seniai kėlė abejonių, bet vis pagalvodavau – o kodėl gi ne? Kuo mes blogesni? Baisu, kad tie reikalai gali iki motininės įmonės atsiristi.
Klausimas kur SPA lėktuvai, kurie buvo DE ir PL bazėse? Perkelti į Aziją ar grąžinti lizingo kompanijoms?
A. DAUJOTAS: LIETUVOJE YRA VIENAS ORO UOSTAS, TIK JIS TURI TRIS PAKILIMO TAKUS
http://m.klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/daujotas-lietuvoje-yra-vienas-oro-uostas-tik-jis-turi-tris-pakilimo-takus-885187
SPA naujienos:
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/karjera/small-planet-airlines-vilniuje-atleidzia-44-darbuotojus-666-1046510
Kipro pigių skrydžių bendrovė „Cobalt Air“ nutraukė skrydžius
Kiek grįžtu prie bilietų pirkimo per agentūras. Per Bravofly.com pirkau bilietą Ryga – Katmandu (per Londoną ir Chengdu). Pirmasis srydis Air Baltic, kiti du – Air China.
Air China parašė, kad atšauktas skrydis ir siūlo kitą po 7 val, su kuriuo nespėju į trečią lektuvą. Bravofly tiesio parašė, kad gali padėti atgauti pinigus ir toliau į emailus neatsako.
Gal kas galėtų paaiškinti, Bravofly pirko bilietus atskirai iš Air Baltic ir iš Air China? Tai yra, jei keitėsi Air China srydis, ar jie gali siūlyti Air Baltic keitimus?
Pirkau kaip vieną bilietą, pateiktas vienas Electronic ticket number.
O kad SPA sekme sypsotusi kaip Ryanair, kad taip išaugtų, smagu būtų, o čia jsu kvepia panašiai kaip FlyLAL buvo. Tikiuosi to nenutiks. :)
>Martynas
Bilietas jungtinis. Pagal ES reglamentą turi teisę būti nuskraidintas kitu reisu iki galutinio taško. Paprasčiausia būtų dėl to kreiptis į Air China, juolab jei jie su tavim jau susisiekė. Ir paprasčiau būtų ne prašyti AirBaltic keitimo, o vėlesnio reiso iš Chengdu į Katmandu. Chengdu be vizos gali būti iki 3 dienų.
P.S. Tik turėk omeny, kad trijų dienų taisyklė galioja tik jei neturi vidinio skrydžio segmento Kinijoje – kitu atveju viena para. Todėl atidžiai žiūrėk, į ką siūlys keisti.
TK Cargo nuo žiems sezono turės x3 weekly rotation ex VNO:
TK1408 DAY 2.4.6. ETD 12:20 LT
Ar yra koks puslapis, kur butu galima paziureti skrydzio atsaukimo priezastis? Oro uoste LOT dave du skirtingus paaiskinimus del skrydzio atsaukimo i KUN. Noriu pasitikrinti, ar galima bandyti issimusti kompensacija.
LOT šiandien už pravaikštą atleido 67 streikuojančius darbuotojus. Greičiausiai bus koks tęsinys ir turbūt nelabai malonus keliaujantiems.
Nemalonūs tęsiniai jaučiasi KUN
seniai jis nedaunavo savo daineles ;-) matyt dar pilotu is FR pavoge DY ir SK
Ryanair boss Michael O’Leary claims that increased oil prices will hit both SAS and Norwegian, reports Bloomberg.
http://norwaytoday.info/finance/ryanair-believes-oil-prices-will-break-competitors-sas-norwegian/
Tai SPA ir Lietuvoje pradeda restruktūrizaciją. Kvepia nekaip.
@Oleg – Man kitas O’Leary interviu aktualesnis pasirodė, kur jo paklausė ar nepirks Small Planet (nepirks). Ten ir aiškino kaip Norwegian žiemą užsilenks. Be to sakė, kad jie priėmė praeitą savaitę 50 buvusių Small Planet pilotų ir tai labai jiems padės su profsajungom tariantis.
http://www.airliners.de/viele-airlines-winter-pleite-interview-ryanair-michael-o-leary/47308?utm_campaign=readmore&utm_medium=articlebox&utm_source=air
(vokiškai)
> Posparnis.
Ačiū, nežinojau apie galimybę praleisti tas dienas be vizos. Būtų buvusi nebloga galimybė.
Bet, kad būtų smagiau, kinai visai atšaukė skrydį iš Londono į Chengdu. Paskambinau į Air China, tai jie dievagojasi, kad negali net techniškai rebookinti agentūros bilieto, ypač kai kitos avialinijos įtrauktos (regis, tuo metu tiesiog nerandau tinkamų variantų). Skambinau į Bravofly.com, tai jie pažadėjo paieškoti alternatyvų, bet gavau atsakymą, kad skrydis atšauktas ir kad susisiekčiau su avialinijomis.
Mėto karštą bulvę. Gal kas turite su tuo patirties?
FlyLAL, Aurela, Star1, Air Lituanica, Small planet?
Lithuanian aviation classic.
Gal geriau suprantantys ponai man papasakos, ką reiškia šita foto?
https://imgproc.airliners.net/photos/airliners/1/1/3/4859311.jpg?v=v45b2e36195b
@mikas – B757-200. Ex-FlyLAL. Ko dar reikia paaiškinimui?
@mikas. Sunday Airlines. Geras pavadinimas, tokio net nebuvau girdėjęs. Skraido tik sekmadieniais???
@Vytautas – kodėl registracija lietuviška?
@pranas idomu! As tik svediskas naujienas skaiciau, ten aisku tik apie DY/SK rase.
is to pacio vokisko straipsnio:
Are you coming back to Bremen?
Certainly. But not next summer. After all, we have a maintenance location there – so we have a close eye on the airport.
Tai parodo kad angarai KUN nera panaceja. Daug kartu jau ta well..kartojo. Bet stai ir dar kar tas.
Finally:
I’m almost 60 now and have been doing the job for 25 years. I’ll be leaving in two or three years. I do not want to spend the rest of my life at Ryanair.
Kalbant apie O’Leary interviu, man pasirodė labai ironiška, kad jis kalba apie overcapacity ir yield pressure. Žmogus, kurio įmonė mėto capacity aplinkui, atidarinėja bazes į kairę ir į dešinę, ir atidarinėja tokius daug paklausos turinčius maršrutus kaip VNO-AMM (žiemą!). Žinoma, pagal jo pasaulėžiūrą turbūt overcapacity būna tik kai konkurentai plečiasi, o viskas, ką jie daro tiksliai pataiko į rinkos poreikius…
Kalbant apie Ryanair naujus maršrutus, tai pagal kainas panašu VNO-TSF (Venecija Treviso) pataikė į poreikius, KUN-MXP, KUN-BLQ neypač, KUN-TLV dar klausimas, bet greičiau ne.
Seniai žinoma, kad nereikia rimtai vertinti O’Leary komentarų. Jis skleidžia visokias idėjas, kad tik žmonės apie tai kalbėtų ir didėtų FR žinomumas. Taip jau buvo pranešta apie mokamus tualetus, stovimas vietas ir kitokius paistalus. Vėliau praneša: oi, aš pajuokavau, o jūs ir patikėjote.
jetBlue formally nixes remaining E190 orders
https://www.ch-aviation.com/portal/news/72108-jetblue-formally-nixes-remaining-e190-orders
Small Planet follows sister firms into restructuring
https://www.ch-aviation.com/portal/news/72130-small-planet-follows-sister-firms-into-restructuring
Koks % aviakompanijų reorganizacijų nesibaigė bankrotu? Mano žiniomis – tik Alitalia, kuri vis dar
konvulsijose kartu su visa valstybe.
@Vytautas, LOT irgi restrukturizacija turejo. Berods 2011 ar 2012.
@Vytautas
restruktūrizacija ir yra bankrotas, tiktai kontroliuojamas. Nebent kalbam apie tai, kas vadinama „bankrotu” šnekamojoj kalboj – kai įmonės langai užkalami, o visa įranga išparduodama už metalo laužo kainą.
Neskaitant Alitalijos, man įspūdingas graikų avialinijų (Olympic) „pertvarkymas”. 2009 rugsėjo 29 „Olympic Airways” nustojo egzistuoti, kartu su ja – 2 milijardai eurų valstybinių paskolų, ir visi darbuotojai su visom savo profsąjungom. Tą pačią dieną atsirado tipo nauja įmonė „Olympic air”. Tiesa, tas jos neišgelbėjo, galų gale viskas buvo perduota privačiai kompanijai (Aegean).
Vytautai, yra tų skraidančių bendrovių, kurios praėjo restruktūrizaciją, netgi AA buvo pasiprašiusi Chapter 11 apsaugos, kas yra amerikietiškas atitikmuo restruktūrizacijai…
Amerikoje yra ir daugiau tokių avialinijų, kurios sėkmingai baigė Chapter 11 procesą.
1991-aisiais Ryanair praėjo restruktūrizaciją – turbūt įspūdingiausias pavyzdys.
JAV restruktūrizaciją yra praėję visos aviakompanijos: nuo Frontier iki United ir American.
Europoje LOT, airBaltic, Czech Airlines, Meridiana (dabar Air Italy) ir kt.
Na nera jau taip grieztai, kad visi USA – ar tikrai Southwest, Hawaiian, Alaska Airlines ar Jet Blue – gana dideli zaidejai – turejo reikalu su Chapter 11?
Aisku, top 3 didieji visi restrukturizuoti
Simonai, o tai kiek lėktuvų atsisakė SPA per visą grupę? Ar gali atskleisti?
Pamenu turėjote 21, ar klystu?
Tai jo, dabar leakins sensitive info blogo skaitytojams ir tarsis restrukturizacijos klausimais :D Komentarai laiko kartelę vis gi
Įdomiausia šitoje istorijoje tai kaip pradėjo lysti ASG ausys ir ar neįvyks gimimas atgal į jų grupę.
@Tomas
Kodėl čia sensitive info? Viskas buvo spaudoje, tik reikia atgaminti kiek buvo max per visą grupę, o kiek dabar…
Aš radau, kad max lyg ir 28 buvo, o liko 8, pagal ch-aviation info.
Tai kur čia tas jautrumas? Kai viskas vieša?
Panasu, kad artėja pabaiga. Nes teismas atmete apsaugos prasyma.
Na taip, juk spauda yra tikras tiesos saltinis, kuria remdamasi CAA dazniausiai ir pateikia verdikta, o forumiukuose skleisti papildoma info,kai spokespersonas privalo buti 1, dazniausiai buna great for business.
Bet tai kur Simonas, ten bankrotai.. Tai LT, tai SP. Kur cia suo pakastas?
kazkaip Masiulis ne valdzioje gi, tai neturi oro linijos bankrotuoti gi. Ne? ;-)
@Tomas
Pie ko čia CAA… ? Kiekvienos avialinijos parkas yra viešai skelbiama info ir nieko aš jautraus nepaklausiau. Taip kad dramblį iš musės darai. 15min nurodė ir dar daugiau, kad Vokietijoje SPA neteko sutarčių su kelionių operatoriais.
Dar aiškiau parašysiu, jis tau neatrašys :D
Dėkingas, kad sulaukiau aiškumo, būčiau negalėjęs užmigti be tokio aiškaus parašymo 😁
O as tai linkiu kad su SPA viskas būtų gerai :-)
Supantama, Mindaugai! galvoju, kad tarp šio blogo skaitytojų nėra tokių, kurie linkėtų priešingai.
Kaip iš Briuselio grįžti namo.
Pasidalinsiu keliais įspūdžiais iš savaitgalio kelionės. Būdamas Briuselyje penktadienį ryte gaunu žinute iš SAS, kurioje rašoma, kad vyksta „WILDE STRIKE“ oro uoste ir prašoma kuo greičiau atvykti į oro uostą. Ir atvykau 12.00, nors mano skrydis SK 1590 buvo tik 18.00(BRU-ARN-VNO) – naiviai tikėjausi gauti ankstesnį skrydį.
Oro uostas pastiko visišku chaosu, daug sudedamų lovų(raskladuškių), jokios info tik 3 !! žmonės su marškinėliais INFO prie pagrindinės skrydžių informacinės lentos. Sulaukus savo eilės ir pasakius, kad skrendu su SAS buvau nukreiptas link AVIAPARTNER kioskelio. Pasirodo čia jie streikuoja. Atsistoju į eilę, tokia ilgoka, kurioje stovi keli šimtai žmonių. Vienas vyriškis, kuris jau atstovėjo eilę pasidalino patirtimi, jog stovėjo 4 valandas ir jam buvo pasakyta susisiekti su savo avialinijom. Tą pačią istoriją pasakoja ir antras ir trečias asmuo, ateinantis nuo AVIAPARTNER langelio. Tarp kitko, visą masę žmonių aptaranauja vos dvi moteriškės.
Maždaug po 45 minučių stovėjimo eilėje prieina darbuotoja, kuri garsiai pasako: VUELING and SAS eikite link 11.9 ir 11.10 registracijos stalažų ten jus aptarnaus jūsų avialinijų atstovai. Visi labai apsidžiaugia, nueiname iš tiesų VUELING atstovas jau yra, jis „džiugiai” praneša, kad iš Briuselio į Barseloną jie visi važiuos autobusu.
SAS atstovų nė kvapo, po valandos žmonės pradeda klausinėti personalo, kas vyksta, kada ateis atstovai? Atsakymas iš Briuselio oro uosto personalo, jog jie neturi informacijos, bet greičiausiai čia niekas nepasirodys iki sekmadienio !!! ir pasiūlo grįžti į AVIAPARTNER kioskelio eilę. Galit įsivaizduoti žmonių emocijas.
Skambinu SAS International(daniškas nr.) atsiliepia moteris, kuri pasako, jog ji negali padėti ir aš turiu skambinti agentūrai iš kurios pirkau bilietą. Skambinu į kelionių agentūrą, agentūros pozicija dar įdomesnė, aš turiu pirkti pats bilietą iš jų tinklalapio, o jie kompensuos tik tą dalį, kurią sumokėjau už atšauktą kelionės segmentą ir padeda ragelį. Kitaip tariant man bilietas VNO-CPH-BRU-ARN- VNO, kainavo 300 eurų, tai kelionė atgal būtų įvertinta maždaug 150 eurų, kurie būtų kompensuoti, o likusi dalis ne. Pigiausi bilietai penktadienį į Vilnių 670 eurų, arba 520 eurų į minusą.
Grįžtų į Aviapartner eilę, dabar ten vaikšto AVIAPARTNER atstovas visus informuodamas, kad visi turi skambinti avialinijoms, kurios vykdo skrydį, nes jie neperkels musų į kitus skrydžius, nesuteiks viešbučio ir maisto kuponų. Kyla pasipiktinimas, nes daugelis žmonių jau buvo susisiekę su savo avialinijomis ir gavo atsakymą, kad tą turi padaryti oro uoste esantis atstovai. Bandau skambinti į SAS Švendiją, nes skrydis į Stokholmą, per 5 minutes gaunu naujus bilietus kitai dienai iš Amsterdamo per Kopenhagą į Vilnių.
Nusiperku traukinio bilietus ir jau po 3 valandų įsitaisau AMS oro uosto viešbutyje(suprantama už kurį moku iš savo kišenės). Kitą rytą be problemų nuskrendu į Kopenhagą, vos įsijungęs telefoną gaunu žinutę, kad mano skrydis SK1742 yra nukeliamas 2 valandom. Pasirodo mūsų lėktuvas EI-FPN ryte turėjo techninių problemų dėl ko ir yra vėluojama.
Vis dėl to apie 15 valandą susėdam į lėktuvą, nuriedam iki tako ir pradedam bėgėtis, staiga stabdom (rejected takeoff) greitis atrodė nemažas, stabdoma pakankamai stipriai ir intensyviai. Ne pats maloniausias jausmas. Lėktuvas buvo įsibėgėjęs iki 116 kt, dėl to ir buvo stabdoma maksimaliai, kam įdomų – https://www.flightradar24.com/data/aircraft/ei-fpn#1e5c162c . Kelias minutes stovim ant tako, tada grįžtam į terminalą. Pilotas atsiprašė už nemalonią patirtį ir gedimą įvardijo, kaip kompiuterio išmestą klaidą.
Grįžus į oro uostą, maždaug po valandos pranešė, kad visi keleiviai turi susisiekti su SAS atstovais. Daugelis buvo perkelti į kitos dienos skrydžius- verslas ir lojalumo kortelių turėtojai(Gold and Diamnond) perkelti į vakarinį reisą.
Vakarinio reiso teko laukti ir man. Vis dėl to labai įdomūs SAS sprendimai sprendžiant lėktuvų utilizacijos ir personalo problemas. Dieninio reiso įgula turėjusi skristi į Vilnių, turbūt dėl darbo valandų išlaipinę mus išėjo namo. Kuo toliau tuo įdomiau, apie 18.30 visiškai tuščias lėktuvas https://www.flightradar24.com/data/aircraft/ei-fpu išskrido pasiimti įgulos įstrigusios VNO(tos, kuri turėjo būti parskraidinta dieniniu reisu) bei keleivių įstrigusių Vilniuje. Apie 21.30 lėktuvas iš Vilniaus su keleiviais ir įgula, kurie laukė oro uoste nuo 16.00 jau skrido link Kopenhagos. Ta pati įgula, parskraidino ir mus į Vilnių, tiesa Vilniuje nusileidome gerokai po vidurnakčio, eilinį kartą vėluodami.
Po pusvalandžio lėktuvas apsisuko ir vėl tuščias grįžo į CPH, o šios dienos rytinis reisas į CPH buvo atšauktas. Po visų nuotykių man tik įdomu, kur dingo ta įgula, kuri turėjo vakariniu reisu skristi į Vilnių ir čia nakvoti :)
Čiurlioni, tai SAS apmokės traukinio ir viešbučio AMS išlaidas, dėl to nėra jokių abejonių.
@Čiurlionis
o per kokia agentura pirkai bilietus?
also nzn kodel Danu SK tave biski pasiunte o Svedu SK siltai prieme?
finally, imo, su SK yra lengviausia: sprendi problema in a meaningful way pats, po to jiems atiduodi cekius ir pasiemi savo 250eur dar (EU skrydziams).
bet tuo pat SK ir daznai failina/irregularities, nes vis kazkaip nesiseka operuoti per savo airiska bendrove.
Agentūra Tripair – registruota Graikijoje, kaip ir dauguma online kontorų :)
O danų SK(international), iš tiesų buvo „britų SK”, nes kalbėjo kažkas iš UK, labai formaliai, šaltai ir buvo du variantai: pagalba iš oro uosto personalo arba kelionių agentūros, nes čia jie bejėgiai.
Švedai pasakė, kad iš Briuselio nieko negali kol kas pasiūlyti, bet iš kart pasiūlė AMS.
To Čiurlionis. Perskaičiau kaip aviacinį anekdotą. O dar sako, kad VNO niekas nesirūpina keleiviais, trūksta indormacijos ir t.t.
Crash: Lion B38M near Jakarta on Oct 29th 2018, aircraft lost height and crashed into Java Sea
http://avherald.com/h?article=4bf90724&opt=0
@Čiurlionis – tai joo tripit ir kitos pigios agenturos dazniausiai nenori padeti.
also, o tave SK kaip nors magiskai neparebookino automatiskai?
Labai įdomu dėl B38M, ar tik nebus išlindusi kokia techninė problema, ypač jei buvo deklaruotas grįžimas į oro uostą. O’Leary ramiai nemiegos šiąnakt su eile naujų užsakymų.
Aha man irgi pasirodė, kad lėktuvas visiškai naujas, vos du mėn. skraidęs. Tai arba boeing failas neblogas, arba kažkas kažką pražiopsojo, po paskutinio reiso.
Turiu įtarimo dėl pirmo varianto.
Berods tas lėktuvas jau turėjo problemų su greičio rodmenimis paskutiniame skrydyje prieš šį.
Lion Air kompanija negarsėja saugumu. Per 16 metų 10 lektuvų sudaužyta. Man atrodo panašiau, kad aviakompanijos technikai ar pilotai kažką pridirbo o ne Boeingo koks nors defektas.
Žiūrėjau šį ryt CNN, tai kalbino buvusį FAA tyrėją, jis sakė, kad Lion Air šiais metais praėjo EU auditą (labai geru įvertinimu) ir buvo išbraukta iš juodojo sąrašo… Jei įmanoma tai patikrinti? :)
Berods pirmas MAX crash?
Visos Indonezijos aviakompanijos nėra laikomos patikimomis. Tik nežinau, kodėl taip yra, kame čia šalies specifika. Lėktuvo amžius nieko nereiškia, jeigu nemoki tinkamai su juo elgtis. Gali nusipirkti naujausią išmanųjį telefoną, bet jis netinka vinims kalti.
Yra trys pagrindiniai katastrofų regionai – Rusija ir NVS, Pietryčių Azija, ir Afrika.
Tuo tarpu išsivysčiusių šalių teritorijose (ES, JAV ir Kanada, turtingoji Azijos dalis, Australija) arba su ten registruotomis avialinijomis paskutinė didelio masto katastrofa buvo Germanwings, kur pripažinkime, išskirtinis atvejis; o prieš tai – tik Air France virš Atlanto ir Spanair. O tai jau atitinkamai 9 ir 10 metų.
Tai čia ne konkrečios šalies specifika, o išsivystymo lygio, kuris dažniausiai reiškia ne tik piniginius reikalus, bet ir pvz. darbo kokybę ir dėmesį detalėms. Ten tiesiog didesnė tikimybė, kad koks varžtas bus neprisuktas, kas nors kokį nors trainingą numuilinęs ir pan.
Tai ar bankrutuos Small Planet Airlines? Būtų labai liūdna jei taip nutiktų.
Dar pamenu prieš kelias savaites pasidžiaugiau, kad va LLC yra stipriausia Lietuvos aviakompanija ever. Tikiuosi viskas bus ok ir kažkaip išgyvens :)
Bet tai VNO duoda – jau 3 dienos kaip žiemos tvarkaraštis galioja, o tinklalapyje vis dar vasara 2018… Kaip taip nesugebėti atnaujinti informacijos laiku… Ir kiekvienais metais vis tas pats kartojasi…
Small Planet Airlines Germany struggles to find investor
to Linas. Žiniasklaidai tik šiandien sugebėjo išplatinti pranešimą apie žiemos sezono naujienas.
Jau yra – sukėlė, tik dabar PDF formate, kai seniau buvo kiekvienai destinacijai nuoroda
VNO toks tvarkaraštis sudėtas, kad net naudotis nesinori vienąkart pamačius. Gėda.
For European Airlines, Consolidation Has Become Both Necessary And Inevitable
https://www.forbes.com/sites/oliverwyman/2018/10/30/for-european-airlines-consolidation-has-become-both-necessary-and-inevitable/#7b8728ea2ce5
Kardiobatonai – o kada reiktų leisti info apie naujas kryptis? Ar būtų gerai pavaryt ant viršaus straipsniui apie VNO rekonstrukciją, nors tokiu būdu žinutė paskęstų pseudo skandale? Man atrodo reik plačiau žiūrėt kartais.
@RS
Bet sudėti žiemos tvarkaraštį bent jau porą dienų prieš jam įsigaliojant, neturėtų būti sudėtinga? 😀
Kas dėl to lėktuvo Indonezijoje? Kodėl tyla tokia visur kažin
Dar ieško dėžių
http://avherald.com/h?article=4bf90724&opt=0
@RS Ir paskelbti naujienas prieš porą dienų taip pat neturėtų būti sudėtinga. Tos pora dienų skandalų niekaip nepaveiktų, o pranešimas po fakto taip pat nelabai gražiai atrodo. Ir visiškai pritariu – tai pseudoskandalas.
idomu sian SK0740 pakilo, biski pabande skrist, apsisuko ir nusileido atgal ARN
prie lektuvo atvare technikai. Nesugebejo nieko pafixint ir mus islaipino i autika. Prie terminalo persigalvojo, ir grazino mus i kita lektuva. Perkele lagaminus ir parskraidino kur reikejo su 2 val velavimu.
del to kas yra idomu: sk0740 yra both diverted to ARN ir taip pat atvykes i VNO – https://www.flightradar24.com/data/flights/sk740#1e671405
also, nezinojau kad galima pakeist lektuva nesikartojant boardinimo proceduros, t.y lektuvas->autikas->terminalas->autikas->lektuvas
Is serijos kai sekasi, tai sekasi (galioja dazniausiai Dash):
http://avherald.com/h?article=4bfae879&opt=0
Nieko nenoriu sakyti, bet Cimber su mažesniais pajėgumais sukdavosi geriau, aišku ir tempai buvo mažesni. O skrendant iš CPH ne retais CRJ atvejais pakeisdavo ir į MD 82.
Kelintais metais tie nereti atvejai buvo, nes per daugeli VNO-CPH skrydziu nesu ne kart skrides MD?
Aktyviai skraidyti pradėjau apie 2010. Tai 2010-2013 m.
Tikrai labai įdomūs tirinėjo aspektai, peržiūrėta viskas iš daug kampų, pagarba autoriui https://www.intertravel.lt/orai-kaune/