Simonas Bartkus | Blog

Džiaugiuosi, jog viena mano švelniai pakritikuota kompanija pamoką išmoko:

Iki pilnos laimės trūksta tik:

– nepalikti „mistype” klaidų laiško temoje :)
– nedėti nuorodos į interneto tinklalapį, kai jame dar informacija nėra įdėta :)

Ir šiaip – konkrečiu šiuo atveju, naudos iš to, kad sužinau pirmas, labai daug nėra – akcija galioja tik perkant bilietus kelionių agentūrose, o į ją šiandien nebedubėgsiu. Be to, tikiuosi, šiai akcijai skirtų bilietų skaičius nėra ribotas, ar ne ? :)

Iki naujojo didžiųjų televizijų sezono liko 5 dienos. Šiais metais trys žiūrimiausios televizijos Lietuvoje pradės tą pačią dieną – rugpjūčio 25 dieną. Tokia diena logiška – nuleidus Olimpiados uždangą sekmadienį, jau pirmadienį pats laikas pradėti jaukinti žiūrovą prie naujojo tinklelio ir formuoti įpročius visam sezonui. LRT tai tenka daryti neišvengiamai, nes, po olimpiados eterio užpildyti jau ir taip nebebūtų kuo.

Antradienį abu didieji kanalai – LNK ir TV3 – viešai išplatino oficialią programą 35 metų savaitei – pirmajai naujojo sezono savaitei. Ir –  įvyko pirmas rimtas ginklų surėmimas, kurio rezultatas – pakeistas „Nekviestos meilės” laikas.

Kelerius metus buvo nusistovėjusi tokia situacija. 18 val. 45 min. abu kanalai pradeda vakarinę programą su žiniomis, 19.10 pradedama „valandinė” autorinė laida, 20 val. prasideda atitinkamai „Nekviesta meilė” ir „TV pagalba”. Šį tinklelio „status quo” ėmesi griauti TV3, į naujojo sezono tinklelį metę 19.10 val. laikui kozirį – pusės valandos kasdienį serialą „Broliai”, o autorinės savaitinės laidos atidedamos 19.40 val. laikui.

LNK ketino išlaikyti praėjusių metų situaciją – autorinę laidą rodyti nuo 19.10 val., o įprastinį 20 val. laiką palikti „Nekviestai meilei”. Jeigu prisimenate, tai praėjusiais metais būtent „Nekviestos meilės” laikas – nuo 20 iki 20.45 val. buvo vienintelė laiko zona, kada LNK pirmavo prieš TV3.

Bet – LNK išsigando naujųjų TV3 pokyčių. Arba, žvelgiant iš kitos pusės – atrado būdą „užmušti” TV3. Šią savaitę buvo atliktas esminis pakeitimas – „Nekviesta meilė” perkelta į 19.10 val. laiką, atidedant autorinę laidą 19.40 val. T.y. 19.10 val. susirems du TV serialai – pripažinta „Nekviesta meilė” prieš „Giminių” vardu žongliruojančius K.Krivicko naujokus „Brolius”.

Nuo šių TV serialų žiūrimumo dvikovos tarpusavio baigties gali priklausyti viso vakaro žiūrovų dėmesys dviems didiesiems Lietuvos kanalams, kadangi 19.40 val. prasidedančios laidos yra beveik identiškos.

Antradienis – LNK „Srovės” prieš TV3 „Taip arba Ne”. Trečiadienis – „Kriminaliniai tyrimai” su Gediminu Jauniumi ir Vytautu Grigaravičiumi per TV3 prieš „Abipus sienos” per LNK.

Situacija „lūžta” ketvirtadienį-penktadienį, kadangi, atrodo „Nekviesta meilė” šiemet bus rodoma tik tris kartus per savaitę. Ketvirtadienį 19:10 val. LNK rodys naują diskusijų laidą „Juoda balta”, kuri, be abejo, „Brolių” gerbėjų nepervilios, bet serialų gerbėjai, kurie pasirinks ne „Brolius”, o „Nekviestą meilę” nelabai turės kur dėtis – vienos serijos „Brolių” nežiūrėsi, tai teks rinktis kito žanro laidą arba pereiti į mažuosius kanalus.

Penktadieniais 19:10 val. LNK rodys TV žaidimą su Arnoldu Lukošiumi „Vienas prieš visus”, o TV3 taip pat nerodys „Brolių”, o rodys pripažintą muzikinę laidą „Padainuokim!”. Sekant visa konkurencine logika, LNK galėjo „Vieną prieš visus” „išsatyti” antradieniais prieš M.Mikutavičiaus „Taip arba Ne”.

Darbo dienomis, po kasdienės „valandinės” laidos abi televizijos parodys po „pusvalandinę” autorinę laidą. Antradieniais Rolando Vilkončiaus „Gyvenimas pagal moteris” prieš TV3 „TV detektyvus”. Trečiadieniais – „Trečias nereikalingas” su MIA per LNK, o per TV3 – „Skylė sienoj”. Ketvirtadieniais prieš praėjusį sezoną išpopuliarėjusią TV3 humoro laidą „Dzin” LNK išmeta kitą kozirį – naują TV serialo „Garbės kuopa” sezoną. Be abejo, rodoma šeštadienio vakarais pernai kokybiška kariuomenės propaganda vardu „Garbės kuopa” nesurinko visų reitingo balų, kurių buvo verta.

Penktadieniais abi televizijos nuo 20 val. 10 minučių pradės „lepinti” ir konkuruoti filmais. Sezono pradžiai – gardesnės naujienos, kurias vėliau pakeis amžini televizijos „hitų” kartojimai.

Dvikovą „vienas prieš vieną” vyks ir šeštadienį, kada 19:10 val. abi televizijos pradės savo muzikinius šou. TV3 rodys „Žvaigždžių vartus”, kuriuose be Arūno Valinsko dar bus ir Marijus Mikutavičius bei Skaiva, o LNK – savo „Muzikos akademiją”. Abu, beje, ir truks po lygiai. 21 val. abi pradės filmų „sezoną”.

Įdomūs manevrai sukasi ir 21-22 val. laikotarpyje darbo dienomis. Praradę į „Lietuvos ryto televiziją” išeinančią „Super L.T.”, LNK į eterį paleidžią bulvarinį žurnalą „Kakadu”, kurį rodys pirmadieniais, antradieniais ir trečiadieniais (beveik kasdienė laida). „Kakadu” tikslas poroje su „Dviračio žiniomis” (pirmasis 21:00 – 21:30, antrasis 21:30 – 22:00) atlaikyti frontą prieš TV3 serialo „Moterys meluoja geriau” antrąjį sezoną, kurio serijos bus rodomos kasdien, nuo 21:05 iki 21:45.

Klausimas – ar „Kakadu” pakaks turinio ir ar „atlaikys” laidos vedėjai, kurie nėra labai stiprūs. Juodaodė popmuzikos atlikėja ir kelintą kartą laimę televizijoje bandantis „balsas” gali tapti akmeniu po kaklu visai laidai. Turinio trims laidoms per savaitę irgi gali trūkti nes Jagelavičiūtė su Rusyte jau taip išlindo per gerklę, kad jų naujam sezone neberodys (nauja žvaigždė – Butkutė!), o Ostapenko vienas visoms laidoms turinio neprigeneruos.

TV3 atsisakė keistoko ir nepaaiškinamo projekto „Žinios ir Jaunius 2in1” (pakelkite rankas tie, kurie suprato, ką šia laida norėta pasakyti) ir sugražina reguliarias žinias į 21:45. LNK lieka tradiciškai su žiniomis 22:00. Beje, pagal reitingus eilę metų vakarinės LNK žinios kur kas geriau atrodo nei nuolat kintančios TV3 žinios. Visgi, kokybės skirtumai, kurie labiau yra „skonio reikalas” pralaimi prieš klasiką ir stabilumą.

Kiek neišsipildė mano prognozė, jog televizijos gali imtis į vėlyvą metą perkėlinėti daugiau stipresnių laidų dėl to, jog po 23 val. daugėja alkoholinių gėrimų reklamos. Po vakaro žinių, abi televizijos užleidžia vietą brangiems TV serialams – jų manjakai turės toliau „naktinėti” ir į darbą eiti raudonomis akimis (atsiprašau – tikri manijakai jau seniai parsisiuntė naujausias serijas, o naktimis žiūrės dar neatradę „torrentų”).

Kiti veiksmai – daugiau smulkmenos. LNK ir TV3 smulkesnėmis mikrodvikovomis žaidžia kitu dėmesio vertu laiku – sekmadienio vakarais, savaitgalio popietėmis, vėlyvuoju savaitgalio laiku.

Visgi, abu žaidėjai supranta, jog realiai galutinis reitingų pyrago pasidalijimas priklausys nuo to, kaip pasiskirstys pagrindiniai žiūrovų srautai darbo dienomis nuo 19 iki 22 val. Ar „Nekviesta meilė” nepraras savo stebuklingų reitingų dėl rodymo laiko pakeitimo ir „Brolių” konkurencijos? Jeigu ne, tada TV3 gali būti nepyragai, nes iš inercijos žiūrovai gali pasirinkti LNK laidą vietoj TV3 laidos ir pasibaigus „Nekviestos meilės” eilinei serijai.

Dviems TV serialams susidūrus „vienas prieš vieną” gali gautis ir „sniego gniūžtės” efektas. Jeigu vienas iš TV serialų pirmosiomis savaitėmis įgaus nors ir nedidelį pranašumą, vėliau reitingų skirtumas tarp šių serialų gali didėti. Serialų tempas ir tematika bus panašus, todėl sprendimas „kūri žiūrėti” gali būti priimamas pagal tai, apie kurį serialą „galėsiu padiskutuoti rytoj su bendradarbėm”. Jeigu per pirmąjį mėnesį „Broliai” atsiliks nuo „Nekviestos meilės” 4-5 reitingo procentais, prognozuoju, jog TV3 gali greitai projekto ir atsisakyti dėl reitingų/kainos santykio.

Pirmųjų naujojo sezono reitingų sulauksime jau rugsėjo pradžioje, o išvadas realiai galėsime daryti rugsėjo pabaigoje.

„Gala”, beje, šiandien pagaliau nudžiugino sugebėdama į programų sąrašą įtraukti „Sport1” kanalą. Perkraukite savo IPTV imtuvus ištraukdami juos iš rozetės. Linkiu, kad „Sport1” reitingas nebūtų nulis.

Prekės ženklo išplėtimas į kitus produktus (vadinamasis „Brand extension” arba „Brand streching”) yra gana rizikingas prekės ženklų architektūros žingsnis, pirmiausia keliantis grėsmė senajam produktui, kurio prekės ženklas yra plečiamas. Aršūs pozicionavimo šalininkai tokį žingsnį vadina „produktų linijos atskiedimu”.

Šiuo ekonomikos lėtėjimo laiku, kuomet pardavimo planus vistiek reikia vykdyti, pardavimų lygį išlaikyti, įvesti į rinką naujus produktus, o vadovybė ir akcininkai yra linkę mažinti išlaidas marketingui, tokių „brand extension” pavyzdžių gali Lietuvoje padaugėti. Taip atsitiks dėl vieno iš prekės ženklų išplėtimo privalumo – naujam produktui suteikti jau egzistuojantį prekės ženklą (kitaip tariant, išplėsti prekės ženklą) yra kur kas pigiau negu sukurti naują prekės ženklą naujam produktui.

Prekės ženklo plėtimo į kitas sritis dažnai ir griebiamasi plėtros laikotarpiu, kuomet stengiamasi plėsti veiklą skirtingose srityse, o įvesti ir išlaikyti krūvą prekės ženklų yra pernelyg brangu. Vėliau, kai visa linija išsiplėtoja, prekės ženklai jau būna „priaugę”. Prekės ženklų architektūros klaidas taisyti būna sunku. Lietuviškas tokio atvejo pavyzdys – „Čili” tinklas. Nors žodis „Čili” savo kalbine reikšme suteikia visai kitą reikšmę, „Čili Kaimas”, „Čili Kinija” ar „Čili Kava” priaugo taip, jog žodžio kalbinę reikšmę visi ir pamiršo. Analogiškai britai ir amerikiečiai pamiršo žodžio „Virgin” reikšmę, kuris gali reikšti ir alkoholinį gėrimą („Virgin Vodka”), ir aviakompaniją („Virgin Atlantic”) ir sporto klubą („Virgin Active”).

Aktyviausiai šiuo metu matomas Lietuvoje prekės ženklo plėtimas vyksta su „Devyneriomis”. 2006 m. „Stumbras” sėkmingai istorinį prekės ženklą „Trejos devynerios” sėkmingai išplėtė į „Žalios devynerios”, už ką pelnė geriausios rinkodaros kampanijos vardą „Best-marketing” organizuotuose rinkimuose. Šio žingsnio sėkmės priežastis buvo turbūt ne tik graži kampanija, bet ir sėkmingas produktas.

Galbūt apakintas šios sėkmės, „Stumbras” toliau imasi šios ženklo plėtimo. Šiais metais rinkoje pasirodė „Raudonos devynerios”, tarsi tęsiantis visą „devynerių” istoriją. Šis žingsnis, pasirodžius „Žalioms devynerioms” atrodo jau visai logiškas – „Trejų devynerių” legenda jau sėkmingai paversta į pasaką, kurią logiškai galima tęsti ir toliau (ir tuo pačiu iki galo „užmušti” „Bobelinę”)

Tuo tarpu dabartinis žingsnis plėsti „devynerias” iki kokteilių jau atrodo nelogiškas. Pasirodžiusios „Ledinės devynerios” akivaizdžiai netinka į „Devynerių” produktų portfolio ir aiškiai atrodo kaip „Stumbro” noras atjoti į jau sklidiną ir pradedančią stoti kokteilių rinką ant kitoje žemėje užsiauginto arklio.

Teoriškai, „Ledinių devynerių” turėtų paragauti visi, mėgstantys bet kurias iš trijų „Devynerių”, bet rizika, jog šis produktas sumenkins „Devynerių” produktų legendą yra labai didelė. Be to, manau, jog 38% stiprumo balzamo ir 5% stiprumo saldaus kokteilio vartotojų segmentai yra visiškai priešingi.

Beje, „Stumbras” neturi įrangos gaminti alkoholiniams kokteiliams, todėl „Ledinės devynerios” yra pilstomos Belgijoje. Tikintiems „Devynerių” legenda tai gali būti dar vienas smūgis. (Atkreipkite dėmesį, jog „Klaipėdos maisto” dešrelės ir dalis „Vilniaus duonos” produkcijos gaminama Estijoje)

Į alkoholinių kokteilių rinką „Stumbras” dar įžengė ir su „Ozone Premium Coctail”. Tai vertinu kaip kur kas logiškesnį žingsnį. Jeigu prisimenate, prieš keletą metų buvo įvedinėjama „stylish” degtinė „Ozone”, iš kurios šiandien liko tik du žaibuojantys rutuliukai. Šalia tokio „trendy” ženklo kaip „Ozone” puikiai tinka ir stilingas alkoholinis kokteilis. Bėda gali būt ta, jog „Ozone” visi jau seniai pamiršo.

Įdomus niuansas – „Ozone Premium Coctail” yra net 10% stiprumo ir pilstomas į 0,5l talpos tarą. Įdomus žingsnis šiais alkoholio silpnėjimo laikais.

Kaip bebūtų, tikiuosi, jog „Stumbras” į alkoholinių kokteilių rinka nenueis su „Lithuanian” … Blogiau už tai gali būti tik „Lithuania” kokteilio reklama su „Žalgirio” mūšio scena ir kokteilį geriančiu Vytautu Didžiuoju.

Nors už daug dalykų gyvenime permoku trigubai, bet turiu keistą paniką didelėms vyriško kirpimo kainoms. Turbūt negalėčiau persilaužti ir mokėti už vyrišką kirpimą mašinėle 50+ litų. Dėl tos priežasties jau kokius ketverius metus džiaugiuosi atradės puikią skylę kirpyklą, kurios kainos ir kokybės santykis mane tenkina.

Tos kirpyklos pavadinimas yra „Albertina” ir ji yra įsikūrusi Verkių g. 1.

Negaliu paaiškinti šio savo elgesio elemento, bet, nors kirpykloje lankausi nuolat kone kas mėnesį, niekaip neprisiruošiu į mobilųjį įsivesti šios kirpyklos telefono numerio. Todėl kiekvieną kartą, kai man nebepatinka vaizdelis, kurį matau lifto veidrodyje, kirpyklos „Albertina” telefoną tiesiog „googlinu”.

Šiandien „begooglindamas” aptikau tokį vaizdelį rezultatų viršuje:

Pasirodo, „googlinant” šios kirpyklos pavadinimą, mano paties parašytas komentaras po kažkuriuo iš mano blogo įrašų, pakliuvo į pirmąją „Google” rezultatų vietą!

Galėčiau dabar pasiprašyti „Albertinos” kirpyklos vadovo(-ės) nemokamo abonento visam gyvenimui už teigiamą įrašą apie šią vietą, bet, ko gero, šioje kirpykloje net nėra interneto. Be to, blog’ų paskirtis nėra pardavinėti reklaminius tekstus, todėl reiškiu pareškimą visai nemokamai, kad „Google’as” jį išsaugotų amžiams ir visiems:

Kirpykla „Albertina” yra labai gera kirpykla vyrams, kerpanti kokybiškai, kruopščiai, aptarnaujanti padoriai, už sąžiningą kainą. Kirpyklos adresas yra Verkių g. 1, „Albertinos” telefonas – 2754541. Rekomenduoju kirpėją Jolantą, pas ją galite užsirašyti.

Iš ties, nors blogerių Lietuvoje skleidžiamas balsas nesklinda labai plačiai, nes pats populiariausias blogas nezinau.lt pakliūtų nebent į septintąjį lankomiausių Lietuvos tinklalapių dešimtuką, o visi kiti atsilieka daug kartų nuo nezinau.lt, bet reikia nepamiršti kito fakto: blogerių paskleistą mintį galiūnas „Google” užsirašo ilgam. O „Google” yra lankomiausias tinklalapis Lietuvoje.

Ypač tai turi būti svarbu smulkesnėms, nišinėms kompanijoms. Pabandžiau „pagooglinti” dar vieną parduotuvę, apie kurią rašiau prieš kelis mėnesius – „Suit Supply”:

Trečiąją ir ketvirtąją vietas paieškos rezultatuose „Suit Supply” užima blog’ų įrašai. Ar drįstumėte ginčytis, jog tokios parduotuvės kaip „Suit Supply”, kuri turi siaurą tikslinę auditoriją ir tik vieną parduotuvę visoje Lietuvoje, galimi klientai nesinaudoja „Google”? Gaila, „Google Trends” nerodo, kiek lietuvių „googlino” „Suit Supply”, bet „Google Analytics” rodo, kad per paskutinį mėnesį į mano blog’ą atėjo 36 lankytojai, kurie googlino „Suit Supply”. Daug tai ar mažai?

Daugiau su blogeriais dirbančios įmonės, pvz. LEVEL.lt iš principo nemokama blogerių pagalba užkariavo visą „Google” paieškos rezultatų viršų.

Blogeriai savo žinią perduoda ne tik tam 50, 100 ar tūkstančiui prenumeratorių, kurie prenumeruoja blogo įrašus. Blogeriai savo „teisybę” įrašo į „Google” archyvą, iš kur šios žinios nei ištrinsi, nei pakeisi. O perskaitys ir patikės daug žmonių.

Sako, kad šiais laikais klientai naujienlaiškį priimti tik tada, jeigu prekės ženklas, siunčiantis jiems naujienlaiškį yra „loved brands” arba žmonės tikisi, jog galės gauti pirmieji informaciją apie skelbiamus išpardavimus, akcijas, o galbūt, net kokį išskirtinį pasiūlymą.

Deja, mūsuose „naujienlaiškių marketingas” dar tebėra mistiškas. Marketingo skyriaus darbuotojai jį vis dar suvokia kaip eilinį „media” kanalą, kurį galima įtraukti į reklaminės kampanijos paketą (šalia „įdėsim bannerį į mūsų saito titulinį).

Du paprasti pavyzdžiai mane pasiekė šią savaitę iš mano mėgstamų avialinijų.

Antradienį „FlyLAL” paskelbė oficialiai apie naujas kryptis į Madridą ir Budapeštą. Iš karto pasirodė banneriai jų puslapyje, plūstelėjo pranešimų spaudai srautas (o spauda tokias žinias mėgsta ir valgo gan skaniai). „FlyLAL” puslapyje, beje, bilietus į Madridą ir Budapeštą buvo galima pirkti bent jau liepos 29 dieną, kada rašiau apie šias planuojamas kryptis (o gal ir dar anksčiau – nepastebiu visko iškart).

Tuo tarpu aš, ištikimas „FlyLAL” naujienlaiškio prenumeratorius, žinutę apie tai gavau tik trečiadienį.

Spėju, bilietų geriausiom kainom jau net nebebuvo tada, kada gavau šią žinutę, nes juos išgraibstė tie, kurie atidžiau skaito pranešimus spaudai.

Tuo tarpu geriausias „FlyLAL” draugas (po Vilniaus oro uosto) „airBaltic” nuo savaitės pradžios jau radijo reklama skelbiama apie tai, jog ketvirtadienį 16 val. bus paleista 50 000 bilietų skrydžiams labai gera kaina. Vakar pasirodė ir banneris „Delfi” tituliniame. Tuo tarpu ištikimi „airBaltic” skraidytojai, „Eurobonus” programos nariai žinutę apie tai gavo tik šiandien (penktadieni rytą):

Įtariu, norėdamas gauti bilietų nurodydamas kaina, turėsiu ilgai ir nuobodžiai badyti į įvairias datas (priedo, „airBaltic” saite mokesčiai pridedami tik paskutiniame bilieto užsakymo lange labai nervina).

Gerbiamieji „airBaltic” ir „FlyLAL” – jeigu jūs naujienlaiškyje paskelbtumėte karščiausias žinias, iš jūsų pusės tai būtų:

1) Graži žadėka iš jūsų pusės už tai, kad aš jus gerbiu ir leidžiu jums teršti savo pašto dėžutę jūsų reklama;

2) Kuriama pridėtinė vertė jūsų naujienlaiškio prenumeratoriams;

3) Jie skatintų impulsinį pirkimą, jeigu jūs praneštumėte, jog „Apie šiuos pasiūlymus ne naujienlaiškio gavėjams pranešime tik rytoj”;

4) Gavęs gerų pasiūlymų paraginčiau draugą taip pat užsiprenumeruoti naujienlaiškį.

Tai galioja ne tik aviakompanijoms. Nors aviakompanijos „naujienlaiškių marketingo” veikloje tikrai gali pasiekti neblogų rezultatų – žmonės pakankamai noriai prenumeruoja, ir „buy-per-letter” indeksas siunčiant informaciją šiai auditorijai būtų neblogas.

Šitoje vietoje pagyrimo nenusipelno ir mano labai mėgstamas „Suit Supply”. Prieš tai trumpa istorija, kaip aš užsisakinėjau jų naujienlaiškį: jų interneto tinklalapyje www.suitsupply.lt esanti užsakymo forma metė klaidą, jog duomenys neįvesti, nors formą užpildydavau pilnai. Nemečiau šito reikalo ir parašiau bendru „Suit Supply” el. pašto adresu apie problemą. Gavau atsakymą su padėka ir pažadu sutvarkyti. Dar po savaitės gavau el. pašto žinutę, jog problema išspręsta ir „Suit Supply” maloniai kviečia prenumeruoti. Užsiprenumeravau.

Deja, vakar netyčia įslinkęs į „Suit Supply” interneto tinklalapį pastebėjau, kad šioje parduotuvėje (kur pagal koncepciją beveik niekada netaikomos nuolaidos ir nevykdomi išpardavimai) vyksta gan nebloga akcija:

Deja, aš, atkaklus ir ištikimas klientas, bei jų naujielnaiškio prenumeratorius, apie šią akciją informuotas nebuvau ir pirmojo naujienlaiškio iš jų vis dar laukiu.

„Naujienlaiškių marketingas”, be abejo, yra sudėtinga ir gan specifinė sritis, bet ją tinkamai išnaudojant, galima pasiekti labai labai daug. Šią sritį galima išnaudoti ir papildomiems pardavimams, ir sandėlių išvalymui, ir klientų lojalumo kėlimo tikslais, ir tiesiog – paverčiant savo klientus jūsų prekės ženklo fanais.

Marketingo seminaruose yra dvi drąsios drąsių pranešėjų mėgstamos frazės. Pirma – „Kotleris mirė”; antra – „TV niekas nebežiūri”. Ironija tame, jog abi yra neteisingos.

TV žiūrimumas auga, nepaisant to, jog auga kitų „medijų” vartojimas, pirmiausia, interneto. Televizijoje auga kainos, auga reklamos sekundės, auga  reklamdavių išlaidos šiai „medijai”. Tiesa, girdėti, jog didžiųjų klientų nuolaidos taip pat auga ir kai kurių klientų „netto” atskirose televizijose tuoj bus vienaženklis procentas „gross’o”.

Natūralu, kad prie augančio pyrago atsiranda daug burnų.

Šį naująjį televizijų sezoną naujų burnų, arba senų burnų, bet norinčių išsižioti plačiau bus kaip niekada daug.

„Lietuvos ryto televizija” – naujokas „didžiųjų” televizijų tarpe

„Lietuvos Rytui” iš „Rubicon” nupirkus „Penktąjį kanalą” šis reiškia motyvuotą ambiciją tapti tikru „penktuoju didžiuoju kanalu”. Visgi, žiūrovų sąmonėse „didieji” kanalai lieka keturi – LNK, TV3, LRT ir BTV. Nors „Tango TV”, TV1 ir, galbūt MTV, taip pat galėtų savo dydžiu ir aprėpties zona galėtų pretenduoti į tokius.

„Lietuvos Ryto televizijai” vadovaus Edmundas Jakilaitis, iki šiol vadovavęs „virtualiai” „Lietuvos Ryto televizijai”, tiksliau prodiuserų komandai, rengiančiai laidas įvairioms televizijoms. Autorinių laidų pagrindą būtent ir sudarys E.Jakilaičio prodiusuotos laidos, tame tarpe populiarusis praėjusio sezono LNK bulvarinis hitas „Super L.T”.

Kiek yra žinoma, „Lietuvos Ryto televizija” transliuos to paties pavadinimo krepšinio komandos dvikovas ULEB taurėje. Į įsigytą licenziją patenka visas ULEB taurės turnyras, todėl, ko gero, „Lietuvos Ryto televizija” transliuos ir „Šiaulių” komandos ULEB dvikovas, jei „Šiauliai” pateks į grupių turnyrą.

Be šio kąsnelio, „Lietuvos Ryto televizija” įsigijo ir teises transliuoti BBL taurės rungtynes. Kadangi net eilinės LKL dvikovos (o panašios jos bus ir BBL lygoje) per LRT sutraukia garantuotus 4-5 procentus, tai naujai kylančiai televizijai tai bus gardus turinio perlas, keliantis bendrą reitingą aukštyn. O kur dar mažiausiai dvi vyksiančios „auksinės” (reitingų prasme) dvikovos tarp „Lietuvos ryto” ir „Žalgirio” bei BBL „Finalo ketverto turnyras”.

Kalbama, jog „Lietuvos Ryto televizija” aktyviai dirba TV serialų pirkimo rinkoje, todėl tikėtina, jog LNK/TV3 šioje kategorijoje turės dar vieną konkurentą su nemažais pinigais. Visgi, TV3 situacija šioje vietoje lieka geresnė už LNK ir „Lietuvos rytą”, dėl jos priklausymo tarptautiniam tinklui ir geresnių kainų atliekant bendrus pirkimus visai Skandinavijos/Baltijos rinkai.

LNK projektai be Valinsko

LNK praradimus glaisto atkartojimais iš vidinių resursų. Praradę Morkūną/Blėdienę ir „Super L.T”, LNK ketina vietoje šios laidos išstatyti analogišką bulvarinę laidą su Berneen priešakyje. Praradę A.Valinską ir jo muzikinius šou, LNK ketina rengti naują muzikinį šou (2006 m. geriausias brand’as „Kelias į žvaigždes” liko LNK pusėje), kurį ves Leonardas Pobedonoscevas.

LNK ketina smogti jau daug metų karaliaujančiai ankstaus ryto segmente Lietuvos televizijai. Nors bendras žiūrimumas rytiniu metu nėra aukštas, bet reklamos užsakovams ieškant vis įdomesnių formų, paskutiniu metu pastebėjau, jog komercinių sekundžių per „Labą rytą” nemažiau nei piko metu. Todėl LNK atgaivins rytinę laidą (dar prisimenate „Ryto ratą”?). Kol kas nepranešama, kaip ši laida vadinsis, bet jos vedėjas (o gal vienas iš vedėjų) bus Rolandas Vilkončius. Stipri korta net vakariniam eteriui. Jeigu LNK į porą R.Vilkončiui pakviestų „Labo ryto” legendą Ingą Raižytę, tai naują laidą iš karto žiūrėčiau net aš. Deja, R.Vilkončiaus porininkė turbūt bus Eglė Jackaitė.

Po praėjusiais metais skausmingai LNK pasibaigusio šokių šou (ne kasdien žaisdamas kortomis gali pralošt Valinsko kortą), į LNK iš LRT pereina „Šokių dešimtukas”. Kažin, gal tai padės „Šokių dešimtukai” sutrumpėti iš keturių valandų laidos į kažkiek kompaktiškesnę?

Į LNK iš TV3 taip pat pereina dalis (ar visos?) Sauliaus Bartkaus laidų, priešakyje daugiausia reitingo procentų renkanti „Abipus sienos”. Negana to, LNK į prodiuserių kolektyvą grįžo ilgametis šio kanalo prodiuseris ir nemažai pelningų projektų autorius Laurynas Šeškus.

Ką parodys lyderė TV3?

Iš TV3 šią vasarą daugiausia tylos, apart pusės puslapio dydžio skelbimų „Lietuvos ryte” apie naujo programų direktoriaus paeišką. Ar tai nepakenks televizijai? Neturėtų, nes programų tinklelis turėtų būti jau prieš porą mėnesių sudėliotas, o apie ką kalbame dabar, tai tėra tik detalės, kurios jau išlindo į viešumą.

Arūnas Valinskas per TV3 statys „Žvaigždžių vartus”, o laidą „Kriminaliniai tyrimai” ves buvęs vyriausiasis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius. Šie du „šoumenai” tarsi susikeičia vietomis – V.Grigaravičius kažkada buvo vienas populiariausių tarp politikų (nors nebuvo politiku), o A.Valinskas pasiekęs viską televizijoje kuria savo partiją.

Kitos TV3 naujienos – smulkios. Pagaliau savo laidos nusipelnė Aistė Paškevičiūtė. Saugodami Rolandą Skaisgirį nuo Konkurencijos tarybos tyrimo prieš monopolinę padėtį TV serialų kūrimo rinkoje, TV3 pakvietė „Giminių” komandą statyti serialą „Broliai”.

Na, o pati geriausia žinia iš TV3 – šiemet eterio nebeturės Giedrė Rusytė. Nepražus – galės kartu su Agne Jagelavičiūtė plėsti „amžinų žvaigždžių-vakarėlių liūčių” klubą.

„Tango TV” taps TV6

MTG atrodo nepatekinti „Tango TV” gaunama pyrago dalimi. Pagal žiūrėtą laiką „Tango TV” užima 2,1% pyrago dalį ir, ko gero, tai yra negerai savininkams – priešingu atveju niekas drastiškų permainų nekelia. Kol kas tik aišku, jog „Tango TV” pavadinimą keis į visiškai neoriginalų TV6, sekdama kocerno MTG sėkmės istorija Švedijoje. Kol kas yra aiškus pavadinimas, bet naujojo (atnaujinto?) kanalo turinys ir koncepcija kol kas nežinomi.

Skaitmeninis sporto kanalas

Skaitmeninės televizijos Lietuvoje palaipsnis diegimas galų gale duos tą poveikį, kurio buvo ir galima laukti. Dabar transliuojami tik skaitmeniniai kanalai „Info TV” ir „Liuks!” labiau primena eterio teršimą vykdant formalumus ir laukiant geresnių laikų. Tuo tarpu praėjusio šokių dešimtuko nugalėtojas ir futbolo klubų magnatas Vladimiras Romanovas jau po kelių dienų bus ir televizijos savininkas.

Rugpjūčio viduryje savo transliacijas turėtų pradėti pirmasis specializuotas sporto kanalas „Sport1”. Ką jis rodys? Žinoma, turėtų rodyti Edinburgo „Hearts” pasirodymus Škotijos čempionate. Bet čia tik juokas. Rodys jis kur kas daugiau. Planuojama, jog „Sport1” rodys nacionalinės futbolo rinktinės rungtynes, futbolo „A lygos” čempionatą, daug ledo ritulio, Anglijos, Ispanijos, Rusijos futbolo čempionatus, WRC pasaulio ralio čempionatą, „Auksinės lygos” lengvosios atletikos varžybas, FIM pasaulio motokroso čempionatą, NCAA studentų krepšinio dvikovas, Nacionalinę krepšinio lygą, Lietuvos rankinio lygą, Lietuvos ralio čempionatą.

Negana to, „Sport1” kanalas turės specializuotas sporto žinias, transliuojamas kelis kartus per dieną. Nuo šios eilutės jau tikrai dvelkia prabangiu sporto kanalu. O ir pavardės, vykdančios nacionalinio sporto kanalo kūrimą tikrai stiprios: Andrius Tapinas, Ligita Krisiūnaitė, … čia pradžiai. Manau, kanalas stiprus savaime taps iš sugebėjimo sukviesti stiprią naujų veidų komandą, nes lietuviškos žvaigždės pigiai ateina, bet greitai ir išeina. Tikėkimės, jiems pasiseks.

„Sport1” kanalas sėkmės šiai dienai nesulauktų sėkmės, rodomas tik skaitmeniniame anžeminiame tinkle. „Sport1” žiniaraštyje galima rasti informacijos apie vykdomas derybais su įvairiais kabeliniais tinklais. Deja man, „Gala” vartotojui, gerų žinių kol kas nėra. Reikia tikėtis bus. MTV derybos su kanalais praėjo gerai, bet jų reitingas taip ir nepakilo daugiau nei iki 0,4%. Reikia tikėtis, „Sport1” seksis labiau.

Bet kokiu atveju, „Sport1” skelbiu metų įvykiu.

***

Dabartinis televizijos tinklelių dėliojimas labai primena žaidimą tankais ant languoto popieriaus pradinėje mokykloje. Reikalas toks, jog kreivai nupiešti tankai jau spalį pavirs reitingo balais, kurie jau žiema transformuosis į milijonus kompanijų sąskaitose.

Užvakar gavau žinutę iš „Facebook”, kad gavau kvietimą draugauti iš … Andriaus Kubiliaus.

Nežinau, kodėl gavau šį kvietimą. Ar tiesiog dėl to, jog esu facebook’e, ar dėl to, jog strategija į draugų ratą įtraukti žinomesnius tinklaraštininkus, ar dėl to, jog anksčiau rašiau apie „Tėvynės Sąjungos” internetinę komunikaciją. Žinau, jog kolega Arnoldas irgi gavo kvietimą draugauti.

Strategija pateisinama ir galbūt nebloga. „Įsiprašyti” į daugiau draugų turinčiųjų ratus ir taip populiarinti partiją ir asmenis. Aš suprantu, jog „Facebook’e” sukurti vartotojai „Tėvynės sąjunga” ir „Baltijos kelias 2.0” yra valdomi „Gauminos” (turbūt) žmonių ir už tą virtualių personų valdymą jiems mokami kokie 200 LTL už valandą.

Bet iki šiol aš turėjau vilties, jog galbūt už vartotojo Andrius Kubilius „Facebook’e” iš tikrųjų stovi „Tėvynės sąjungos” lyderis. Bet po tokių kvietimų draugauti siuntinėjimų nežinia kam, esu tikras, kad taip tiesiog nėra. Šis vienas žingsnis siugriovė visą mano tikėjimą, kad „Tėvynės sąjungos” pasirodymas „Facebook” turi kažkokį realų pagrindą!

Nepaisant asmeninio potyrio, toliau sutinku, jog apgalvota „Tėvynės sąjungos” internetinės komunikacijos strategija gali jiems uždirbti apie 100 tūkst. balsų papildomai, kaip mano Arvydas Vidžiūnas.

Atsiprašau, bet nepažįstu aš jūsų, p. Andriau Kubiliau.

Jau turbūt penkerius metus „BTV” tiesiog vegetuojant, o nacionaliniam transliuotojui kenčiant nuo visokio plauko vadovų sprendimų (Tarybos, generalinio direktoriaus ir kitų institucijų, jaučiančių valdžią „ant” LRT), Lietuvos televizijų rinkoje realiai susidarė dviejų didžiųjų televizijų konkurencine aikštele.

„TNS Gallup” tyrimas rodo, kad 2008 m.  birželio mėnesį pagal žiūrėtą laiką TV3 turėjo 25,4%, o LNK – 20,8% „rinkos” dalies. LRT turėjo 14,2%, BTV – 7,2%, bet dėl pirmoje pastraipoje jau minėtų priežasčių, jos labiau tinka visai „smulkmės” kategorijai, kurios kitiems dalyviams tenka po kelis procentus žiūrėto laiko arba dar mažiau.

Toks pasiskirstymo pyragas jau, jei teisingai pamenu, iš principo nesikeičia jau antrus ar trečius metus. LNK ir TV3 nuo kitų atitrūko dar seniau, bet anksčiau svarstyklės nuolat svyruodavo tai vienos, tai kitos televizijos pusėn, o pastarus du sezonus jau užtikrintai pirmauja TV3 – kinta tik atotrūkis nuo LNK – jis tai labai sumažėja, tai padidėja iki jau akivaizdaus pranašumo.

Tokia situacija duoda didelį šalutinį efektą – šioms dviems televizijoms tapo svarbiau neleisti konkurentei išsiskirti ir atitrūkti, kokioje nors laiko atkarpoje, negu pačiai pasiūlyti išskirtinę laidą. Kalbant paprasčiau – jeigu vienas konkurentas laiku X rodo laidą apie Y, tai televizijai taip pat reikia rodyti laiku X laidą apie Y. Tokia dvikova prasidėjo prieš kokį dešimtmetį, kada abi televizijos pradėjo rodyti žinių laidas 18.45. Dabar tokios dvikovos vis labiau išsikerojo: praėjusį sezoną pirmadienį 19.10 viena televizija rodė „Super L.T.”, kita – „Paparacius”, ketvirtadienį 19.10 viena televizija „TV detektyvus”, kita – „Vaiduoklių medžiotojus” ir t.t.

Tokios situacijos pasekmė – kenčia žiūrovas. Natūralu, jog kas mėgsta žinias, galbūt pažiūrėtų ir dvejas per skirtingus kanalus, o kas mėgsta „Super L.T.”, tai iš principo turėtų mėgti ir „Paparacius”, nes turinys realiai nesiskiria. Dar vienas efektas – kartais vienos televizijos neblogus projektus kita televizija tiesiog sužlugdo: taip atsitiko pernai su TV3 daryta „Pagauk kampą” atmaina „Ačiū Dievui, atėjai”, kuri žlugo kovoje prieš „Kelio į žvaigždes” finalinį koncertą. „Žlugo” ta prasme, kad TV3 nebeapsimokėjo išlaikyti brangaus projekto vardan 5% (ar pan.) reitingo. Be to, tokia situacija didžiosioms televizijoms neleidžia į tinklelį įtraukti nišinių sporto renginių transliacijų ar kokių eksperimentinių projektų – rizika su nišiniais projektais pralaimėti yra per didelė, kad televizijos rizikuotų garantuotu reitingu, kurį turi rodydamas tokią pat laidą, negu galimu nedideliu reitingu, rodant kažką išskirtinio.

Įdomaus peno pamąstymams suteikia „TNS Gallup” pateikiami duomenis apie reitingus tam tikru paros metu, šį pagal TNS duomenis suteikiama grafikėlį sudarė „Mediapool” savo naujienlaiškiui:

Paveiksle pateikti balandžio duomenys, bet realiai šis paveikslas nesikeitė sausį-birželį. Akivaizdu, kad rinkos lyderė TV3 akivaizdžiai pralaimi LNK vienoje „brangioje” atkarpoje – nuo 20.00 iki 21.00. Žvelgiant į istoriją, jog šioje atkarpoje ilgai pirmavo TV3, su „TV pagalba”, kurį lenkdavo ir LNK „Dviračio šou”, bet situacija drastiškai pasikeitė, kada LNK pradėjo rodyti „Nekviestą meilę”. Žudikė „Nekviesta meilė” net privertė atverti akis ir negailestingai nužudė kultinę (nebijau šito žodžio) „TV pagalbą” – po penkerių metų kasdienio „non stop” laida nutraukta.

TV serialas – brangus projektas, todėl pamoką TV3 mokosi palaipsniui. Iš to paties R. Skaisgirio komandos TV3 nusipirko beveik analogišką serialą „Moterys meluoja geriau” ir pradėjo rodyti jį nuo 2008 m. pradžios („Nekviesta meilė” tuo metu jau buvo išgyvenusi daugiau nei metus), bet pastatyti jo į „Nekviestos meilės” laiką neišdryso.

Šiuo metu televizijos intensyviai dėlioja programų tinklelius rudeniui. Rugsėjis ir spalis abiems televizijoms bus labai svarbus – pastebima, jog visuomet spalį nusistovėję reitingai išsilaiko beveik visus metus, tik su nedidelėmis korekcijomis, kurios sąlygotos jau sezono metu „iššaunamų” bombų. TV tinklelio projektai abiejose televizijose derinami, ko gero, su grafa „KONFIDENCIALU. GYVYBĖS KLAUSIMAS”. Neišvengiama, bet manau, rugpjūčio mėnesio pabaigoje, kada jau bus pradėtos skelbti TV programos, žiniasklaida ir media agentūros daug gaus laiškų iš TV3 ar LNK su „Subject:” „TV PROGRAMOS KEITIMAS”. Kartais būna sugalvojama tokiems keitimams ir formali priežastis, bet už to slypi kova dėl mažų pergalių mūšiuose dėl atskirų laiko zonų, kas susiveda į rezultatą didžiajame pyrage.

Kaip matome iš reitingų atskirose laiko juostose, 20.00-21.00 laimint LNK, 21.00-22.00 dauguma žiūrovų perjungia TV3: ima žiūrėti „Moterys meluoja geriau”. Lietuviški TV serialai tapo naujai atrastu tinklelio stebuklu: jie brangūs, bet žiūrovai jiems ištikimi. Rudenį „Moterys meluoja geriau” pradės antrąjį sezoną, o „Nekviesta meilė” – trečiajį. Logika rodo, jog TV3 galėtų „išstatyti” „Moterys meluoja geriau” į tą patį laiką kaip ir „Nekviesta meilė”. Aišku, rizika lieka – gali būti, kad „Nekviesta meilė” sutriuškins „Moterys meluoja geriau”, bet didesnė tikimybė, jog LNK „Nekviestos meilės” pranašumas „atsiskies” „Moterys meluoja geriau” sąskaita ir taps nebe tokiu dideliu. Bet, nuo to nukentės 15% Lietuvos moterų, kadangi „Moterys meluoja geriau” žiūri 14,7% Lietuvos moterų, o „Nekviestą meilę” – 19,2%. Persidengimas rodant vieną po kito turėtų būti didžiulis.

Aišku, TV3 gali išlaikyti „Status quo” ir „Moterys meluoja geriau” palikti rodyti kitu laiku. Naujam sezone TV3 turės kitą aukštą kortą – A.Valinsko muzikinį šou pervadintą į „Žvaigždžių vartus” bei papildyta charizmatiškuoju M.Mikutavičiumi. Galų gale LNK be A.Valinsko taip pat rengs „Kelią į žvaigždes 4” … Brangių aukų bus.

„Aukštesnio intelekto” laidos, TV filmai ir įdomesni serialai pastairaisiais metais kartais bazuodavosi vėlyvu laiku, kas dažnai sukeldavo dirbančiųjų pasipiktinimą. Kažkodėl manau, jog vietos tokioms programoms nebeliks ir tuo metu. Įvedus alkoholio reklamos ribojimą (iki 23 val.) televizijos greitai suskubo padidinti kainas laiko zonoje 23-1 val. Dabar reikės ir reitingus kelti laidų rodomų tuo metu, kad užsakytos sekundės surinktų daugiau GRP. Reikės mases traukti eiti miegoti vėliau …

Kažkada (čia man taip atrodė) užsisakiau „Lietuvos ryto” šeštadienio numerio prenumeratą į namus. Kai praėjusį šeštadienį dienraščio numerio negavau, po pirmos toptelėjusios minties, jog galbūt laikraštį pavogė, ar laikraščių išnešiotojas vėluoja, toptelėjo antroji – galbūt baigėsi prenumeratos laikotarpis.

Taip ir buvo. Tarp senų el. pašto pranešimų suradau užsakymo patvirtinimo žinutę, jog dienraščio prenumeratos laikotarpis – 2008 01 01 – 2008 06 30. Pasirodo, dar du liepos mėnesio numerius gavau iš inercijos! Bet ne apie tai.

Prenumeratos užsakymas buvo atliktas internetu, „Lietuvos ryto” prenumeratos skyrius turėjo ir mano el. pašto adresą, ir telefonu numerį. Negi taip sunku elektroninėje prenumeratos sistemoje įdėti funkciją, jog besibaigiant prenumeratos laikotarpiui būtų atsiųstas draugiškas priminimas, jog prenumeratos laikotarpis baigiasi ir kviečiame ją pratęsti? Banaliausia ir paprasčiausia automatizuota santykių su klientais valdymo funkcija, kurioje laimi visi – klientas, kuriam netenka išgyventi susierzinimo neradus dėžutėje laikraščio ir pardavėjas, kuris neprarastų papildomų litų, kuriuos praranda vien dėl savo klientų neapdairumo.

Tokioje situacijoje aš net nesusierzinčiau, jeigu „Lietuvos rytas” būtų atsiuntęs SMS žinutę su priminimu ir taip dar giliau įlindęs į mano privačią erdvę.

„Verslo žinios”, beje, šį klausimą yra išsprendę sėkmingai – negana to, netgi atrodo, jog priminimus siunčia ne sistema, o gyva prenumeratos vadybininkė (o jeigu man tik taip atrodo – plojimai sistemos architektams).

Laikraščių prenumerata čia yra dar gana paprastas pavyzdys – dėl tokios smulkmenos trūkumo praradimas laikraščiui yra gana nedidelis, nes, ko gero, nė vienas tokioje situacijoje neatsisakys mėgstamo laikraščio skaitymo ir neiškeis jo į konkurento prenumeratą.

Pasakykite man, ar interneto tinklalapių komentavimas yra „WEB 1.0” ar „WEB 2.0”? :) Kaip ir vartotojų kuriamas turinys, bet atsiradęs dar tada, kai net sąvoka „Web 2.0” dar neegzistavo. Pamenu, kai kokiais 1999-2000-aisiais sėdėdavau IRC pokalbių kambariuose, susijusiuose su interneto tinklalapių kūrimu, tai pagrindinis naujokų klausimas būdavo vienodas – „kaip sukurti svečių knygą”?

Kaip bebuvo, šis įrašas ne apie istoriją. Komentavimas yra neišvengiama naujienų portalų dalis. Manau, ir viena iš „Delfi” išpopuliarėjimo priežasčių buvo leidimas komentuoti straipsnius – tuometinis pagrindinis „Delfi” konkurentas OMNI.lt komentatorius įsileido tik po kokių trijų metų, kai naujas visuomenės sluoksnis „Delfi komentatoriai” jau buvo susiformavęs tik dar taip nepakrikštytas.

Komentarus kai kurios įmonės įsileidžia savo produktų ir paslaugų komentavimui.
Toks poelgis neša ir gėrį, ir blogį. Komentarai yra laisva erdvė visiems piktiems žmonėms ir tiems, kurie pikti geba pasirodyti tik internete išreikšti visas savo emocijas ir peikti. Dalis tokių piktų žodžių dažnai būna ir nepagrįsti, todėl tai kitiems galimiems ar esamiems klientams skleidžia savo neigiamus atsiliepimus ir yra šiaip nemalonūs produkto pardavėjams. Todėl dažnai kyla klausimas – kaip elgtis skaitant tokius komentarus.

Viena iš tokių – kelionių organizatorius „Novaturas”. Jų interneto tinklalapyje kiekvienas gali rašyti komentarus apie organizatoriaus siūlomus viešbučius. Kuomet teko rinktis kelionę, prisipažinsiu, į komentarus atkreipiau dėmesį. Perskaičius daugiau komentarų susidarė įspūdis, jog komentarai yra pernelyg liaupsinantys, na, bet aš žmogus patiklus.

Gandą, kad „Novaturas” cenzūruoja komentarus išgirdau dar būdamas kelionėje iš labiau patyrusių dažnesiu „Novaturo” klientų. Dabar pamačiau tai akivaizdžiai – atsitiktinai panaršiau kelis kartus po komentarų skiltį viešbučio, kuriame buvau apsistojęs ir pamačiau, jog keli nelabai teigiami komentarai tiesiog dingo. Beje, komentarai nebuvo „delfiški”, bet buvo išsamūs, argumentuoti, ir, iš esmės, teisingi. Be to, komentarai nebuvo absoliučiai neigiami – buvo juose pateikta ir teigiamų faktų, nors bendras komentaras buvo labiau neigiamas.

„Novaturo” požiūrį galima suprasti – jų pačių pusėje esantys komentarai kenkia pardavimams. Suprantama, kad pasitaiko komentaruose visko – ir argumentuotai besipiktinantys netvarka viešbutyje, įsigiję kelionę už 699 litus dviejų žvaigždučių viešbutyje, ir tokių, kurie yra visada nepatenkinti. Tokiu atveju, arba interneto komentarų reikia atsisakyti, arba su jais susitaikyti ir imti juos valdyti (pvz. „Novaturo” vardu viešai atsakinėti į neigiamus išsakytus argumentuotus komentarus).

Jeigu nusprendėte leisti internautams komentuoti, tai neigiamų atsiliepimų trynimas yra blogiausia, ką jūs galite daryti. Atleistinas tik beprasmių ir necenzūrinių komentarų trynimas.

O kad nebūtų labai neigiamas įrašas, tai trumpai apie gerą naujieną – tik užsakomaisiais skrydžiais užsiimanti bendrovė „Aurela” įsigijo lėktuvų amžiaus mąstais tikrai apynaujį, 2000-aisiais pagamintą didelį Lietuvos sąlygoms lėktuvą „Boeing 757”. Tai jau antras toks lėktuvas „Aurelos” parke. Vieną tokį turi „FlyLAL”. Matosi, jog užsakomųjų skrydžių apimtys vis didėja – atostogautojai vis masiškiau traukia į pietus.

O kelionių organizatorius „Tez Tour” nuo gruodžio mėnesio ketina pradėti užsakomuosius tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Bangkoką. Kadangi su „Aurela” „Tez Tour” santykiai toliau balansuoja ant konflikto ribos, spėju, kad skrydžius vykdys „FlyLAL”. Tai bus tolimiausia tiesioginė kryptis iš Lietuvos.