Simonas Bartkus | Blog

Džiaugiuosi, jog viena mano švelniai pakritikuota kompanija pamoką išmoko:

Iki pilnos laimės trūksta tik:

– nepalikti „mistype” klaidų laiško temoje :)
– nedėti nuorodos į interneto tinklalapį, kai jame dar informacija nėra įdėta :)

Ir šiaip – konkrečiu šiuo atveju, naudos iš to, kad sužinau pirmas, labai daug nėra – akcija galioja tik perkant bilietus kelionių agentūrose, o į ją šiandien nebedubėgsiu. Be to, tikiuosi, šiai akcijai skirtų bilietų skaičius nėra ribotas, ar ne ? :)

Nors už daug dalykų gyvenime permoku trigubai, bet turiu keistą paniką didelėms vyriško kirpimo kainoms. Turbūt negalėčiau persilaužti ir mokėti už vyrišką kirpimą mašinėle 50+ litų. Dėl tos priežasties jau kokius ketverius metus džiaugiuosi atradės puikią skylę kirpyklą, kurios kainos ir kokybės santykis mane tenkina.

Tos kirpyklos pavadinimas yra „Albertina” ir ji yra įsikūrusi Verkių g. 1.

Negaliu paaiškinti šio savo elgesio elemento, bet, nors kirpykloje lankausi nuolat kone kas mėnesį, niekaip neprisiruošiu į mobilųjį įsivesti šios kirpyklos telefono numerio. Todėl kiekvieną kartą, kai man nebepatinka vaizdelis, kurį matau lifto veidrodyje, kirpyklos „Albertina” telefoną tiesiog „googlinu”.

Šiandien „begooglindamas” aptikau tokį vaizdelį rezultatų viršuje:

Pasirodo, „googlinant” šios kirpyklos pavadinimą, mano paties parašytas komentaras po kažkuriuo iš mano blogo įrašų, pakliuvo į pirmąją „Google” rezultatų vietą!

Galėčiau dabar pasiprašyti „Albertinos” kirpyklos vadovo(-ės) nemokamo abonento visam gyvenimui už teigiamą įrašą apie šią vietą, bet, ko gero, šioje kirpykloje net nėra interneto. Be to, blog’ų paskirtis nėra pardavinėti reklaminius tekstus, todėl reiškiu pareškimą visai nemokamai, kad „Google’as” jį išsaugotų amžiams ir visiems:

Kirpykla „Albertina” yra labai gera kirpykla vyrams, kerpanti kokybiškai, kruopščiai, aptarnaujanti padoriai, už sąžiningą kainą. Kirpyklos adresas yra Verkių g. 1, „Albertinos” telefonas – 2754541. Rekomenduoju kirpėją Jolantą, pas ją galite užsirašyti.

Iš ties, nors blogerių Lietuvoje skleidžiamas balsas nesklinda labai plačiai, nes pats populiariausias blogas nezinau.lt pakliūtų nebent į septintąjį lankomiausių Lietuvos tinklalapių dešimtuką, o visi kiti atsilieka daug kartų nuo nezinau.lt, bet reikia nepamiršti kito fakto: blogerių paskleistą mintį galiūnas „Google” užsirašo ilgam. O „Google” yra lankomiausias tinklalapis Lietuvoje.

Ypač tai turi būti svarbu smulkesnėms, nišinėms kompanijoms. Pabandžiau „pagooglinti” dar vieną parduotuvę, apie kurią rašiau prieš kelis mėnesius – „Suit Supply”:

Trečiąją ir ketvirtąją vietas paieškos rezultatuose „Suit Supply” užima blog’ų įrašai. Ar drįstumėte ginčytis, jog tokios parduotuvės kaip „Suit Supply”, kuri turi siaurą tikslinę auditoriją ir tik vieną parduotuvę visoje Lietuvoje, galimi klientai nesinaudoja „Google”? Gaila, „Google Trends” nerodo, kiek lietuvių „googlino” „Suit Supply”, bet „Google Analytics” rodo, kad per paskutinį mėnesį į mano blog’ą atėjo 36 lankytojai, kurie googlino „Suit Supply”. Daug tai ar mažai?

Daugiau su blogeriais dirbančios įmonės, pvz. LEVEL.lt iš principo nemokama blogerių pagalba užkariavo visą „Google” paieškos rezultatų viršų.

Blogeriai savo žinią perduoda ne tik tam 50, 100 ar tūkstančiui prenumeratorių, kurie prenumeruoja blogo įrašus. Blogeriai savo „teisybę” įrašo į „Google” archyvą, iš kur šios žinios nei ištrinsi, nei pakeisi. O perskaitys ir patikės daug žmonių.

Kolega „Internetas_LT” jau akcentavo apie „iPhone” keliamą revoliuciją mobiliojo interneto naršymo įpročiuose bei apie nuolat augantį mobiliojo interneto naudojimą. Mobiliojo interneto skverbtis nesunkiai suvokiama pagrindinė mobiliojo ryšio bendrovių augimo galimybė.

Nesvarbu, ar „iPhone” Europos ir Lietuvos rinkose sukels revoliuciją pats (kažkodėl prognozuoju, jog „Omnitel” turės gana siaurą kvotą jų pardavivams, net jei paklausa būtų didesnė), bet faktas, jog šis aparatas yra stiprus spyris į užpakalį visam mobiliojo interneto vartojimo vystymuisi. Pabandęs panaršyti su draugo „iPhone” suprasi kaip naršyti smagu ir pradėsi naršyti su savo „Nokia”.

Takoskyra tarp nešiojamųjų kompiuterių ir mobiliųjų telefonų mažėja nuolat. „iPhone” įdiegta pilnavertė „Safari” naršyklė, kuri „atidaro viską” ne pagal „Omnitel” žodyną, o tiesiogine to žodžio prasme. Šifruoti protokolai, AJAX ir sudėtingi „JavaScript” naršyklei ne problema. Problema kol kas lieka „Flash” (neskaitant „YouTube”). Kiti įrenginiai netruks pasivyti, o gal ir aplenkti greičiu bei palaikomomis technolgijomis, bet viena problema visada išliks – tai ekrano dydis. Kompromiso uždavinys tarp užimamos vietos kišenėje ir ekrano dydžio turės būti sprendžiamas visada.

Užsienio portalai jau suskubo šį uždavinį spręsti savo naudai ir vis daugiau turi „Mobile”/PDA/”iPhone versijas. Flagmanai šioje vietoje buvo socialiniai tiklai ir, žinoma, „Google’as”.

„Google” adaptavo daugelį savo „webdunulis” servisų „iPhone” ir kitiems gudriems telefonams, turbūt dėl to „AppStore”  nėra „Google” produktų naudojimui skirtų programų.

PDA versijas pastaruoju metu pristatino vis kiti užsienio interneto portalai. Neperseniausiai atsirado mobili „Twitter” serviso versija bei CNN naujienų portalas, adaptuotas „iPhone”.

Kol kas neteko nė vieno lietuviško portalo nepavyko aptikti, jog jis turėtų versiją, pritaikytą žiūrėti delne. Žinant, jog Lietuvoje „Omnitel” tuoj išlaisvins „iPhone” gerbėjų armiją, kuri neišvengiamai norės naršyti, portalai gali užsiimti „first mover” vietą, kas jiems padėtų išsiskirti. Pirmiausia, laukčiau naujienų portalų žingsnio pritaikant

Ech, pamenu, kai sukausi interneto tinklalapių kūrimo versle, tai savotiškai laukdavome, kada interneto svetainių dizainų nebereikės pritaikinėti 800×600 rezoliucijai, o bus galima orientuotis tik į „normalesnius” monitorius turinčius vartotojus. Dabar, atrodo, interneto dizaineriai turės kurti maketus ir 320px pločio rezoliucijos svetainėms, nes, kaip bebūtų, mobilusis internetas turi ateitį.

Lietuviškus interneto tinklalapius galėtų pastumti ir interneto reklamos agentūros, pradėsiančios talpinti reklama ir į pilnų galimybių mobiliuosius tinklapius („AdMobi”, kaip sekasi su WAP’u, a?). Iš kitos pusės, pilnai juos galima suprasti – reklama eina ten, kur yra vartotojų. Bet, susidaro „paburtas” ratas: Nėra turinio = Nėra vartotojų = Nėra reklamos. Ir vienas iš rato „dalyvių” pajudėjęs pirmyn, gali pajudinti visą ratą. Tiesa, daugelis užsienio mobiliesiems įranginiams pritaikytų portalų taip pat yra vis dar „nekalti”: bannerius mačiau tik CNN.com.

„WordPress” vartotojai gali nesunkiai pritaikyti savo blog’us „iPhone” aparatams. Paprastas plugin’as ir „iPhone” vartotojams jūsų blogą skaityti bus vienas malonumas.

Užvakar gavau žinutę iš „Facebook”, kad gavau kvietimą draugauti iš … Andriaus Kubiliaus.

Nežinau, kodėl gavau šį kvietimą. Ar tiesiog dėl to, jog esu facebook’e, ar dėl to, jog strategija į draugų ratą įtraukti žinomesnius tinklaraštininkus, ar dėl to, jog anksčiau rašiau apie „Tėvynės Sąjungos” internetinę komunikaciją. Žinau, jog kolega Arnoldas irgi gavo kvietimą draugauti.

Strategija pateisinama ir galbūt nebloga. „Įsiprašyti” į daugiau draugų turinčiųjų ratus ir taip populiarinti partiją ir asmenis. Aš suprantu, jog „Facebook’e” sukurti vartotojai „Tėvynės sąjunga” ir „Baltijos kelias 2.0” yra valdomi „Gauminos” (turbūt) žmonių ir už tą virtualių personų valdymą jiems mokami kokie 200 LTL už valandą.

Bet iki šiol aš turėjau vilties, jog galbūt už vartotojo Andrius Kubilius „Facebook’e” iš tikrųjų stovi „Tėvynės sąjungos” lyderis. Bet po tokių kvietimų draugauti siuntinėjimų nežinia kam, esu tikras, kad taip tiesiog nėra. Šis vienas žingsnis siugriovė visą mano tikėjimą, kad „Tėvynės sąjungos” pasirodymas „Facebook” turi kažkokį realų pagrindą!

Nepaisant asmeninio potyrio, toliau sutinku, jog apgalvota „Tėvynės sąjungos” internetinės komunikacijos strategija gali jiems uždirbti apie 100 tūkst. balsų papildomai, kaip mano Arvydas Vidžiūnas.

Atsiprašau, bet nepažįstu aš jūsų, p. Andriau Kubiliau.

Ėmiau vakar ir be gailesčio ištryniau savo vardą iš frype.lt. 44 mano buvusių draugų ratas sumažėjo vienu egzemplioriumi.

Iškentėjau daug to pirmojo lietuviškai kalbančio (?) socialinio tinklo laikų. Laikus, kada sistemoje galėjai matyti vien tik latviškas pavardes, ir laikus, kada ten buvo mažiau ką veikti negu LinkedIn.

Bet negalėjau toliau žiūrėti, kaip uždaras socialinis tinklas visiems ima ir rodo mano nuotrauką, o į mano el. pašto žinutę siunčia išmaldos žinutes su „Subject”  „Žaidimas „TAIP ar NE?”, sugeneruotais random’iniais vardais ir zyziančiu prašymu paaukoti du litus.

Puikiai suvokiu, kad šiais laikais mano asmens duomenis gauti ir jais manipuliuoti realiai gali daug kas ir nieko čia nepadarysi. Tiesiog būnant tiesiog vienetu iš statistinių vienetų gausos, tie duomenys nėra įdoomūs piktiesiems demonams, kuria gali su jais pasiielgti kažkaip negerietiškai. Bet, c’mon, rodyti mano draugams skirtą nuotrauką bet kam yra įžūlu.

Net one.lt per aštuonerius metus nė karto taip nesuerzino ir mano 2000-aisiais nemokamiems SMS įkurtas account’as vis dar gyvuoja. Tik draugų beveik nėra.

Ta proga prisiminiau tobulą pukomuko panegeriką one.lt:

mano įsitikinimu, tai tie šūdtinkliai yra geriausia, kas galėjo nutikti lietuviškam internetui. ten uždaryti visi žmonės, su kuriais aš nenoriu susitikti internete. tegul jie ten gyvena ir dauginasi, tai interneto getas. kodėl mums turėtų rūpėti, kas ten vyksta?

Mano įrašas apie komentarų trynimą internete susilaukė atgarsio naujienų portale Alfa.lt pasuktas kitu kampu – „Kelionių organizatorius neleidžia kritikuoti savo siūlomų viešbučių”, vadinasi Andriaus Syto straipsnis.

Papildydamas dar įdedu printcsreen’ą iš „Google Cache” – jame matosi komentaras, kurio „Novaturo” tinklalapyje dabar nebėra (spauskite padidinimui), taip pat paspaudę čia galite pamatyti „natūralų” „Google Cache” (2008-07-24 ryte dar neatsinaujinęs):

Nuoroda į „Novaturo” puslapį, kuriame šis komentaras buvo – dabar jo ten nėra.

Bet kokiu atveju, kalba ne apie „Novaturo” kelionių kokybę – kalbame apie trinamus komentarus: kažkiek neigiamus, bet argumentuotus.

Arba kažkas įtakingas Tėvynės Sąjungoje perskaitė tą pačią knygą, kurią aš neseniai perskaičiau ir užvakar aprašiau, arba kažkokie neblogi internetinės komunikacijos specialistai įtikino tą patį įtakingą Tėvynės Sąjungos sprendimų priėmėją, kad jei vykdo visą internetinės komunikacijos veiksmų planą nuo A iki Ž (nežinau, kurį etapą Tėvynės Sąjunga jau pasiekė ir kiek dar siurprizų mūsų laukia iki rinkimų).

Jūs tik pažiūrėkite – „Baltijos kelias 2.0”, fotoparoda „Flick”, videokanalas „YouTube”, account’ai „Facebook’e”, „MySpace”, One.lt. Maža to, vakar dar startavo visai linksmas virusinis žaidimas „Aplenk Kubilių”.

Pritariu Dovilei iš Marketer.lt, jog visi šie veiksmai, kuriuos vykdo „Gaumina”, kainavo turbūt labai daug. Bet rezultatas turbūt vertas to – internetinėje komunikacijoje „Tėvynės sąjunga” aplenkė konkurentus kokiais penkiais ratais. Kai daugelis artėjant rinkimams eilinį kartą atnaujina savo internetines svetaines, arba tiesiog, artėjant rinkimams prisimena, jog reikia jas nuolat pildyti, „Tėvynės sąjunga” vykdo veiksmus, kuriais galėtų didžiuotis ir nuolat komunikacijos naujovėms pinigus leidžiančios tokios bendrovės kaip „Omnitel” ar „Bitė”. Nemažiau svarbu yra ir tai, jog šie veiksmai atlikti labai laiku – kai jau internetas nebėra medija, kurioje ka nors nuveikus galima „pasiPR’inti” kitose medijose apie tai, o tada, kai internete galima pagauti bent jau trečdalį Lietuvos suaugusių žmonių.

Prognozuoju, jog po tokių „Tėvynės Sąjungos” veiksmų, konkurentai turėtų skubiai pradėti vykdyti savo veiksmus internete, ir, turbūt daugelis nudegs nagus nuo to, jog tie veiksmai bus vykdomi skubotai ir neapgalvotai. Tikėtina, jog ir nelabai sąžiningi „interneto konsultantai” atliks savo juodą darbą – partijoms siūlys visokio plauko „originalius” sprendimus, o partijos juos negalvodamos pirks, nes „reikia daryti kaip konkurentai daro”. BLOG’ą iki rinkimų turbūt turės kiekviena partija. O juk toli gražu ne viskas internete yra efektyvu ir neviskas kainuoja adekvačiai. Galima šiandien kurti salą „Second Life”, atidaryti podcast’ą, … Tokiais veiksmais gal galima sužavėti penkis interneto geek’us, bet poveikio padaryti įspūdi apčiuopiamam elektoratui – vargu.

Rasti argumentų kritikai į „Tėvynės sąjungos” veiksmus internete yra nesunku. Į vartotojų kuriamo turinio sekcijas visada prilenda kenkėjų, o „nusižeminti” iki flashinio dviratininko lygio kažkam gali atrodyti „nelygis”. Bet – c’mon, tai juk „web 2.0”.

P.S. Ar man vienam atrodo, kad Kubilių aplenkti šiek tiek per lengva. Anyway, marškinėlių turbūt negausiu, nes greičiau už mane tai padarė šimtai, o gal net tūkstančiai. Vistiek, emocija gera, nes tikru dviračiu tai jo neaplenkčiau.

P.S.2. Už „Baltijos kelio 2.0” idėja reklamos festivalyje IMHO verta medalio. Kas žino – ar čia „Gaumina” ar DDB?

Nežinau, kam tiksliai priklauso VšĮ „Skaitmeninė komunikacija”, bet projektas hostingas.com – tikrai įdomus. Dedu įtarimą, jog šį VšĮ turėtų būti susijusi su „Interdata”, nes būtent šios kompanijos paslaugos užimą pirmą vietą „Lietuvos hostingo paslaugų reitingo” vietą trijose iš keturių paslaugų (o ketvirtos „reitinguojamos” paslaugos jie neteikia).

Įtariu, jog hostingas.com, gali būti atsakas į „Interneto vizijos” vedamą populiariausių reitingą hostingas.lt, kur jų paslauga serveriai.lt akivaizdžiai pirmauja.

Ši savotiška rinkodaros gudrybė lietuviškame internete dar beveik neįgyvendinta. O kompanijoms, ypač tos, kurioms svarbu išryškinti kažkokį pranašumą, būtų gana paprasta savo paslėptomis rankomis (ale įkuriant VšĮ) arba finansuojant kažkokius entuziastus,

Reikia pavyzdžio? Štai „Internetas_LT” mylimi lėktuvų bilietai, kurių pardavimai internete yra gerai įsibėgėję. Ar žinote, pas kurį iš pardavėjų bilietai pigiausi? Galima tiesiog patikrinti keletą sistemų, kurios parduoda bilietus ir įsitikinti konkrečiu atveju pagal jūsų užklausą. Bet šią problemą už jus galėtų išspręsti interneto portalas, tarkime PigiausiasPigiausias.lt, kuris lygintų tarpusavyje keliasdešimties Lietuvoje veikiančių lėktuvų bilietų pardavimo sistemų kainas. Rinkos dalyviai gi puikiai žino, kas su kokia marža dirba, o taip irgi žino, kuris iš jų iš tiesų yra pigiausias (o nebūtinai tiesiogiai, bet reklamoje taip save vadina kiekviena bilietų pardavimo internete bendrovė).

Aišku, jeigu toks portalas skelbtų neteisybę, tai konkurentai užtampytų šio portalo kūrėjus (jeigu jie nesugebėtų tinkamai užsimaskuoti), po teismus. O jeigu toks tinklalapis skelbtų teisybę? Tuomet tas, kuris iš tiesų yra pigiausias, galėtų akivaizdžiai užsiimti šią poziciją klientų mintyse.

Tai kas pas mus pigiausias? SKRISK.lt? …

Gal ir neetiška, bet efektyvu.

Interneto tinklalapių rinką užplūdo gyvenimo būdo žurnalai – prieš kelis mėnesius atsidarė www.zmones24.lt (tiksliau Lietuvos spaudos rinkos tigras „Žmonės” įžengė į internetą), o šiandien atsidarė www.klubas.lt (bendras desperatiškai į „Žmonių” valdomą rinką bandantis įeiti žurnalas „Klubas” drauge su „Delfi” atidarė internetinį portalą).

Paprastosios spaudos žingsnis į internetinę erdvę – logiškas ir suprantamas (netgi, sakyčiau, gana vėlyvas). Kažkokią auditoriją šie gyvenimo būdo žurnalai turėtų nusigriebti nuo solidesnių pažinčių portalų (www.draugas.lt) bei portalų moterims (www.supermama.lt).

Gyvenimo būdo žurnalas internete jau buvo – tai pakankamai žinomo žmogaus valdomas www.posh.lt. Sekėsi jam ne kaip – per kažkur veiklos metus jie pasiekė rezultatą, vertą 59 vietos „Gemius Audience” reitinguose. Vis dėl to, portalo populiarumas augo gana stabiliai, bet labai išlėto. Nors portalas nėra labai kokybiškas, bet pagal savo turinį ir tematiką potencialiai galėjo pasiekti tikrai daugiau nei 3,75% Lietuvos interneto vartotojų.

Tik atidarytas www.zmones24.lt šiuo metu surenka 3,02% auditorijos, nors svetainė nereklamuojama – nemačiau jos reklamos net popieriniuose „Žmonėse”. Štai www.klubas.lt surinks, ko gero, kokius 10% visos mėnesio interneto vartotojų auditorijos per vieną dieną – viskas dėl agresyvios reklamos „Delfi”. O matomas infoblokas „Delfyje” jam garantuos pastovius mažiausiai 5% reach’o, net jeigu tas portalas bus visiškai tragiškas „usability” ir turinio prasme (nesakau, kad taip yra).

Šitokios reklamos formos kainą GROSS – 50 000 LTL vienai dienai.

Kad ir kaip besisektų šiems dviems naujiems gyvenimo būdo žurnalams, šis pavyzdys parodo, jog „Posh” iš vienintelio per mėnesį gali tapti trečiu. Neturiu nieko blogo nei prieš „Posh”, nei prieš „Klubą”, nei prieš „Delfi”, nei prieš „Žmones”, bet tai tiesiog yra iliustratyvus pavyzdys, jog internetas pas mus yra dar toks mažas, kad įeiti su didelėmis investicijomis ir galingomis idėjomis galima labai greit. Maži interneto žaidėjai, veikiantys tik internete, yra maži ir, iš principo, bejėgiai.

Ko gero, tik pačios didžiausios Lietuvos interneto portalų rinkos žaidėjos, gali apsiginti. Be abejo, tai „Delfi”, „One” grupė, galbūt dar „E-paso” grupė ir „Pliusas”, už kurių stovi kapitalas.

Štai „Cha.lt” yra gana neblogai žinomas ir populiarus portalas (nuolat šokinėja tarp 15-25 vietos reitinguose). Bet, užtektų nukopijuoti paprastą tinklapio koncepciją, pavadinti tinklalapį „Lalaila.lt”, susieti jį su laida per LNK, pareklamuoti jį per laidą ir „Cha.lt” po mėnesio gali jau būti „antras humoro portalas”.

Vaizdelis.lt (ar net Videogaga.lt) pozicijos atrodo gana tvirtos, bet, įsivaizduokite, jog video publishinimo paslaugą paleidžia, pavyzdžiui TV3.

Bet, yra ir kita viso šito reikalo pusė. Internetas, kaip ir bet koks kitas verslas, yra specifinis. Ir žinios bei patirtis interneto versle yra aukso vertės. Nes kapitalas+darymas be tinkamų žinių=banknotai skraidantys vėjyje.

Pirštais nebadysiu, bet ne viena „piniginga” kompanija į internetą paskandino jau ne vieną milijoną litų.

Koks viso šito rašinio moralas? Stambiam kapitalui nepriklausančių interneto tinklalapių, kurių nebūtų galima aplekti su šiek tiek pinigų ir šiek tiek žinių – nebeliko. Užtat dar yra nemažai žmonių, kurie gali užpildyti taip reikalingą žinių trūkumo spragą nemažoje dalyje bendrovių kurios investuoja/ruošiasi intevestuoti į interneto verslą. Perkant vieną ar kitą portalą jie kur kas vertingesni nei pats portalas.

P.S. „Omnitel” kažkada dėl požiūrio ir žinių trūkumo paskandino omni.lt, „TEO LT” baigia nužudyti savo vaiką Zebra.lt dėl tų pačių priežasčių… Čia gal telekomunikacijų bendrovių bendra yda? Įdomu, kokia kreivė portalo „Bitė Plius” kreivė, bet įtariu, jog žemyn. Aišku, gali daryti kaip „Tele 2”, t.y. nieko, tada nors ir nekritikuoja niekas :)

„15 minučių” skaitau atsitiktinai. Ir tą vienintelę dieną, kai „15 minučių” prireikia, ir niekaip negaliu jo atrasti, kyla išganinga mintis, jog galiu jų iš jų interneto tinklalapio parsisiųsti laikraštį PDF formatu. Ir per mano trečią apsilankymą gyvenime tinklalapyje www.15min.lt, randu tokį vaizdą:

Kažkodėl atrodo, jog linkėjimus reikėtų perduoti buvusiems kolegoms iš UAB „Idamas” :)