Simonas Bartkus | Blog

Ant Richardo Bransono knygos „Velniop viską! Imk ir daryk” lietuviškojo leidimo viršelio didelėmis raudonomis raidėmis yra parašyta: „TĘSINYS”. Lietuvos leidėjai vėl „pasistengė” gadindami originalią autentiką, siekdami parduoti daugiau.

Šis leidimas nėra Richardo Bransono autobiografijos „Nekaltybės praradimas” tęsinys. Ši knyga taip pat nėra 2006 m. išleistos „Velniop viską! Imk ir daryk” tęsinys – tai papildytas ir išplėstas šios knygos variantas.

Matyt, užrašydami „Tęsinys” leidėjai tikisi, jog pirmojo „Velnio viską! Imk ir daryk” pirkėjai nusipirks ir antrą papildytą leidimą. Pagarba leidėjams, kad pirmąjį (dvigubai plonesnį) knygos leidimą lietuviškai galima perskaityti per „Google Books”.

Šią knygą gavau dovanų per pastarą savo gimtadienį, bet iki šios savaitės ji „stovėjo eilėje”.

Knyga skaitosi labai sklandžiai ir įdomiai (227 puslapius perskaičiau kažkur per keturias valandas „gryno” skaitymo), tačiau tokio įspūdžio, kaip „Nekaltybės praradimas”, nepaliko. Pirmiausia todėl, jog šioje knygoje naudojami pavyzdžiai ir R.Bransono biografijos detalės jau buvo aprašytos „Nekaltybės praradime”. Pirmoji parašyta kaip biografija (chronologiška), tuo tarpu šioje knygoje pats R.Bransonas iš savo gyvenimo istorijos suformavo patarimus gyvenimui.

Kažkur toks variantas matytas? Richardas Bransonas padarė lygiai taip pat, kaip Richardo Semleris, kuris pirmiausia parašė savo įmonės istoriją, o po to iš joje išsakytų minčių ir idėjų suformavo gyvavimo pamokas.

Štai devyni Richardo Bransono patarimai:

1. Imk ir daryk!
2. Gyvenk linksmai!
3. Būk atkaklus.
4. Mes iššūkį sau pačiam.
5. Tvirtai stovėk ant savo kojų.
6. Vertink akimirką.
7. Brangink šeimą ir draugus.
8. Gerb žmones.
9. Daryk gera.

Ir 10 Richardo Bransono, anot jo paties, sėkmės priežasčių:

Mesk iššūkį didiesiems.
Daryk tai nuolat.
Derėkis: viskas turi būti svarstytina.
Paversk savo darbą pramoga.
Daryk tik teigiamus sprendimus.
Būk malonus su žiniasklaida.
Nevadovauk “avims”, varyk “kates”.
Judėk kaip kulka.
Dydis nesvarbu.
Buk paprasta, normali asmenybė.

Būsiu neoriginalus, bet Richardas Bransonas kartu su Steve Jobsu yra vienas įdomiausių šių dienų sėkmingų verslininkų, kurių veiksmus, žingsnius ir elgesį stebėti yra labai smagu (kažkokią alergiją man kelia Buffettai, Welschai ir kiti pudruoti vadovai iš Valstijų). R.Bransono biografija – itin spalvinga, kuriame ir jo pasaulio rekordų siekimas, ir verslo sėkmė (nuo studentiško žurnalo iki daugybe verslų užsiimantis „Virgin” ženklas), ir asmeninis ekscentriškas elgesys.

Pagrindinė R.Bransono pamoka – „Imk ir daryk” – paprasta, bet sunkiai išmokstama ir įgyvendinama. Išties, gyvenime, kurį kiekvienas laikome sudėtingu, mūsų veiksmus varžo stereotipai ir baimė susidurti su kliūtimis. Jeigu nebijotume kliūčių – imtume ir bandytume įgyvendinti visas idėjas, kurias mums kyla. Net jeigu nepavyktų – išmoktume daugiau, nei nedarydami nieko.

Lietuviškas knygos „Veniop viską! Imk ir daryk!” vertimas visai pakenčiamas, bet užkliuvo tai, jog „Basta Raims” yra JI.

Lygiai prieš mėnesį Richardas Bransonas išleido naują knygą, kuri pavadinta „Business Stripped Bare: Adventures of a Global Entrepreneur” – lietuviško leidimo, ko gero, nelauksiu, užsisakysiu šią knygą „Amazon”.

Richardo Bransono „Velnio viską! Imk ir daryk! Tęsinys” galite įsigyti iš „Patogu pirkti” už nepilnus 78 litus.

Pirminį variantą galite įsigyti iš „Amazon” už tris svarus, o papildytas (dvigubai storesnis) leidimas kainuoja 7 svarus.

Kai pamačiau šią knygą „Verslo Žinių” „Knygų klubo” pasiūlymų sąraše, priėmiau šią knygą labai nesigilinęs į ką ji ir tik žvilgtelėjęs į jos viršelį. Todėl tik kai gavau knygą ir pradėjau ją skaityti, supratau, jog tai yra dar 2005-aisiais išleisto bestslelerio „Out of the Box Marketing” lietuviškas leidimas.

Nežinau, ar verta kalbėti apie knygos pavadinimo lietuvišką adaptaciją. Žodis „Nestandartinė” gal ir atitinka bendrą sąvokos „Out of the box” prasmę, bet, sutikite – pavadinime „Nestandartinė rinkodara” jokios dvasios nebelikę.

Sąvoka „Out of the box” buvo populiari tarp marketingo žmonių 2005-aisiais. Būtent – 2005-aisiais, todėl lietuviškas knygos vertimas yra pavėlavęs. Nors nestandartiniai sprendimai ir mąstymas aktualus visada, bet knygoje,  bet knygoje vardinami netradiciniai marketingo žingsniai yra jau visiems žinomi, ne karta aprašyti ir ne kartą išbandyti.

Pavadinimas „Out of the box marketing” kilo nuo sąvokos „Thinking Out of the box” – klasikinis pratimas, kaip patikrinama, ar žmogus sugeba mastyti be ribų yra devynių tašku sujungimas tiesėmis brėžiant „nepakėlus rašiklio”.

Knygoje reziumė trumpas – jeigu turite smulkų ir nedidelį verslą, tai turite galimybę daryti nebrangiai kainuojančius ne visai tradicinius pardavimo ir marketingo sprendimus. Jie kainuoja nedaug, pasiteisina ne visada, bet jeigu jums pavyksta – tai vienas iš paprastų ir pigių būdų, kaip galima greitai ir sėkmingai išplėsti savo verslą.

Knyga parašyta paprastu principu – pateikiamas ilgas sąrašas galimų „netradicinių” sprendimų ir trumpai apžvelgiamas kiekvienas iš jų. Pateiksiu tik kelis pavyzdžius: „Pradėkite prekybą elektroniniu paštu”; „Išspausdinkite kuponus laikraštyje (susimeskite su biuro kaimynais, kainuos pigiau)” ir t.t. Paprasti, žinomi, tik gal kartais primiršti pardavimo skatinimo būdai.

Esu tikras, jog užvestas ant kelio, bet kuris „produktistas” arba „marketingistas” ir pats savo darbe ne vieną tokį kasdien sugalvoja. Knyga praverstų nebent kaip „špargalkė”, kuomet pritrūksta idėjų ir norėtumėte pavartyti

Davido Abingdono knyga „Nestandartinė rinkodara” kainuoja virš 90 litų knygynuose, 81,99 pigu.lt, 85,27 patogupirkti.lt arba 57,60 LTL jei pirksite iš „VŽ”. Angliškas knygos leidimas „Amazon” kainuoja 18 dolerių – paskubėkite, jei bijote dolerio kurso kilimo.

Viena iš knygų, kurią perskaičiau per atostogas – brazilo Ricardo Semlerio „Septynių dienų savaitgalis. Kaip pakeisti įprastinį darbo būdą”.

Knygoje autorius aprašo savo įkurtą kompaniją „Semco”, kurioje yra įdiegti visiškai netradiciniai valdymo metodai. Netradiciniai tikrąja to žodžio prasme. Kompanijoje darbo laiką nustato darbuotojai, atlyginimus nustato darbuotojai, tie patys darbuotojai net iš principo nustato kompanijos veiklą. „Semco” kompanijoje nedraudžiama iš darbuotojo tapti kompanijos tiekėju, nedraudžiama dirbti namie ar po medžiu.

Grįžtant prie knygos, tai tas pats Ricardo Semleris, jau kartą visą tai buvo aprašęs – prieš kokius ketverius metus skaičiau kitą jo lietuviškai išleistą knygą „Eretikas”. Ši knyga – „Septynių dienų savaitgalis” – susivalgė labai lengvai, bet perskaitęs ją susierzinau. Joje atkartotas realiai lygiai tas pats turinys kaip ir „Eretike”! Tiesiog „Eretike” buvo daugiau dėmesio sutelkta į kompanijos istoriją ir chronologiją, kaip viskas buvo diegiama, tuo tarpu „Septynių dienų savaitgalyje” R.Semleris tiesiog moko, kaip padaryti, jog tavo diena būtų lengvesnė remdamasis lygiai tais pačiais pavyzdžiais, kurie jau buvo aprašyti „Eretike”.

Reziumuojant – siūlau skaityti tik vieną Ricardo Semlerio knygą. Geriau „Eretiką”.

Kai prieš porą mėnesių šią knygą pirkau „Vagos Knygų namuose”, jos viename didžiausių Vilniaus knygynų buvo vienas egzempliorius. Kuomet pasmalsavau, ar ši knyga labai populiari, tai knygyno darbuotoja pasakė, jog šios knygos vieną egzempliorių ir teatvežė. „Apie žurnalistiką visai knygų neleidžia ir tos tik vieną gaunam” – toks buvo pardavėjos komentaras.

Ši knyga nėra apie žurnalistiką – ši knyga apie interneto forumų, socialinių tinklų, „Second Life”, interneto dienoraščių, podcastų panaudojimą marketinge.

Kai prieš nepilnus metus Philipas Kotleris „Vilone” paprašė kelių šimtų Lietuvos marketingo specialistų pakelti rankas tuos, kurie turi savo blog’us, tai pakilo dvi rankos. Kai prieš mėnesį Deividas Talijūnas iš „Adnet” ir Vytautas Vorobjovas iš „Interactive Marketing Partner” Lietuvos Marketingo Asociacijos nariams pasakojo apie interneto dienoraščių pasaulį, tai susidariau įspūdį, jog marketingo žmonėms šis pasaulis vis dar yra „kažkur anapus”.

O tas pats senstelėjas marketingo guru P.Kotleris būdamas Vilniuje kalbėjo ne tik apie blog’us, bet ir apie „Second Life”, podcast’us ir kitas šiuolaikines bendravimo internete priemones.

„Verslo žinių” išleista Davido Meermano Scotto knyga „Naujosios rinkodaros ir viešųjų ryšių taisyklės” yra gan išsamus gidas pradedantiems apie skambiai pavadintų „naujųjų kanalų” išnaudojimą marketinge. Knygoje pradedantiesiems išsamiai pasakojama, kaip interneto technologijos keičia pranešimų spaudai platinimą, kaip išnaudoti blog’us, podcast’us, kaip bandyti kurti virusinį marketingą, kaip per internetą pasiekti klientus tiesiogiai.

Manau, jog knyga yra labai gera ir naudinga mažai žinantiems ir tik pradedantiems domėtis internetinėmis informacijos skleidimo technologijomis. Knyga parašyta 2007 metų pabaigoje, todėl informacija nėra pasenusi – o taip jau gali būti dar po metų. Pagyrimas ir „Verslo žinių” knygų leidybos skyriui, jog Lietuva yra viena iš pirmųjų 19 šalių, kuriose pirmiausia išleista ši knyga „neangliškai”.

Kaip paminėjo ir mano dienoraščio komentatorius, „Verslo žinių” išleistos Petero Fisko „Rinkodaros genijaus” vertimas tikrai buvo labai blogas. Už „Naujųjų rinkodaros ir viešųjų ryšių taisyklių” vertimą galima pagirti – matyti, jog vertimas atliktas gerai įsigilinus į tematiką ir terminologiją. Aišku, nemažai naujadarų rėžia ausį – pvz. aš neiškarto supratau, jog „prenumeruojamoji transliacija”, pasirodo yra paprasčiausias podcast’as, bet čia greičiausiai tiesiog naujos sąvokos yra neįprastos ausiai. Tiesa, iki galo taip ir neišsiaiškinau, kas slypi po sąvoka „universalusis adresas”, bet pagal sakinių kontekstą, kuriuose buvo pavartota ši sąvoka, atrodo, jog tai yra paprasčiausias URL’as.

Davidas Meermanas Scottas, rašydamas apie „minties lyderius” ir dienoraščių išnaudojimą viešųjų ryšių tikslais, pusantro puslapio skiria lietuviškajam marketingo cicinui Linui Šimoniui ir jo blog’ui www.pozicionavimas.lt. Tik iš šios knygos sužinojau, jog L.Šimonis rašo ir anglišką blogą – www.positioningstrategy.com (jame galima rasti knygos autoriaus komentarų).

Iš įdomesnių autoriaus minčių įstrigo tiksliai, mano nuomone, suformuluotas požiūris į optimizavimą paieškos sistemoms: „Sudėtingos ir neva labai svarbios SEO taisyklės yra sugalvotos konsultacinių kompanijų, kurioms šie mitai yra labai naudingi – iš tiesų, tai kurkite kokybišką turinį ir paieškos sistemos jus suras”. 100% tiesa, mano nuomone.

Perskaičiusiems knygą rekomenduoju autoriaus blogą – http://www.webinknow.com/ – jame galima rasti įdomių apibendrinančių idėjų ir keletą nemokamų e-book’ų.

„Verslo žinios” nurodo, jog mažmeninė knygos kaina ne klubo nariams yra 79 litai, bet „Vagos” knygyne ji kainavo daugiau nei devyniasdešimt, o iš „Patogu pirkti” galite ją įsigyti už 86 LTL. Kaip visada, skaitantys angliškai iš „Amazon” gali įsigyti versiją anglų kalba dvigubai pigiau.

P.S. „Verslo žinių” knygų leidyklos URL’as tai totalus absurdas – http://wap.vz.lt/knygos2/. SEO čia nebepadės.

Per pirmus šešis mėnesius į Lietuvos kino teatrų kasas žiūrovai sunešė 19 mln. 79 tūkst. 21 litą – 22% daugiau negu per tą patį laikotarpį pernai. Iš viso kino teatruose nuo sausio iki birželio apsilankė 1 milijonas 587 tūkst. 683 žiūrovai – 10% daugiau nei pernai.

Kino teatrų pajamos augo daugiau negu žiūrovų skaičius – tai reiškia, jog augo bilietų kainos. Praėjusiais metais vienas kino žiūrovas už bilietą mokėjo 10,78 lito – šiais metais 12,02 lito. Bilietų kainos ūgtelėjo 11,5%. Jeigu nagrinėtume vidutinės bilieto kainos pokytį kiekvieną mėnesį, tai pastebima, jog bilietų kainų šuolis vyko 2007 m. spalio-lapkričio mėnesį.

Rekordiniais galime laikyti praėjusių metų gruodį ir šių metų sausio mėnesius – tai du mėnesiai Lietuvos kino rinkos istorijoje, kada žiūrovai per vieną mėnesį į kino teatrų kasas sunešė po daugiau nei 4 mln. litų.

Daugiausia lėšų per pirmuosius šešis šių metų mėnesius surinko rusų komedijos „Likimo ironija” tęsinys – beveik 900 tūkst. litų. Verta pažymėti, jog dar 600 tūkst. litų šio filmo uždirbtų lėšų nukeliavo į 2007 metų lentelę – iš viso šis filmas Lietuvoje uždirbo 1,566 mln. litų.

Rusiška nostalgiška komedija aplenkė du lietuviškai dubliuotus animacinius filmus – „Hortoną” ir „Kung Fu Panda” – tradiciškai būtent lietuviškai dubliuoti filmai Lietuvoje uždirba daugiausia.

Septintą vietą pelningiausių filmų sąraše užėmė lietuviškas kino filmas „Nereikalingi žmonės”, uždirbęs solidžią 594 tūkst. litų sumą. Tai yra trečias visų laikų pelningiausias lietuviškas filmas – šiai juostai nepavyko aplenkti tik dviejų A.Puipos darbų – „Nuodėmės užkalbėjimo” ir „Dievų miško”.

Asmeniškai man keistą lietuvių skonį demonstruoja dešimtuke esantys DVD lygio gatvės filmas „Šokis hip hopo ritmu. Gatvės” ir menkavertė rusiška parodijų komedija „Labai rusiškas filmas”.

Pelningiausių filmų Lietuvoje 2008 m. sausio – birželio mėn. TOP-10 (šalia nurodytos pajamos litais)

1 „Likimo ironija, arba laimingų Naujų! (Ironiya sudby 2. Prodelzenye / The Irony of Fate. Sequel)” 896.161

2 „Hortonas (Horton hears a who)” 884.949

3 „Kung Fu Panda (Kung Fu Panda)” 847.798

4 „10 000 metų prieš Kristų (10,000 B.C.)” 690.052

5 „Šokis hip hopo ritmu. Gatvės (Step Up 2 the Streets)” 654.404

6 „Pametę galvas Las Vegase (What Happens in Vegas)” 601.659

7 „Nereikalingi žmonės (Loss)” 594.619

8 „Indiana Džounsas ir krištolo kaukolės karalystė (Indiana Jones and the Kingdom of the Crystal Skull)” 578.085

9 „Seksas ir miestas (Sex and the City: The Movie)” 527.006

10 „Labai rusiškas filmas (Самый лучший фильм / The Very Best Film)” 518.828

Pastaba – jeigu lyginsime duomenis liepos mėnesio viduriui, tai „Kung Fu Panda” jau aplenkė „Likimo ironiją 2”.

Likimo ironija, arba laimingų Naujų! kažkas pasistengė ir išleido masėms skirtą DVD – prekybos centruose galima įsigyti šio filmo DVD už penkis litus. Už tiek pat galite jį įsigyti ir LEVEL.

Nuolat atnaujinamą pelningiausių visų laikų filmų sąraša Lietuvoje galite rasti čia.

Knygas aš perku ir skaitau taip: apsilankau knygyne (virtualiame arba įprastame) su tikslu nusipirkti vieną knygą. Nusiperku dažniausiai 3-5 (daugiausia nusiperku, tai jei perku amazon.com, kur su „better together” jie įsiūlo daugiausia). Įsigijęs knygas pradedu skaityti nuo įdomiausios, paskui ateina antros spėjamą įdomumą eilė … Trečios, ketvirtos ir penktos knygos eilė dažniausiai nebeateina – jos atgula į lentyną su mintimi „skaitysiu vėliau”, o prieš tai ateina kito apsilankymo eilė, kurio metu įsigyju „įdomesnę knygą”.

O dar jeigu į šį pirkimo-skaitymo ciklą įsilieja kokia dovana … Būtent taip atsitiko su Peterio Fisko „Rinkodaros genijumi”, kuri prieš gerus metus padovanojo „Verslo žinios”. Ačiū joms.

Peterio Fisko „Rinkodaros genijų” ėmiausi skaityti tik prieš miegą gavęs magistro diplomą. P.Fiskas yra vienas iš tipinių „marketingo mokytojų” variantų –  dirbęs didelėse korporacijose (jo atveju – „British Airways”), vėliau dirbęs konsultantu (vėl garsūs vardai, šiuo atveju „Microsoft”, „Vodafone” ir „Coca Cola”), paskui savo veiklą išplėtęs dar ir mokymais.

Kažkur girdėta biografija? Būtent tokią biografiją turi ne vienas populiariųjų knygų apie marketingą autorius. Tuomet ir nežinai – ar knygos rašymo imamasi dėl to, kad „turi, ką pasakyti”, ar tik viešųjų ryšių tikslais (juk geriau šalia „dirbęs su „British Airways” ir „Coca Cola” skamba dar ir prierašas „knygos XXX autorius”). Be to, tada gali ir pasibaigus seminarams pardavinėti knygas bei dalinti autografus …

Na, bet visi šie paistalai tai tik mano cinizmas.

Knyga „Rinkodaros genijus” yra apie viską – pradedant nuo to, kaip bendrauti su vartotojais, tęsiant kaip optimizuoti rinkodaros biudžetą ir baigiant tuo, kaip išnaudoti savo, kaip rinkodaros specialisto, galimybes. Patarimai apie marketingą nėra originalūs ar dar negirdėti – jei esate pankamai nemažai skaitę paskutinių metų knygų apie marketingą, tai revoliucinių minčių šioje knygoje nėra.

Autorius „Rinkodaros genijuje” daug kalba apie populiariąją idėją, jog būtina įdiegti „iš išorės į vidų nukreiptąjį požiūrį”, taip pat apie akcinininkų ir vartotojų lūkesčių derinimą.

Nemažai knygoje yra vietų, kur galima pagalvoti, jog knyga rašyta marketingo specialistui, kuris nemoka sudėlioti argumentų, kodėl daro vieną ar kitą veiksmą – o ši knyga turėtų padėti juos suformuluoti, kad lengviau būtų apsiginti prieš aukštesnio lygio vadovus ar akcininkus. Galbūt P.Fiskas ir turėjo tokį tikslą.

Knyga rekomenduočiau tik tam, kuris nėra skaitęs daug šiuolaikinės populiariosios literatūros apie marketingą. Tokiu atveju, ši knyga galbūt pasitarnautų, kaip glausta koncentruota santrauka idėjų, išdėstytų skirtingoje literatūroje.

Knygą galite įsigyti „Verslo žinių” knygų klube, pigu.lt arba pabandykite paieškoti knygynuose. Kaip visada, maždaug dvigubai pigesnę anglišką knygos versiją galima įsigyti amazon.com

Seth Godin 1995-aisiais įkūrė vieną iš pačių pirmųjų internetinio marketingo kontorų. Užėjus „dot com’ų” laikams, jis parsidavė „Yahoo!”. Vis dėl to, Seth Godin pirmiausia yra žinomas savo populiariosios rinkodaros knygomis – šiuo metu jis neužima jokių aukštų pareigų, tiesiog rašo knygas ir važinėja po pasaulį skaitydamas paskaitas po kokius 20 tūkst. JAV dolerių už 8 akademinių valandų sesiją. Kartais dar turbūt PR tikslais užsiima kokia nors labdaringa veikla.

Seth Godin taip pat yra įkūręs rekomendacijų portalą „Squidoo” – tiesą pasakius, nežinau ar jis populiarus. Šis veikėjas taip pat sąžiningai rašo blogą.

„Purpurinė karvė” yra viena iš tų šiuolaikinių populiariųjų marketingo knygų, kurioje apie vienu sakiniu pasakomą mintį galima prirašyti visą romaną. Ir ta apimtis gana išpūsta – turinys labai lengvas, didelės raidės, kieti viršeliai ir 200 puslapių.

Pagrindinė mintis iš tiesų nėra kažkuo nauja – tai dar Jacko Trouto „Pozicionavimo” teorijos išraiška – išsiskirkite. Norėdams išryškinti „purpurinės karvės” svarbą, S.Godinas ją vadina „naujuoju P” – šalia „product, place, promotion, price” pastato savo sugalvotą „purple cow”.

Idėja grindžiama ne tik teorija, bet ir pavyzdžiais – trumpučiuose knygos paragrafuose minima daug kompanijų ir daug brand’ų (tarptautinių jų tik dalis – daug yra tik amerikoniškų ir mums nepaįžstamų), kurie atrado savo „purpurinę karvę”. Rimtai analitinei marketingo knygai akivaizdžiai trūksta paaiškinimų – kaip ir kokiais būdais tai buvo pasiekta.

Knyga nepasako kažko kardinaliai naujo, bet originaliu pavadinimu ir aiškiai išsakyta pozicionavimo tiesa tapo bestseleriu – ko ir buvo galima tikėtis.

Reziume – knyga tinka skaityti gulint vonioje sekmadienio vakarais. Nieko verčiančio susimąstyti ir jokių gilių žinių, kurios jums praverstų – tiesiog paviršutiniškas greitas ir lengvas marketinginis skaitalas, kuris slysta kaip vonios putos.

Elena iš MSA minėjo, jog Richardo Bransono biografijos tęsinys jau pasirodė lietuviškai – reikės jį griebti, kadangi sulaukiau daug rekomendacijų, jog ji geresnė, nei „Loosing My Virginity„, kuri man labai patiko.

Jeigu norite šias knygas paskaityti – galiu paskolinti.

Mažai žinoma nedidelė leidykla išleido Richardo Bransono „Losing my virginity” lietuvišką vertimą. Lietuviškas vertimas kainuoja ~97 litus, tuo tarpu anglų kalba knyga amazon’e – nepilnus 11 dolerių … Aišku, aš puikiai suprantu, leidybos mažose rinkose subtilybes, be to, amerikonams paperback’as, o pas mus knyga kietais viršeliais …

Kaip bebūtų, vasara yra tinkamiausias laikas skaitymui, todėl R.Bransono sukurptus 550 puslapių pasigradžiuodamas perskaičiau per gerą savaitę.

Richardas Bransonas – ekcentriškas ir netradiciškais poelgiais garsėjantis britų milijardierius, iš nieko sukūręs korporaciją „Virgin Group”, kurią sudaro 350 įmonių ir vieną stipriausių europietiškų brand’ų „Virgin”, kuris apima nuo „Virgin Music” iki „Virgin Airlines”.

„Nekaltybės praradimas” – tai autobiografinė knyga, kurioje R.Bransonas apžvelgia savo verslo pradžią, kaip pradėjo leisti rūsyje žurnalą studentams ir paštu veikiančią kompaktinių diskų parduotuvę. Ilgoje knygoje aprašoma viskas – verslo pradžia 1965-1970-aisiais, didysis persilaužimas 1980-aisiais, kuomet „Virgin Records” ir „Virgin Airlines” tapo tikromis kompanijomis, R.Bransono „ne verslo” veikla – skrydžiai oro balionu aplink pasaulį, ekspedicijos į karo regionus ir kiti poelgiai.

Knyga nėra mokanti ar aiškinanti – tai tikrąją prasme autobiografinė knyga, nuosekliai pasakojanti apie įvykius ir pateikianti autoriaus nuomonę iš šios dienos taško. Rašymo stilius labai paprastas, ne tokio galima tikėtis pažiūrėjus per Lietuvos televizijas rodytą R.Bransono susuktą realybės šou „Iššūkis milijonieriui”, ar stebėti jo elgesį. Milijonierius pripažįsta, jog daugelį veiksmų atlieka viešųjų ryšių tikslais.

Asmeninis gyvenimas taip pat įdomus – mokykloje Richardas Bransonas kentėjo dėl disleksijos sutrikimo – nesugebėjimo skaityti. Įdomu skaityti, kaip verslas siejamas su asmeniniu gyvenimu ir šeima.

Įdomi ir Richardo Bransono santykių su žiniasklaida istorija – kodėl buvo daromi vieni ar kiti veiksmai.

Richardo Bransono knygoje mažai auksinių minčių, citatų ar taisyklių, kurias mėgsta grūsti šiuolaikinė verslo literatūra. „Nekaltybės praradimas” yra velniškai įdomus ir nuoseklus skaitalas, verčiantis pamąstyti apie bendrą kontekstą, išskirtinumo paieškas ir smulkių sprendimų įtaką ateičiai.

Įvertinimas: 9/10

Autorius pristato tik kaip V., nes neva yra mafijos atstovas.

Knyga labai skysta. Pasimėtoma abstrakčiais patarimais, kurie yra labai banalūs ir paviršutiniški. Kartais įterpiama frazių ala „Krikštatėvis”.

Norėtųsi ko nors stipresnio, agresyvesnio, apie mafiją visgi. Negali nesakyt, kad mažai knygoj tiesos, bet iš principo nyku.

Kadangi knyga tilpo i kišenę, tai perskaičiau per keletą rytų važiuodamas į darbą. O dabar nurašom į šiukšlyną.

3/10

pašiepiančių komentarų apie šią knygą buvo labai daug. Tai iš principo rodo, koks Lietuvoje vis dar iškrypęs požiūris į verslą ir į sėkmingus verslininkus.

turbūt tai yra pirma lietuviška knyga, kurią rašo verslo viršūnėje esantis asmuo. na, bent jau pirma, kurią aš perskaičiau. skaitymas užtruka vos trejetą valandų, nes išspausta tik 85 psl. Sakau „išspausta” drąsiai, nes susipynę keli žanrai atrodo ne kaip įvairovė, o medžiagos rankiojimas iš visų pakampių, kad būtų knyga būtų kiek įdomi.

knygoje mažai faktų apie „VP Market” istoriją, verslo žingsnius ar kažką, kas būtų įdomiausia. knyga prasideda ir baigiasi tradiciniais skyriais, kokie būna pasaulio verslininkų knygose. patarimai, pamokymai, samprotavimai kas yra verslas, verslo sėkmės žingsniai susieti su asmeninėmis savybės. iš tikrųjų, pirmasis skyrius man patiko. su dauguma teiginių galima sutikti, o dalies teiginių dar net nebuvau girdėjęs. taip pat yra keletas įdomų minčių, parodančių, kad knyga yra lietuvio lietuviams. jeigu staškevičius būtų visą knygą išspaudęs tokio lygio, kaip pirmą skyrių, bučiau paplojęs jo knygai (nors ir avansu) katučių ir laukčiau kitos. arba kitų lietuvos verslo žmonių knygų.

likusią knygos dalį sudaro kelionių dienoraščiai. paskaitai tai kaip „road.lt” ir pamiršti. stilius so so, bet skaityt nenuobodu.

asmeniškumų knygoje nedaug. vietoje paminimi giminaičių/verslo partnerių vardai, vietomis galima įžvelgti iš kokių konkurentų švelniai pasišaipyta. bet kad pagautum, turi būti pasigaudęs nūdienos ekonomikos aktualijose. tikiu, kad nemažai užuominų galėjau ir nepagauti :-)

kaip pirmą skaitytą „ala Trump” knygą vertinu kaip pavykusią 7/10.
lauksiu daugiau.