Simonas Bartkus | Blog

Skaičiukus skaičiuoja rudenį, metinius rezultatus aviakompanijos skaičiuoja pavasarį (finansiniai metai paprastai sutampa su skrydžių tvarkaraščiu – metai baigiasi kovo gale, kai  baigiasi žiema), o oro uostai keleivius skaičiuoja pasibaigus kalendoriniams metams.

Vilniaus oro uoste praėjusiais metais keleivių skaičius paaugo 19%. Augimas didesnis nei Rygos oro uoste (17%) ir daug didesnis nei Talino oro uoste (5%). Pavyko pagal keleivių skaičių aplenkti Taliną, tačiau nuo Rygos oro uosto atsilikimas išlieka didelis.

Populiariausios kryptis Vilniaus oro uoste: Kopenhaga (161 tūkst. keleivių), Londonas (134 tūkst.), Frankfurtas (106 tūkst.), Helsinkis (104 tūkst.), Dublinas (98 tūkst.), Amsterdamas (94 tūkst.), Praha (92 tūkst.), Milanas (62 tūkst.).

Pernai labai ženkliai šoktelėjo keleivių skaičius į Amsterdamą, kur „flyLAL” su KLM turėjo neblogų pasiūlymų keliauti į visą pasaulį. Dabar šio reiso iš Vilniaus nebėra – neoficialiomis mano žiniomis, KLM nesusitarė su Vilniaus oro uostu ir bent jau 2009 m. vasaros sezonu iš Amsterdamo į Vilnių neskraidys. Dedame šitam sprendimui riebų minusą.

Labai šoktelėjo Paryžiaus krypties populiarumas. Pagrindinė priežastis – arši „airBaltic” ir „flyLAL” konkurencija šiame maršrute 2008 m. vasaros sezono metu. Savarankiškos savaitgalio ar savaitės kelionės į Paryžių praėjusią vasarą buvo ypač populiarios dėl konkurencijos numuštos kainos. Dabar skrydžių iš Vilniaus į Paryžių nėra visai.

Vilniaus oro uoste „flyLAL” (kartu su „flyLAL Charters”) užėmė 35,2% rinkos, „airBaltic” – 33,6%, „Aurela” – 8,5%, „Czech Airlines” – 4,5%, „Lufthansa” – 3,6%, „Finnair” – 3,5%.

Rygos oro uoste populiariausios kryptys buvo Londonas (290 tūkst. keleivių), Berlynas (208), Dublinas (206), Stokholmas (203), Kopenhaga (157), Helsinkis (141), Oslas (139), Frankfurtas (122), Milanas (110), Maskva (106).

Iš Vilniaus sąlyginai nepopuliari buvo Berlyno kryptis, kuri Rygos oro uosto populiariausių krypčių sąraše užima antrąją vietą. Priežastys dvi: pirma, „airBaltic” turi jungiamųjų skrydžių sutartį su „airBerlin” per Berlyno Tegelio oro uostą; antra, Berlynas nuo Lietuvos yra arčiau ir į šį miestą yra populiaru keliauti automobiliais. „airBaltic” tarp Rygos ir Berlyno kartais skrenda su „Boeing 757”. Nuo gruodžio mėnesio iš Vilniaus oro jungties su Berlynu nebėra.

Rygos oro uoste praėjusiais metais krito keleivių skaičius skrydžiuose į hub’us – Kopenhagą, Amsterdamą, Prahą, ypač ženkliai į Frankfurtą. Pagrindinė priežastis – platėjantis „airBaltic” skrydžių žemėlapis, leidžiantis keleiviams tiesiogiai skrist į daugelį Europos taškų.

Rygos oro uoste „airBaltic” pagal keleivių skaičių užima 54% rinkos, „Ryanair” – 23%, „LatCharter” – 4%, KLM – 2,6%, kitos kompanijos dar mažiau. Būtent rinkos dalių koncentracijos sukeliama rizika būtų pagrindinė grėsmė Rygos oro uostui, jeigu daryti šios organizacijos SWOT analizę. Iš Rygos oro uosto pasitraukė „easyJet”, „Aer Lingus”, „Austrian Airlines”, dar kelios mažesnės kompanijos, todėl Rygos oro uostas yra visiškai priklausomas nuo dviejų bendrovių – viena iš jų su Rygos oro uostu dirba ranka rankom, tuo tarpu antras – neprognozuojamas ir labai jautrus nuolaidos sumažinimui. Vilniaus oro uosto šios žiemos pavyzdys parodė, jog 2 – tai visai nedaug: viena bankrutavo, o kita nusprendė trauktis ir iš perspektyvos liko skylė.

Į antrą pagal populiarumą kryptį iš Vilniaus – Londoną – pigių skrydžių bendrovė „Ryanair” skraidino iš Kauno. Iš viso 2008 m. kryptimi Kaunas-Londonas keliavo 185 tūkst. keleivių. Taigi, iš viso iš Lietuvos į Londoną keliavo 319 tūkst. keleivių. Dar reikėtų pridėti kelis tūkstančius keleivių iš Palangos – vasaros metu „flyLAL” skraidė iš Palangos į Stanstedo oro uostą (neturiu tikslių skaičių apie keleivius, vežtus maršrutu Palanga-Londonas).

Įdomus dalykas yra toks, jog praėjusiais metais, Rygos oro uoste ypatingai sparčiai augo tranzitinių keleivių skaičius. Nuo 160 tūkst. iki 520 tūkst. Ką turime? Ogi beveik visas keleivių skaičiaus augimas oro uoste buvo iš tranzitinių keleivių augimo.

Kaip atrodytų Rygos oro uostas be tranzitinių keleivių? Su 3,15 mln. keleivių. Visų trijų Lietuvos oro uostų keleivių skaičius – 2,5 mln. keleivių. Skirtumas ne toks ir drastiškas. Rygos oro uosto lyderiavimas Baltijos šalių regione yra nulemtas ne geografinės padėties. Mano nuomone, skirtumą tarp Lietuvos oro uostų ir Rygos oro uosto keleivių skaičiaus sudaro dvi priežastys: platesnis skrydžių žemėlapis ir tranzitinių keleivių buvimas.

Rygos oro uoste tranzitinių keleivių skaičius išaugo 2008 m. liepą-rugsėjį. Jeigu šiuos metus išsilaikys panašus lygis, tai 2009 m. Rygos oro uostas gali turėti 800-900 tūkst. tranzitinių keleivių.

Vilniaus oro uoste praėjusiais metais buvo 3,5 tūkst. tranzitinių keleivių …

Kas labai labai kelia nerimą? Ogi keleivių srautas iš Vilniaus 2008 m. gruodžio mėnesį. Spėkite iš trijų kartų, kokia populiariausia kryptis iš Vilniaus buvo 2008 m. gruodį? Taip, Ryga.

Praėjusį gruodį į Rygą išskrido 10,5 tūkst. keleivių. Antroje vietoje liko Kopenhaga – 10,2 tūkst., trečioje – Londonas su 9,9 tūkst. keleivių. Be abejo, šis skaičius yra šiek tiek sukeltas dirbtinai – „airBaltic” pardavė daug bilietų tiesioginiams skrydžiams, o tie skrydžiai pavirto į „tiesioginius skrydžius per Rygą”. Reali padėtis paaiškės balandį, kada keleivių tarp Vilniaus ir Rygos srautas bus paremtas „tikrais” pardavimais – „airBaltic” tam ruošiasi ir nuo balandžio tarp Vilniaus ir Rygos skraidys 7 kartus per dieną.

Man negaila, jog Rygos oro uostas kaip hub’as konkuruotų su Praha, Kopenhaga, Frankfurtu ar Amsterdamu. Tegul sekasi kaimynams. Tačiau netgi praėjusiais metais, Rygos oro uosto augimas buvo ne šių krypčių sąskaita o tiesioginių skrydžių iš Vilniaus sąskaita, nors 10 mėnesius iš 12 skrydžių žemėlapis iš Vilniaus buvo gana platus. Įsivaizduokite, kas gali dėtis dabar, kada skrydžių skaičius iš Vilniaus drastiškai sumažėjo.

Jeigu nebus imtąsi skubių veiksmų (optimistiškai tikiuosi, jog Masiulis su laikinu oro uosto vadovu ne tik šneka, o ir daro), Vilnius skrydžių žemėlapyje bus kaip prielipa šalia Rygos. Taip, kaip koks Bilundas šalia Kopenhagos, Krokuva šalia Varšuvos (ir Prahos), Kelnas šalia Frankfurto, Kardifas šalia Londono.

2009 m. bus įdomūs metai. Nelengva bus ne tik Lietuvos oro uostams. Dar labiau optimizmo suteikiantis teiginys – mes dabar esame jau tokioje duobėje, kad žemiau net nelabai yra kur kristi. Ar gali dar nykti skrydžių iš Vilniaus žemėlapis. Nebetikiu. O dugnas naudingas tuo, kad nuo jo yra galimybė atsispirti ir kilti į viršų kuriant kažką naujo. Mūsų atveju tai būtų skrydžių bendrovė, besibazuojanti viename iš Lietuvos oro uostų, bei naujos bendrovės pritrauktos į Vilnių, Kauną ar Palangą.

Nelengva bus ir Rygos oro uostui – apie dalį vargų rašiau jau kalbėdamas apie SAS pasitraukimą iš „airBaltic”. Investicijos į tranzitinių keleivių srautą yra labai didelės, o besitraukiančioje rinkoje jos reikalingos dar didesnės. „airBaltic” nesugebėjo įvykdyti viso žiemos tvarkaraščio – ypač apkarpyti buvo tolimi ir aukštų sąnaudų skrydžiai į tolimus NVS šalis. Vykdydama reisus „airBaltic” tikrai skaičiuos, kad keleivių srautas būtų pakankamas skrydžių sąnaudoms padengti.

Dėl didelės dviejų bendrovių įtakos Rygoje, neišvengiamai oro uosto vadovams sunku derėtis su kitomis oro bendrovėmis dėl skrydžių į Rygos oro uostą. Nemažai bendrovių iškeliavo iš Rygos 2008 m. rudenį, o į vasaros tvarkaraštį nė viena neketina grįžti, o naujų bendrovių Rygos oro uostas nepritraukė („Windjet” nelabai skaitosi).

Lauksime toliau gerų žinių iš visų Lietuvos oro uostų. Kauno oro uostas informuoja kviečiantis „Ryanair” plėsti skrydžių iš Kauno žemėlapį. Vilniaus oro uosto atstovai pritilo, nors žada jau labai greitai pranešti apie naujas oro bendrovės, dirbsiančias Vilniuje. Tik, kad jų komunikacija tokia beviltiška, jog net Vilniaus oro uosto interneto puslapyje nėra nė žinutės apie pradedamus „Brussels Airlines” skrydžius …

Šiandien „Delfi” pasirodė žinutė, jog Gruzijos kompanija nori skraidyti iš Tbilisio į Vilnių. Nors kompanija neminima, kalba eina arba apie „Georgian National Airlines” arba apie „Georgian Airways”, kurios vykdo skrydžius iš Tbilisio oro uosto. Praėjusią vasarą į Tbilisį skraidė „flyLAL”, o iki karo veiksmų Gruzijoje keleivių srautas siekė 1,5 tūkst. keleivių per mėnesį. „flyLAL” puoselėjo mintį atgaivinti skrydžius nuo 2008 m. gruodžio vidurio, tačiau pablogėjus finansinei situacijai planai nebuvo įgyvendinti.

Tbilisis yra potencialiai galinga kryptis tranzitinių skrydžių vykdymui. Vakarų keleiviams tai galimybė pasiekti Gruzijos sostinę per Vilnių, o gruzinams šansas per Vilnių pasiekti vakarų Europos šalių sostines. Deja, Vilniaus oro uostas šiuo metu neturi nieko pasiūlyti nei vieniems nei kitiems ….

Penktadienio popietę, „SAS Group” pranešimu per biržą pranešė, jog „airBaltic” vadovybė (latviškas „Delfi” sako, kad tiesiog Bertolts Fliks) išpirko bendrovės „airBaltic” 47,2% akcijų dalį iš „SAS Group”. Sandoris buvo sudarytas gruodžio viduryje su pirkėjų įsipareigojimu sumokėti už akcijas iki sausio 30 d. Paskutinės dienos popietę „SAS Group” pranešė pinigus gavusi.

Jeigu paskaitinėsite latviškajame „Delfi” komentarus po straipsniu, komentatoriai neabejoja, jog Bertolts Fliks yra tiesiog Latvijos susisiekimo ministro Ainaro Šlesero slapyvardis.

Kiek naujiesiems akcininkams kainavo pirkinys – neskelbiama. Anksčiau buvo kalbama, jog SAS pasitraukimo kaina yra apie 47 milijonus latų. Tai nereiškia,  jog už tokią sumą SAS pardavė akcijas – liūto dalis yra SAS suteiktų paskolų „airBaltic” gražinimas. Realiai SAS gali būti sumokėta apie 14 mln. latų.

„airBaltic” kompanijos gyvavimas dabar realiai priklausys nuo Latvijos vyriausybės. Nors „airBaltic” keleivių skaičius auga, vieningai sutinkama, jog dabartinė kompanijos veikla yra nuostolinga – patiriami nuostoliai gali siekti net milijoną latų kiekvieną mėnesį. Tame nėra nieko nuostabaus – aviacijos sektoriuje dabar yra labai sunkūs laikai. Praėjusią savaitę daug kompanijų pranešė savo 2008 m. veiklos rezultatus: „AirFrance-KLM” – 200 mln. eurų nuostolių per ketvirtį iš pagrindinės veiklos; „British Airways” – 50 mln. svarų „veiklos nuostolis” per ketvirtį; „Iberia” metus baigė pelningai, bet pelnas sumažėjo 91%; „US Airways” per 2008 m. patyrė 2,2 mlrd. JAV dolerių nuostolio.

Jeigu krizė tęsis toliau, „airBaltic” veiklos finansavimas guls ant Latvijos vyriausybės pečių – kad ir kas iš tiesų slepiasi už „airBaltic” vadovybės”, kapitalo greičiausiai tas kolektyvas neturi. O Latvijos vyriausybei teikti paskolas „airBaltic” bus nelengva – valstybė susiduria su didžiausiais finansiniais sunkumais Europos Sąjungoje, o paramą suteikės Tarptautinis Valiutos Fondas prižiūri kiekvieną vyriausybės žingsnį. Galų gale pačioje Latvijoje pradėta skaičiuoti, kiek valdiškas Rygos oro uostas negavo pajamų dėl paramos „airBaltic”.

„airBaltic” vasaros skrydžių tvarkaraštis bus skurdesnis negu praėjusiais metais. Iš Vilniaus oro uosto nebebus vykdoma dauguma skrydžių, o iš Rygos oro uosto skrydžių žemėlapis nesiplečia ženkliai. Bus pradedama skraidyti į porą nedidelių miestų Skandinavijoje, kurie vargiai ar surinks ženklius keleivių srautus. „airBaltic” ims keleivius rinkti iš Palangos, tačiau atsisako praėjusios vasaros avantiūros skraidyti į Liepoją ir Ventspilį.

Šio žiemos tvarkaraščio „airBaltic” nesugebėjo įvykdyti – nutraukti yra skrydžiai į Alma Atą, Baku, Jerevaną, Hanoverį, Taškentą.

SAS pasitraukimas iš bendrovės akcininkų taip pat daug gero „airBaltic” bendrovei nežada. Iš „SAS Group” tinklalapio jau dingo informacija apie „airBaltic” kaip apie „Individually Branded Airline”, todėl neaišku, kaip toliau atrodys SAS ir „airBaltic” bendradarbiavimas.

SAS 2009 m. vasaros sezonu toliau bendradarbiaus su „airBaltic” skrydžiuose į Rygą, tačiau nutraukia bendradarbiavimą reisuose į Vilnių. Klausimas, kaip keisis keleivių srautai „airBaltic” reisuose iš Vilniaus į Kopenhagą bei Stokholomą (nors reisų skaičius ir apkarpytas), nebelikus lėktuvuose SAS keleivių. Jungiamieji skrydžiai jungiant „airBaltic” ir SAS skrydžius Kopenhagoje ar Stokholme toliau bus siūlomi.

Klausimas, kas bus su „airBaltic” naudojama SAS lojalumo programa „Eurobonus”?

Toli gražu ne geriausius laikus išgyvena ir SAS – nenusisekę skrydžiai iš Kopenhagos į Delį nutraukiami nuo kovo pabaigos.

Rygos oro uostas šią vasarą nesulauks daug gerų žinių: „easyJet” sugrįžti neketina, „Ryanair”  skraidys tuo pačiu tvarkaraščiu, vieną savaitinį skrydį pradės kompanija „Windjet”, skraidysianti į Forli miestelį Italijoje, „Iberia” atšaukė planus skraidyti iš Madrido. Greičiausiai, Rygos oro uostui taip pat teks susitaikyti su keleivių skaičiaus mažėjimu.

„Virgin Atlantic” aviakompanija gavo vieną „geriausių” kliento skundų apskritai modernaus klientų aptarnavimo amžiaus istorijoje – britų „Telegraph” jį vadina vienu juokingiausių klientų skundų istorijoje.

„Virgin” kompanija patvirtino, jog šis nelaimingas keleivis, skridęs iš Mumbajaus į Londoną sulaukė asmeninio Richardo Bransono skambučio ir atsiprašymo.

Šiuo metu šitas kliento skundas keliauja iš el. pašto dėžutęs į dėžutę ir jį skaito tūkstančiai žmonių. Su visų tekstu galite susipažinti čia.

Argi tai nenuostabu, jog toks laiškas atkeliavo į „Virgin”? Ne į „British Airways”, ne į „Lufthansa”, „Air France”, „Qantas” ar SAS. Turbūt, toks laiškas ir galėjo atkeliauti tik į „Virgin”. Galų gale tik „Virgin” gali juo taip gražiai pasinaudoti.

„Virgin Atlantic” ką tik aštventė savo 25-ąjį gimtadienį. Jie ne saugiausi, ne greičiausi ir nesiūlo geriausio aptarnavimo. Jie tiesiog „Still Red Hot”:

Susisiekimo ministras dabar kalba, jog kinų ir arabų investuotojai galvoja apie avialinijų Lietuvoje kūrimą. Spėkite, kokį atsakymą pasakyčiau, jeigu užduotumėte klausimą, kokia mano svajonių bendrovė kurianti avialinijas Lietuvoje? „Still Red Hot”. Richardas Bransonas į Vilniaus oro uostą turbūt atskristų atsisėdęs ant lėktuvo sparno.

„Brussels Airlines” išplatino pranešimą spaudai (kol kas oficialiai tik olandų ir prancūzų kalbomis), jog nuo kovo 29 dienos pradeda skrydžius iš Briuselio į Vilnių. Tai yra pirma gera naujiena Vilniaus oro uostui, vis kalbančiam apie naujas aviakompanijas Vilniuje.

„Brussels Airlines” buvau įvardijęs kaip vieną pagrindinių kandidačių pasirodyti Vilniaus oro uoste. Vilniaus oro uosto vadovai teigė, jog kandidate aptarnauti šį maršrutą yra SAS.

Esu tikras, jog „Brussels Airlines” ir SAS tarpusavyje derina savo veiksmus, kadangi „Brussels Airlines” 2009 m. turėtų tapti „Star Alliance” nare.

Tačiau „Brussels Airlines” tvarkaraštis yra visiškai netinkamas verslo skrydžiams. Arba, kaip iškėlėme variantą diskusijoije su kolegomis, jog jeigu skrydžiai yra daromi vidurdienį, tai vienos dienos komandiruotė gali tapti trijų dienų komandiruote – tačiau tai tik labai nagli valdininkai gali sau leisti.

„Brussels Airlines” lėktuvai iš Briuselio kils pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais 10 val., atgal į Briuselį iš Vilniaus oro uosto kils 14 val. 10 minučių. Skrydžiai bus vykdomi 84-97 vietų nedideliais „Avro RJ” lėktuvais arba, reikalui esant, didesniais „Boeing 737-300” arba „Airbus A319” lėktuvais.

„Brussels Airlines” anksčiau Vilnių pasiekė bendradarbiaudami su „flyLAL”, vėliau „codeshare” sutartį turėjo su „airBaltic”. Reisus į Briuselį „airBaltic” vykdydavo rytais, „flyLAL” vakarais, tuo tarpu dabar „Brussels” išbandys skrydžius vidurdienį.

„Brussels Airlines” turi galimybę pasiūlyti platų žemėlapį keleiviams iš Lietuvos, skristi į JAV, Afriką bei krūvą kitų krypčių.

Prekybą bilietais į „Brussels Airlines” dar neprasidėjo, todėl sunku komentuoti kainas.

„Brussels Airlines” yra stipri aviakompanija, kurios vardas daro garbę ir pačiam oro uostui. Laukiam daugiau gerų žinių susijusių su Vilniaus oro uostu, nes jų labai reikia.

Skandinavijos oro vežėjas „Scandinavian Airlines” pratęsė „code-share” susitarimus su „airBaltic” skrydžiams į Rygos oro uostą 2009 m. vasaros sezonui. T.y. „airBaltic” reisus Ryga-Kopenhaga, Ryga-Stokhomas ir Ryga-Oslas atliks ir su SAS šaukiniu bei SAS reiso numerio. Iki kovo 29 dienos SAS lygiai taip pat su „airBaltic” skrydžiais pasiekia ir Vilnių.

Po kovo 29 dienos SAS nesiūlo skrydžių į Vilnių. Į mano užklausą apie susitarimus su „airBaltic” dėl reisų į Vilnių jie atsakė lakoniškai: su „airBaltic” bendradarbiavimas baigiasi kovo 29 dieną ir apie sutarties pratęsimą nėra svarstoma.

Apie derybas su SAS dėl skrydžių iš Vilniaus oro uosto neslepia nei Susisiekimo ministras, nei VNO laikinieji vadovai. Praėjusios savaitės pabaigoje išlindo dar viena detalė – su mūsų šalies valdininkais susitikinėja SAS partnerės „Estonian Air” vadovai.

„Estonian Air” yra oro bendrovė, kurios 51% akcijų valdo Estijos vyriausybė su investiciniu banku „Cresco”, o 49% – tas pats SAS. SAS rudenį pateikė pasiūlymą Estijos vyriausybei išpirkti visas „Estonian Air” akcijas. Neoficialiai kalbama, jog dabartinė „Estonian Air” finansinė padėtis yra labai sunki – apyvartinėms lėšoms trumpalaikes paskolas gyvavimui suteikinėja SAS. Estijos vyriausybė kol kas nepriėmė galutinio sprendimo dėl „Estonian Air” akcijų valdymo, tačiau, dabartinėje situacijoje, pilnai gali būti, jog estai sutiks parduoti akcijas.

„Estonian Air” tvirtai laikosi neambicingos pozicijos būti regionine oro bendrove. Prieš metus „Estonian Air” nusprendė įsigyti tris naujutėlius lėktuvus „Bombardier CRJ900 NG”, bei teises į dar trijų tokių lėktuvų įsigijimą. Dėl įmokų už šiuos lėktuvus būtent kompanija ir stringa einamųjų lėšų klausimu – tenka skraidyti senais lėktuvais, o įmokas tenka mokėti jau ir už naujuosius.

Tačiau ekonomiškų naujų vidutinio dydžio (88 viet0s) lėktuvų įsigijimas yra teisingas „Estonian Air” žingsnis kelyje link regioninės oro bendrovės. Viena iš „flyLAL” reguliariųjų reisų verslo nesėkmės priežasčių buvo vadybos įklampinimas į situaciją, kada gyvavimo pabaigoje bendrovė liko tik su didžiuliais lėktuvais: skraidyti į Maskvą, Kijevą, Budapeštą ar Taliną su „Boeing 737” dėl jų kaštų yra savižudiškas elgesys.

Dabar SAS ateiti į Vilniaus oro uostą gali „Estonian Air” rankomis. Iš SAS pusės, tai ganėtinai optimalus sprendimas. „Estonian Air” jau šią vasarą gali turėti laisvų lėktuvų: į parką atkeliavus naujiesiems, atsilaisvins pora „Boeing 737”: šiuo metu „Estonian Air” turi du 300-uosius ir keturis 500-uosius. Galbūt ir vieną iš naujųjų „Bombardier” arba senųjų SAAB 340 būtų galima bazuoti Vilniuje. Tai optimalus sprendimas, kadangi SAS surasti laisvų lėktuvų naujiems reisams yra pakankamai sunku. Po „Dash” lėktuvų atšaukimo (po dviejų inicidentų), SAS kamšo skyles nuomojamais lėktuvais (pvz. reise Kopenhaga-Palanga skraido iš „Cimber Air” nuomotas lėktuvas).

Tačiau kalbant apie branding’ą – kaip lietuviai priims „Estonian Air” prekės ženklą? Iš nacionalistinių pažiūrių lietuviams Estijos valstybė nekelia daug teigamų emocijų – vien dėl tautinio bruožo „pavydo kaimynui”. Neabejoju, jog laipinant į kiekvieną „Estonian” lėktuvą Vilniaus oro uoste keleivių tarpe kiltų kalbos apie tai. Jeigu pvz. „Estonian Air” imtųsi skraidyti reisu Briuselis-Vilnius, tai, neabejoju, atsirastų koks populistas politikierius leptelėsiantis spaudai, kad jam gėda Briuselyje lipti iš lėktuvo su užrašu „Estonia”. Ar taip pat būtų vertinama bendrovė „airBaltic”, jeigu ji vadintųsi „Latvian Air”?

Tačiau visai tai yra tik išvedžiojimai – užkulsinių kalbų, kokios derybos yra vedamos su SAS ir „Estonian Air” aš nežinau. Realiai, tai jeigu SAS tik laikinai „Estonian Air” lėktuvais skraidytų iš Vilniaus, tai būtų vidinis SAS klausimas ir Lietuvos valdininkai su „Estonian” reikalų neturėtų. Tačiau jeigu „Estonian Air” atkeliautų į Vilniaus oro uostą, tai, manau, prekės ženklo klausimą jiems spręsti tektų.

Tačiau rezimuojant – tegul tik ateina. Skrydžių iš Vilniaus dabar velniškai reikia.

Primityvus testas – bandau skristi 7 populiariausiomis kryptimis iš Vilniaus po dviejų savaičių (nei po ilgo laiko, nei „rytoj”) – vasario 2 noriu išskristi, o vasario 5 – grįžti. Testas atliktas naktį iš sausio 21 dienos į 22-ąją, o kaip žinia, aviabilietų kainos kinta nuolat, todėl situacija gali pasikeisti testą pakartojus.

Pagrindinis šaltinis – „amadeus” sistemoje bilietų ieškanti sistema „skrisk.lt” (kažkada ji buvo pigiausia iš panašių sistemų) bei populiariausių vežėjų tinklapiai („airBaltic”, „Czech Airlines”, „Lufthansa”, „Aer Lingus”).

Vilnius – Kopenhaga – Vilnius

„airBaltic.com” siūlo kainą nuo 967 litų, jeigu skrisčiau į priekį vakariniu, o grįsčiau rytiniu reisu. Jeigu noriu rinktis populiaresnį vakariantą: išskristi ryte, o grįžti vakare, turečiau mokėti mažiausiai 1418 litų.

Skrisk.lt siūlo variantą su „airBaltic” skristi per Rygą už 567 litus. Įdomu, kad „airBaltic.com” toks variantas siūlomas už 1709 litus.

Vilnius – Londonas – Vilnius

„airBaltic” skrydį per Rygą siūlo už 1328 litus (be bagažo). Pigiausią variantą siūlo lenkų LOT – per Varšuvą į Londono Heathrow oro uostą galima skristi už 1015 litų;  „Austrian” už 1080 litų siūlo skrydį per vieną taip pat į Londono Heathrow.

Vilnius – Frankfurtas – Vilnius

Vienintelė tiesioginiame likusi „Lufthansa” siūlo skrydį savo interneto svetainėje už 569 eurus – 1969 litus. „Skrisk.lt” pigiausią variantą siūlo per Varšuvą už 1097 litus, panašus tarifas ir su „Austrian” per vieną – 1150 litų.

Vilnius – Helsinkis – Vilnius

„airBaltic” nutraukus reisą į Helsinkį, vienintelė vežėja šiame maršrute liko „Finnair”. „Finnair” savo interneto svetainėje siūlo bilietus už 772 litus. „Skrisk.lt” siūlo pigiausią variantą už 642 litus su „airBaltic” persėdimu Rygoje. „airBaltic.com” tas pats variantas – už 901 litą.

Vilnius – Dublinas – Vilnius

„airBaltic” ketvirtadienį iš Rygos į Dubliną neskrenda, todėl grįžti turėčiau penktadienį – kelionės kaina 1055 litai per „airBaltic.com”. „Skrisk.lt” 02.02/02.05 siūlo skristi su SAS per Kopenhagą už 1419 litų. Su „Aer Lingus” tiesiogiai perkant jų interneto svetainėje – 1430 LTL.

Vilnius – Amsterdamas – Vilnius

„Skrisk.lt” siūlo pigiausią variantą su LOT per Varšuvą už 1029 litus. „airBaltic.com” siūlo per Rygą už 1269 litus. KLM „codeshare” į Vilnių nebesiūlo (tik anksčiau bilietus įsigijusiems keleiviams), o naujai perkantiems tik siūlo skristi iš Rygos arba Talino.

Vilnius – Praha – Vilnius

„Czech Airlines” savo tinklalapyje siūlo skristi 1107 litus, per „Skrisk.lt” tas pats variantas – 936 litai.

Kiti maršrutai

Dar per „skrisk.lt” patikrinau keletą populiarių krypčių, į kurias dar vasarą buvo galima skristi tiesiogiai:

Vilnius – Paryžius – Vilnius: 855 litai (per Rygą)

Vilnius – Roma – Vilnius: 1224 litai (per Prahą)

Vilnius – Briuselis – Vilnius: 957 litai (per Varšuvą)

Vilnius – Oslas – Vilnius: 973 litai (per Rygą)

Vilnius – Maskva – Vilnius: 952 litai (tiesiogiai su „utair”)

Išvados

„airBaltic” skrydžių iš Vilniaus dalinis nutraukimas (iš 15 maršrutų liko 7) ir „flyLAL” veiklos nutraukimas ne tik Vilnių pavertė geografiniu avia užkampiu (ką jau pastebėjo net Prezidentas), tačiau prie to prisideda ir ženkliai šoktelėjusios bilietų į/iš Vilniaus kainos: beveik nebeliko Europos miestų, kur būtų galima skristi už dviejų savaičių už triženklę sumą.

Patį ženkliausią kainų šuolį viršun atliko „airBaltic”, kuri bando pasinaudoti situacija, jog keleiviai neturi kito pasirinkimo ir vis tiek skris per Rygą.

Patraukliausias kainas siūlančių bendrovių sąraše vis pasitaiko lenkų avialinijų pavadinimas LOT (kuriai jaučiu asmeninę neapykantą, kurią išsiugdžiau iš asmeninės patirties ir tokių veiksmų) – arba ši bendrovė tiesiog nesureagavo ir nepasikėlė kainų arba mato sau šansą išsikovoti keleivių srautą per Varšuvą.

Labai patrauklia vežėja iš Vilniaus tampa „Czech Airlines”, kuri turi patrauklų labai ankstyvo ryto skrydį į Prahą (05:55) ir vėlyvą grįžimą į Vilnių (23:55). Jau ir anksčiau „Czech” negalėjo skųstis keleivių srautu.

Aviabilietai iš Vilniaus pabrango įspūdingai.

„airBaltic” toliau stiprina pozicijas kovoje dėl Vilniaus keleivių, siūlydama jiems skristi per Rygos oro uostą. Nuo kovo 29 dienos „airBaltic” tarp Rygos ir Vilniaus skraidys 7 kartus per dieną į vieną pusę: tam bus įdarbintas vienas „Boeing 737-500” ir vienas „Fokker 50”. Šiuo metu į Rygą iš Vilniaus „airBaltic” skrenda penkis kartus per dieną.

Taip pat „airBaltic” panašiai didina skrydžių tarp Rygos ir Talino skaičių. Skrydžių tarp Talino ir Vilniaus skaičius mažėja iki 2 per dieną.

Labai dažnais reisais tarp Vilniaus ir Rygos „airBaltic” keleiviams ketina pasiūlyti laiko taupymą – laukimas tarp skrydžių turėtų būti trumpesnis.

Primenu, jog prieš mėnesį „airBaltic” paskelbė nuo vasaros sezono pradžios du kartus per dieną skraidysianti į Palangą.

„airBaltic” pagal dabar skelbiamą tvarkaraštį vasaros sezonu iš Vilniaus ketina skraidyti į Kopenhagą (2 kartus per dieną), Stokholmą (1 kartą per dieną), Milaną (2 kartus per savaitę), Miuncheną (4 kartus per savaitę), Taliną (2 kartus per dieną). Skrydžiai į Berlyną, Helsinkį, Briuselį, Londoną, apie kuriuos kalbėta kaip apie stabdomus laikinai, nebus gražinti į tvarkaraštį.

„airBaltic” šiek tiek sumažino žiemos metu ir skrydžių iš Rygos skaičių: sustabdyti reisai į Alma Atą, Jerevaną, Stavangerį.

Ateinančią vasarą į Rygą nebeskraidys iš Ventspilio, ant klaustuko vis dar kabo ir planai skraidyti tarp Liepojos ir Rygos.

Aistros dėl „flyLAL” bilietus turinčių keleivių dar toli gražu nerimsta. „Virgin Atlantic”, „Malev”, „Aeroflot” ir „British Airways” atsisako vežti keleivius jungiamųjų skrydžių atskirus segmentus – t.y. jeigu turite bilietą Vilnius-Londonas-Niujorkas, kur Vilnius-Londonas turėjo aptarnauti „flyLAL”, o Londonas-Niujorkas skraidinti „Virgin Atlantic”, tai negalėsite pasinaudoti segmentu Londonas-Niujorkas, netgi jeigu įsigysite kitus bilietus iki Londono.

Avialinijos turi galimybę taip elgtis pagal IATA „interline” skrydžių taisykles, kurios skelbia, jog jungtinio skrydžio atveju visi kuponai turi būti panaudoti eilės tvarka ir vienos iš „interline” sutartyje šalies veiklos nutraukimas šios taisyklės nepanaikina. Aišku, šios kompanijos galėjo pasielgti geranoriškiau klientų atžvilgiu, tačiau greičiausiai jos taip pat nesulaukė (ir nebesitiki sulaukti) skrydžių apmokėjimo iš „flyLAL”. Vienintelė kompanija, kuri rodo ketinimus leisti naudotis skrydžio segmentais yra olandų KLM.

„flyLAL” keleivių problemų sprendimas pamažu ims blėsti, o ima kilti natūralus klausimas, ar atsiras norinčių užsiimti „flyLAL” atlaisvintą vietą rinkoje. Todėl skelbiu kandidatų skraidyti iš Vilniaus oro uosto paiešką!

Kandidatas Nr. 1. „Scandinavian Airlines”. Apie derybas su šiuo kandidatu patvirtino Vilniaus oro uosto vadovas, o Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis paminėjo, jog susitikimas su SAS atstovais vyko net „karštąjį pirmadienį”, kada „flyLAL” keleivių problemų sprendimas yra tikrai svarbi problema – vadinasi, SAS atėjimas į Vilnių yra skubus klausimas. Galimi maršrutai: Vilnius-Kopenhaga; Vilnius-Stokholmas; Vilnius-Oslas; Vilnius-Briuselis. Jeigu SAS imtų skraidyti ne tik į savo skrydžių centrus Skandinavijoje, tuomet kitų maršrutų atsiradimas reikštų ir nedidelės SAS bazės Vilniuje įkūrimą.

Kandidatas Nr. 2. KLM. Maršrutas: Amsterdamas-Vilnius. Amsterdamo kryptis 2008-aisiais buvo viena sparčiausiai augančių krypčių iš Vilniaus. Antroje metų pusėje keleivių skaičius pasiekė 8000 keleivių per mėnesį. Neturiu tikslių duomenų, tačiau apie 70% keleivių Amsterdamas – ne paskutinis kelionės taškas. Visi keleiviai kelionę tęsdavo su KLM – todėl uždarbis ne tik iš Vilnius-Amsterdamas reiso, tačiau ir iš toliau sekančių jungiamųjų skrydžių. 6000 jungiamųjų keleivių per mėnesį yra didelis skaičius net tokiai gigantei kaip KLM, todėl neabejoju, jog jų KLM nenorės prarasti. KLM ketinimus tęsti veikla Lietuvoje rodo ir faktas, jog jie vieninteliai nespjovė į ex-flyLAL klientus. Aktyviai dirbdami, KLM šiame maršrute galėtų pakrauti ir „Boeing 737-300” ar „Boeing 737-700”, tačiau realiau, jog maršrutas būtų aptarnaujamas su „Fokker 70”, „Fokker 100” arba „Embraer 190”.

Kandidatas Nr. 3. „Brussels Airlines”. Vilniaus jungties su Europos Sąjungos sostine trūkumas yra šios dienos aviacijos populizmas. VNO vadovas sako, jog dėl Vilnius-Briuselis reiso kalbamąsi su SAS, tačiau pagrindine kandidate atidaryti šį maršrutą laikau „Brussels Airlines” – ji iki 2008 m. rudens šį reisą vykdė bendradarbiaudama su „flyLAL”, 2008 m. žiemą bedradarbiauvo su „airBaltic”, kol ši atšaukė skrydžius iš Vilniaus į Briuselį. Be to, Briuselyje įsikūrusios avialinijos turi galimybę efektyviausiai išnaudoti šį maršrutą, kadangi lietuviams reikalingas skrydis Vilnius-Briuselis ryte ir Briuselis-Vilnius vakare. Iš Briuselio atskristi į Vilnių lėktuvas galėtų vėlų vakare, o pernakvojęs VNO, ryte išskristi į Briuselį (ryte skraidydavusi  „airBaltic” turėjo „tuščią” grįštamąjį reisą). Reiso potencialas – nuo 3000 iki 6000 keleivių per mėnesį, kuris gali augti dėl „Brussels Airlines” siūlomų tolimesnių skrydžių per Briuselį. Paleidus vieną reisą per dieną galima pilnai išnaudoti „Brussels Airlines” naudojamą „Airbus A319”.

Kandidatas Nr. 4. „Turkish Airlines”. Šį kandidatą vakar įvardijo LNK žinios, neva neoficialiai išgirdusios šį pavadinimą iš Susisiekimo ministerijos pareigūnų. Į šios kompanijos atėjimą nededu daug planų, nes jeigu ši kompanija ir pradės skrydžius į Vilnių, tai nebus dažni skrydžiai, ženkliai teigiamai įtakojantys Vilniaus oro uosto keleivių skaičių. „Turkish Airlines” tiesiog užsiimtų „flyLAL” paliktą ertmę atšaukus skrydžius į Stambulą. „flyLAL” ten skraidė 3 kartus per savaitę, o dauguma keleivių buvo turistai – lėktuvai kraudavosi pasiūlius gerą kainą. „Turkish Airlines” šiuo metu yra Europoje viena labiausiai besiplečiančių kompanijų, todėl ji gali panašiu dažniu, kaip vykdė „flyLAL”, užsiimti šį reisą.

Kandidatas Nr. 5. „British Airways”. Vilnius šiuo metu yra be jungties su Londonu, o 2008 m. šia kryptimi iš Vilniaus oro uosto skrido beveik 134 tūkst. keleivių – t.y. vidutiniškai 11 tūkst. keleivių per mėnesį. Dalis keleivių, be abejo, iškeliaus į Kauno oro uostą, kur pakankamai dažnai iš Londono atskrenda „Ryanair” (netikėkite Kauno oro uosto vadovo pareiškimu, kad „Ryanair” dažnina skrydžių dėl „flyLAL” bankroto – jau prieš tris mėnesius buvo parduodami bilietai į kovą atidaromus naujus skrydžius). Tačiau Vilnius-Londonas kryptyje lieka didžiulis potencialas ir negaliu patikėti, jog niekas nebandys jo „nusigreibti”. Nors jokių nėra pranešimų apie „British Airways” grįžimą į Vilnių, tačiau pagrindiniu kandidatu į šį maršrutą laikau juos. „British Airways” skraidė į Vilnių iš Gatwick oro uosto iki 2006-ųjų rudens, vėliau nutraukė skrydžius dėl neefektyvumo. Situacija pasikeitė kardinaliai, kadangi tuo metu „British Airways” teko konkuruoti su kainas stipriai žemyn tempiančiomis „airBaltic” ir „flyLAL”. „British Airways” atėjusi į Vilniaus oro uostą turi galimybę ne tik nusigriebti keleivius, kuriems Londonas yra galutinis tikslas, bet ir pasiūlyti galimybę jungiamiesiems skrydžiams per Londoną (aišku, tuomet patogiau skristi iš Heathrow, bet tai laikau nerealiu variantu šiai dienai). BA žemėlapyje šiuo metu Vilnius yra tamsi dėmė, o Ryga ir Talinas pasiekiami per „oneworld” aljanso partnerę „Finnair” ir jos skrydžių centrą Helsinkyje.

Kandidatas Nr. 6. „Aeroflot”. Reisas Vilnius-Maskva. Klydau rašydamas, kad šiuo metu šiame reise dirbanti „Utair” nesiūlo jungiamųjų skrydžių – siūlo, bet nedaug; be to Vnukovo oro uostas neturi tranzitinės salės. „Aeroflot” iki šiol „codesharine’o” kryptį Maskva-Vilnius su „flyLAL” ir siūlė gan neblogas galimybes pasiekti bet kurį Rusijos bei NVS šalių miestą. „Aeroflot” šiuo metu skraido į Rygą. Be abejo, reiso į Vilnius atidarymas nėra „Aeroflot” pirmas pagal svarbumą klausimas, tačiau, manau, ši kryptis gali sudominti rusų aviacijos gigantę. Galbūt ledai pajudėtų 2009 pabaigoje, kada „Aeroflot” savo flotilę išplės nedideliais Sukhoi Superjet 100 lėktuvais.

Daugiau kandidatų šiai dienai negaliu įvardinti. Tikiu, jog jau Vilniaus oro uoste dirbančios avialinijos gali intensyvinti veiklą, kad pasiimtų laisvus keleivius, atsiradusius po „flyLAL” veiklos sustabdymo. Aktyviau dirbti planuoja lenkų kompanija LOT, kuri prieš mėnesį sumažino reisų į Vilnių. Kita kandidate plėstis laikau „Lufthansa”, kuri turėtų gauti keleivių į Frankfurtą, kurie anksčiau skrido su „flyLAL”.

Trejetas gan skanių atlaisvėjusių reisų – Kijevas, Berlynas, Paryžius bei Roma, kurie iš Vilniaus šiuo metu tampa nebepasiekiami. Tačiau realių kandidačių šiai dienai nesimato – šios kryptys, ko gero, bus laisvos, kol Vilniaus oro uoste ims kurtis ateitį čia matanti bendrovė. Nedidelį šansą suteikčiau Kijevo krypčiai, kurią gali sudominti „Aerosvit”.

Buvusi keleivių iš Vilniaus oro uosto vežimo lyderė „airBaltic” skelbia, jog „flyLAL” veiklos nutraukimas nekeičia bendrovės planų ir ji neketina gausinti skrydžių iš Vilniaus bei atleisti dalį Lietuvoje dirbančių darbuotojų.

P.S. vakar iš vienastoks sulaukiau „Twitter” klausimo – ar yra Europoje šalis, neturinti savo „flag carrier”? Apart nykštukinių Andoros, San Marino ir ko., kitų variantų neprisiminiau, nebent „Scandinavian Airlines” negalėtume laikyti Danijos, Norvegijos ir Švedijos „flag carrier”.

——————-

Kopija Alfa.lt: Nuomonė: galima „flyLAL“ pamaina

Kas galėjo pagalvoti, jog nežinomybės, kilusios dėl „flyLAL” veiklos nutraukimo, epicentras bus … tinklaraščiai.

Lygiai prieš 10 dienų iki kompanijos reguliariųjų skrydžių veiklos nutraukimo (nesakau bankroto, kadangi jo kol kas nėra), „flyLAL” paleido savo tinklaraštį – flylal.blogas.lt. Deivido klausimas komentaruose gana logiškas – „O tai kuriam velniui tą blogą užveisėt? Taigi jau ir prieš savaitę žinojot, kad lenksitės.”

Tačiau šiandien šis tinklaraštis turbūt taps vienu populiariausių tinklaraščių Lietuvoje. Svetainė „flyLAL.com” uždaryta, o „up-to-date” karščiausios informacijos klientai ir lankytojai nukreipiami į tinklaraštį. Ten net savaitgalį „flyLAL” atstovai rašė žinutes (mažai kas guodžiančio, bet vis reakcija ir šioks toks informacijos teikimas klientams) ir net atrašinėjo į klausimus komentaruose. Šiuo metu ten galima rasti tokią aktualią informaciją, ką daryti Amsterdamo reiso keleiviams – tikrai labai svarbu.

Savo ruožtu, iniciatyvos atstovauti „flyLAL” klientams ėmėsi Vytautas Mikelionis (aktyviai savaitgalio metu rašęs komentarus ir mano tinklaraštyje), kuris sekmadienio popietę užkūrė tinklaraštį, pavadintą „Nukentėjusių Fly-LAL klientų informacinis centras”. Jame pateikiama informacija, kaip vyksta pokalbiai su susiekimo ministru ir AB „flyLAL Lithuanian Airlines” atstovais apie klientų problemų sprendimą.  Iniciatyvinės grupės astovai susitiks tiek su „flyLAL” vadovu V.Kaikariu, tiek su Susiekimo ministru. Sekite informaciją jų tinklaraštyje.

Šis skrydžių bendrovės pasitraukimas iš rinkos ir krizinė situacija tūkstančiams keleivių (neaišku tik ar 29 tūkst. ar 16 tūkst.) gal taps dar vienu impulsu tinklaraščių populiarinimui.

Truputėlį praūžus krizei ir išsisprendus klausimams apie „flyLAL” veiklos nutraukimo detales, pabandysiu apžvelgti šios kompanijos krizinę komunikaciją, kurioje buvo labai labai daug klaidų, bet keletas ir įdomių momentu.

Labiausiai dabar lauksiu, kaip kitos kompanijos reaguos į „flyLAL” veiklos nutraukimą ir kaip keisis Vilniaus oro uosto tvarkaraštis.

Labai keista, jog „airBaltic” nekomunikuoja „gero pasiūlymo” „flyLAL” keleiviams. „Geras pasiūlymas” nebūtinai turi būti gera kaina, nes norintys skristi dabar gali sumokėti ir daugiau. „airBaltic” turi šansą dabar pasiimti visus ex-flyLAL klientus ir padaryti šuolį savo vizijoje vežti visus Vilniaus keleivius per Rygą – gavę gerą pasiūlymą žmonės priprastų prie tokio kelionės būdo (o kaip sako tautosaka, „pripratimas stipresnis už prigimimą”). Bet, matyt, dabar jų valdžia labiau užsiėmusi su akcijų išpirkimu iš SAS …

Šiandien mane užplūdo laiškai su klausimais apie tai, ką daryti, jeigu įsigijote bilietus į „flyLAL” skrydžius. Ši bendrovė vakar paskelbė nutraukianti veiklą, o vienintelis pasiūlymas keleiviams – kreiptis su pretenzija įprastu arba elektroniniu paštu.

Nesu tokių atvejų sprendimo ekspertas ar žinovas, kaip tiksliai reikėtų elgtis numatytoje situacijoje. Čia išdėsčiau savo turimas žinias ir pamąstymus, kas dabar bus – tikiuosi, šie patarimai padės, jeigu patekote į šią nemalonią situaciją.

Patikrinkite, ar jūsų skrydis yra „flyLAL” skrydis.

Mažiausiai turi išsigąsti tie, kurie yra įsigiję kitų oro bendrovių skrydžių bilietus, kuriuos tik vykdė „flyLAL”. Olandų bendrovė KLM paskelbė, jog visi KLM parduoti bilietai į Amsterdamas-Vilnius reisą bus pakeisti į skrydžius su „Finnair” per Helsinkį, „Czech” per Prahą, KLM/”airBaltic” per Rygą. Taip pat pakeisti bus bilietai ir keleiviams, pirkusiems bilietus per „SkyTeam” aljanso bendroves.

Taigi, jeigu jūsų skrydis neprasideda TE… ir bilieto numeris neprasideda 874… („FlyLAL” prefiksas), greičiausiai iš „FlyLAL” pridarytos balutės išlipsite apysausiai. Tačiau turbūt 90% atvejų, jeigu esate vienas iš 29 400 keleivių, turite „FlyLAL” bilietą, kurio numeris prasideda 874.

Ar bus galima atgauti už bilietą sumokėtus pinigus?

Šiuo metu visi AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” planuoti skrydžiai yra atšaukti. Bendrovė apie tai informavo keleivius tik vakar. Tai yra, jai negalioja taisyklė, jog bendrovė turėtų pasiūlyti tik pasirinkimą tarp bilieto gražinimo ir bilieto keitimo (apie atšaukimą būtina pranešti prieš 14 dienų). Be to, bendrovė turi kompensuoti nuostolius pagal „Jeigu parduota daugiau bilietų, negu yra vietų” taisyklę: 250 eurų, jei skrydžio atstumas yra iki 1500 km (Maskva, Kijevas, Frankfurtas, Amsterdamas, Budapeštas), 400 eurų skrendant ilgesnius atstumus ES viduje ir skrendant kitur, jei skrydžio atstumas yra tarp 1500 ir 3500 km (Londonas).

Vadinasi, jeigu turite bilietą į „FlyLAL” skrydį nuo sausio 17 iki sausio 30 dienos, jūs turite kreiptis į AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” su pretenzija kompensuoti bilieto kainą bei išmokėti 250 arba 400 eurų sumą. Jeigu jūs turite bilietus „FlyLAL” skrydžiui po sausio 30 dienos, jūs galite reikalauti tik gražinti sumą, lygią bilieto kainai.

Bendrovė AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” šiuo metu toliau veikia, tačiau yra nutraukusi skrydžius. Aš neabejoju, jog artimiausiu metu bendrovės vadovai inicijuos kompanijos bankrotą. Jūs tapsite vienu iš bendrovės kreditorių. Pagal civilinio kodekso šeštosios knygos atitinkamą straipsnį, pirmiausia yra tenkinami reikalavimai, susiję su darbo santykiais, antrąja eile vykdomi bendrovės įsipareigojimai valstybei (bet kiek suprantu valstybės įmonėms nesiskaito – Vilniaus ir Palangos oro uostai, ko gero, liks su skyle trečiojoje grupėje). Jūs būsite trečiojoje kreditorių grupėje, kartu su įmonei suteikusiais paskolas arba suteikusiais paslaugas ar patiekusiais prekes, už kurias yra neatsiskaityta.

Skelbiama, jog AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” ilgalaikis turtas yra labai mažas (gal net visai nėra), todėl vargu, ar paskirtas bankroto administratorius ras turto, kurį pardavus pakaktų lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Vargu, ar bankroto administratorius lieptų įmonei vykdyti paslaugas (reguliariuosius skrydžius), kurie „generuotų pliusą”. Skelbiama, jog bendrovės sąskaitos yra areštuotos, todėl jose gali būti kažkiek grynųjų pinigų (prekyba bilietais vyko iki pat penktadienio vakaro), tačiau už juos turbūt pavyks atsiskaityti tik su darbuotojais. Skelbta, jog „FlyLAL” vykdomų reguliariųjų reisų ir pozicijų oro uostuose vertė yra apie 20 mln. litų, tačiau reguliariųjų reisų vertė realiai išnyko nutraukus veiklą, o ar „slotai” oro uostose turi kažkokią vertę, abejoju: nebent Londono Gatwick oro uoste arba Amsterdamo Schipolyje.

Taigi, jeigu AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” būtų inicijuotas bankrotas, greičiausiai pinigų už bilietus atgauti nepavyks. Yra tik dvi utopinės viltys – viena, jog „flyLAL” laimės bylą prieš „airBaltic” ir gaus 200 mln. litų; antra, Eligijus Masiulis inicijuos tyčinio bankroto versijos tyrimą ir, versijai pasitvirtinus, akcininkai bus priversti atlyginti savo kitu turtu.

Ar įmanoma išsaugoti skrydžio dalį, kurio tik vieną dalį vykdė „FlyLAL”?

Dažnas atvejas – keleiviai turi įsigiję bilietus tolimiems skrydžiams su persėdimu Amsterdame, Londone ar Madride (pavyzdys – šiame pareiškime). Skrydžius Vilnius-Amsterdamas, Vilnius-Londonas ar Vilnius-Madridas turėjo vykdyti „FlyLAL”, tačiau kitą skrydžio dalį vykdo kitas operatorius – KLM, „Virgin Atlantic” ar „Iberia”. Ar įmanoma kitu būdu nukeliauti į Londoną ar Amsterdamą ir toliau naudotis antru skrydžio segmentu? Greičiausiai ne.

Atsakymą „ne” nusako jūsų bilieto tarifo taisyklės – absoliučis daugumos ekonominės klasės bilietų taisyklių yra įrašyta sąlyga, jog nepanaudojus pirmojo skrydžio segmento, kiti segmentai yra anuliuojami. Jeigu jūsų bilieto pardavėjas yra „FlyLAL”, jis yra atsakingas už visą kelionę. Tačiau jūs galite tikėtis „FlyLAL” partnerių malonės – kompanijos veiklos nutraukimo atveju gali būti, jog šios bendrovės sutiks vykdyti savo segmentus, nepaisant to, jog jų partnerė nutraukė veiklą. Spėju, jog „FlyLAL” nėra apmokėję bendrovėms partnerėms (bent jau už paskutiniu metu parduotus bilietus), todėl jeigu „Virgin Atlantic” ar KLM imsis jus priimti į savo reisą, tai bus jūsų dovana jums. Jos irgi stos į „kitų kreditorių” sąrašą bankroto atveju ir, pinigų iš AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” greičiausiai negaus.

Kiek žinau (pranešė skaitytojai), šiuo metu „Virgin Atlantic” neturi priėmusi sprendimo dėl skrydžio segmento vykdymo – prie to prisideda tai, jog „FlyLAL” veiklą nutraukė penktadienio vakarą. Patarimas šiuo atveju vienas – kreipkitės į kitą skrydžio segmentą vykdantį operatorių.

Bilietus pirkau per kelionių agentūrą. Ar ji turi gražinti pingus?

Ne, neturi. Kelionių agentūros veikia kaip įgaliotieji pardavėjai, tačiau neneša atsakomybės už avialinijų nesuteiktas/blogai suteiktas paslaugas. Taip pat, kaip draudimo brokeriai neatsako už draudimo bendrovių veiklą. Kelionių agentūros gražinti jums pinigus gali tik iš savo lėšų. Net jeigu kelionių agentūra nėra pervedusi pinigų AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” už jūsų pirktą bilietą, net avialinijų bankrotas neatleidžia kelionių agentūros nuo įsipareigojimų oro bendrovei.

Kaip dar galiu gauti kompensaciją?

Nepamirškite, jog kelionių draudimas dažnai apima ir draudimą nuo skrydžių atšaukimo – jeigu esate apsidradę kelionių draudimu, perskaitykite draudimo sąlygas – galbūt galite pretenduoti į išmoką dėl „FlyLAL” skrydžių atšaukimo. Be to, kelionių draudimą turi kai kurios kreditinės kortelės – ypač tai liečia auksines ir kitas „brangesnes” bankų išduotas mokėjimo korteles: galbūt pagal jų naudojimosi sąlygas taip pat galite gauti draudimo nuo skrydžio atšaukimo išmoką.

Ar „Novaturo” /”Tez Tour” kelionės neįvyks?

Tikrai NE. Užsakomuosius skrydžius kelionių operatoriams „Novaturas” ir „Tez Tour” vykdo kita bendrovė – UAB „FlyLAL Charters”. Formaliai ši bendrovė neturi ryšio su bendrove AB „flyLAL – Lithuanian Airlines”, nepaisant to, jog šių bendrovių akcininkai yra tie patys – pagal LR įstatymus, tiek akcinės, tiek uždarosios akcinės bendrovės yra ribotos atsakomybės bendrovės.

Be to, už kelionės organizavimą yra atsakingi kelionių organizatoriai: „Novaturas”, „Tez Tour” ar kita bendrovė. Net jeigu iškiltų sunkumų su „FlyLAL Charters” (bet jų nėra), kelionės organizatorius turėtų galimybę pasamdyti kitą bendrovę (kad ir „Aurela”), kuri atliktų užsakomuosius skrydžius į Egiptą, Tailandą ar Kanarų salas.