Simonas Bartkus | Blog

Reguliariųjų skrydžių bendrovės „flyLAL – Lithuanian Airlines” nebėra. Susisiekimo ministras šiandien prabilo apie bendrovės skrydžių licenzijos sustabdymą, tačiau to bendrovė nesulaukė – apie 18 val. buvo išplatintas pranešimas, jog bendrovės veikla nuo sausio 17 dienos yra nutraukiama, žinia paleista ir per bendrovės tinklaraštį bei „Facebook” puslapį.

Šiandien, vėluodamas valandą, apie 24 val. Vilniaus oro uoste nusileis paskutinis „FlyLAL” reguliariųjų reisų lėktuvęs, grįžęs iš Amsterdamo.

Rytoj nebepakils šaltibarštinės uodegos į Amsterdamą, Londoną, Budapeštą, Milaną.

Tačiau „FlyLAL” lėktuvai rytoj skris į Hurgadą, Šarm El Šeichą, Bergamą ir Lioną – šiuos skrydžius kelionių organizatorių užsakymu vykdys bendrovė „FlyLAL Charters”, turinti atskirą A lygio skrydžių vykdymo licenziją ir besinaudojanti tuo pačiu „FlyLAL” prekės ženklu bei tais pačiais iš „Avia Asset Management” nuomojamais lėktuvais.

Susisiekimo ministerijos Eligijus Masiulis „Panoramai” sakė, jog teisėsaugos institucijos tirs tyčinio AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” bankroto versiją.

AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” pranešime teigia, jog 360 darbuotojų bus fiksuojamos prastovos, artimiausiu metu bus pradedamos bankroto procedūros, o keleiviams tiesiog siūloma ieškoti kitų skrydžių galimybių, o dėl pinigų už įsigytus bilietus gražinimo kviečiama kreiptis paštu. Keleivių laukia labai daug papildomų išlaidų. Pvz., jeigu planavote į Vilnių grįžti rytoj iš Amsterdamo, tai jums teks pirkti „airBaltic” bilietą per Rygą už 200 EUR.

Kas keičiasi skrydžių žemėlapyje?

Vilnius lieka be jungties su Londonu – tiesiogiai ši Lietuvos skris tik „Ryanair” iš Kauno į Stanstedo ir Lutono oro uostus netoli Londono. Puikus šansas yra sugrįžti „British Airways”, kurie prieš kelerius metus neatlaikė „FlyLAL” ir „airBaltic” konkurencijos bei pasitraukė iš šio maršruto.

Prieš porą dienų rašiau, jog keista, kad Vilniaus oro uostas skelbia apie vedamas derybas su olandu bendrove KLM. Iš ties, matyt, Vilniaus oro uosto vadovybė jau žinojo apie „FlyLAL” veiklos pabaigą ir vieno labiausiai nusisekusių reisų nutraukimą. „FlyLAL” skraidė reisu Amsterdamas-Vilnius KLM vardu ir į Amsterdamą KLM kompanijai atveždavo labai daug keleivių. Dabar esu tikras, jog KLM atidarys reisą į Vilnių, kai tik atliks organizacinius darbus. KLM gali būti pardavęs daug bilietų į Amsterdamas-Vilnius reisą savo vardu. Šiuo metu KLM skraido iš Amsterdamo į Rygą.

„FlyLAL” partneres „Aeroflot” ir „Aerosvit” laikau pagrindinėmis kandidatėmis užimti atitinkamai Maskvos ir Kijevo kryptis. Rankas turėtų kurį laiką trinti rusų bendrovė „Utair”, skraidanti reisu Vilnius-Maskva, tačiau ši bendrovė Vnukovo oro uoste nesiūlo jungiamųjų skrydžių galimybių. Jeigu jums dabar reikia į Rusijos miestą (ne Maskvą) – greičiausiai reiks skristi su trimis persėdimais.

„FlyLAL” nutraukus veiklą, sumažės Vilniaus jungčių su Frankfurtu – galbūt šiame maršrute suintensyvės „Lufthansa” organizuojama jungtis su šiuo miestu. Pagal „Lufthansa” vasaros tvarkaraštį ši kompanija vasaros metu ketina gražinti vakarinį Frankfurtas-Vilnius-Frankfurtas reisą.

Vilnius ilgam prarado jungtis su Madridu ir Budapeštu – eksperimentiniai nauji „FlyLAL” maršrutai ilgai nebus įdomūs. „Iberia”, kuri buvo „FlyLAL” partnerė reise Madridas-Vilnius neseniai atšaukė planus atidaryti reisą į Rygą.

Vakar „airBaltic” dar kartą pakeitė savo planus 2009 metų vasaros sezonui. „airBaltic” nebeketina gražinti reiso Vilnius-Londonas (Gatwick), taip pat atšaukė planus vėl skraidyti Vilnius-Oslas. Jau anksčiau aišku, jog „airBaltic” tik kalbėjo apie laikiną Berlyno, Briuselio, Helsinkio reisų stabdymą – šių reisų vasarą nebebus.

Neįtikėtina, bet „airBaltic” panaikino ir rytinius ir vakarinius reisus į Stokholmą, vietoje jų įvedė tik darbo dienomis vykdomą vidurdienio reisą. SEB, „Swedbank”, Cramo, „TeliaSonera” grupės ir dar šimtų Švedijos įmonių darbuotojai tyliai verkia ir tikisi, jog SAS bendrovė atvyks į Vilnių.

Nesiimsiu šįvakar vertinti AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” skolų ir įsipareigojimų vykdymo peripetijų – tegul taip daro atsakingos institucijos.

Lauksiu naujų bendrovių, pasirodančių Lietuvos oro uostuose, labiausiai tų, kurios ne tik atvyks pasisvečiuoti ir pasiimti keleivių. Tikiuosi, jog tinklaraštyje kategorijos „lėktuvai” neteks uždaryti.

Dabar faktas patvirtintas pusiau oficialiai – Vilniaus oro uostas kalbasi su Skandinavijos bendrove SAS dėl skrydžių iš/į Vilniaus oro uostą. Apie tai oro uosto vadovas pranešė po susitikimo su Vilniaus meru.

Apie tai, jog SAS nori skraidyti į Vilnių patys spėjau jau kur kas anksčiau. SAS jau keli mėnesiai nebeparduoda skrydžių su SAS į Vilnių iš Kopenhagos ar Stokholmo po kovo 29 dienos. Matyt, SAS ketina nutraukti „codeshare” sutartį su „airBaltic” – dabar „airBaltic” lėktuvai skraido į Vilnių su SAS šūkiu ir skrydžio numeriu.

Sausio 31 diena yra paskutinė, kada turi įvykti sandoris tarp „airBaltic” ir SAS – „airBaltic” vadovų įkurta  bendrovė turėtų išpirkti „airBaltic” akcijas iš kompanijos SAS.

Džiugiausia žinia yra ta, jog iš Vilniaus oro uosto laikinojo vadovo kalbos galima suprasti, jog SAS ketina atidaryti ne tik skrydžius „į Vilnių” – t.y. jungti Vilniaus oro uostą prie savo didžiųjų hub’ų – Kopenhagos Karstrup, Stokholmo Arlanda ir Oslo Gardermoen oro uostų.

Vilniaus oro uosto vadovas paminėjo, jog SAS ketina skraidyti į šešias šalis, tarp jų į Belgijos sostinę Briuselį – reisą, kuris liko tuščias iš jo pasitraukus „airBaltic” ir „FlyLAL” ir apie kurio uždarymo priežastis savo tinklaraštyje rašo pastaroji bendrovė. Esu tikras, jog Norvegija, Danija, Švedija tikrai pateks į šį kol kas slaptą šešetą. Įdomu, kokios dar dvi šalys yra aptariamos. Kandidatu dar gali būti Suomijos sostinė Helsinkis, kur dirba SAS dukterinė bendrovė „Blue1”, tačiau Helsinkis yra „Finnair” miestas.

SAS vizijoje Vilnius nėra tik taškas, į kuriuos SAS trūks plyš norėtų susivežti keleivius į savo skrydžių centrus. Vilnius gali tapti pirmuoju miestu, iš kurio SAS skraido ne tik į Skandinaviją. Be to, SAS planai, apie kuriuos kalba Vilniaus oro uosto laikinasis vadovas, reiškia ir apie kelių SAS lėktuvų bazavimą Vilniuje – į VNO SAS lėktuvai atskristų ne „į svečius”.

Į Briuselį SAS šiuo metu skrenda iš Oslo, Kopenhagos ir Stokholmo.

„airBaltic” savo vasaros tvarkaraštyje yra numačiusi du skrydžius per dieną iš Vilniaus į Kopenhagą ir iš Vilniaus į Stokholmą bei po vieną kasdienį skrydį Vilnius-Oslas. Pirmieji du ypač gali greitai tapti „airBaltic” nebepelningi, jeigu šiame maršrute teks konkuruoti su SAS. Nors SAS kainos paprastai yra aukštesnio lygio, tačiau retam keleiviui Kopenhaga ar Stokholmas yra paskutinis skrydžio taškas – daugelis su SAS bendrove tęsia skrydžius toliau.

Kita įdomi VNO vadovo šneka apie olandų bendrovės KLM kvietimą į Vilnių. Neabejoju, jog kalba eina apie Amstrdamas-Vilnius reisą. Šiuo metu „FlyLAL” skraido KLM vardu šiuo maršrutu ir tai yra pagrindinis „FlyLAL” žemėlapio perlas – per Amsterdamą siūlomi labai patrauklūs pasiūlymai tiek tęsti kelionę po Europą, tiek pasiekti tolimus pasaulio kampelius, kur siekia KLM gijos. Kas bus su du kartus per dieną vykdomi „FlyLAL” reisu Vilnius-Amsterdamas?

Kas dėl SAS, tai linkiu sėkmingos derybų baigties Vilniaus oro uostui ir tikiuosi, jog SAS ir Vilniaus oro uosto bendradarbiavimo pradžia bus jau šių metų kovo 29 dieną.

O pigias skrydžių bendroves tegul Vilniaus oro uostas palieka Kauno oro uostui. Įdomu tik tai, jog skirtingi žurnalistai girdi skirtingus dalykus. Palyginkite:

„Delfi”:  „TVOU vadovas atmetė galimybę į Vilnių vilioti pigių skrydžių bendroves, kurios, anot jo, reikalauja per didelių nuolaidų, todėl bendradarbiavimas su jomis nėra naudingas oro uostui.„

VZ.lt: „Nors Vilniaus oro uostas ir vilioja pigių skrydžių bendroves, tačiau oro uosto mokesčių joms mažinti neplanuoja.”

Kai aviacijos versle vyksta tiek įvykių, tai juos nuolat apžvelgti yra ne tinklaraštininkų jėgoms. Šventinio laikotarpio svarbiausių aviacijos verslo įvykių chronologija:

12.22 – Vyriausybė atsisako „FlyLAL” akcijas perimti už 1 litą, aviakompanija atšaukia dalį skrydžių;

12.24 – Vilniaus oro uosto adminstracija praneša keleiviams – TVOU neaptarnaus „FlyLAL” nuo sausio 1 dienos;

12.30 – „FlyLAL” sudaro laikiną susitarimą su TVOU – skrydžiai nuo sausio 1 dienos nenutrūks;

12.31 – „airBaltic” lėktuvas Rygoje leidžiasi be vieno rato – viskas baigėsi stebėtinai gerai;

01.05 – TVOU praneša apie rekordinį keleivių skaičių 2008-aisiais, tačiau žiniasklaida atkreipia dėmesį į drastišką skrydžių iš Vilniaus mažėjimą;

01.06 – TVOU skelbia taikysiantis metų trukmės 50% nuolaidą visiems naujai atidaromiems skrydžiams iš Vilniaus („British Airways” ir „Brussels Airlines”, AU!);

01.07 ryte – TVOU skelbia ultimatumą – pinigai iki 15 val., arba „FlyLAL” lėktuvai yra nebeaptarnaujami;

01.07 ryte – „airBaltic” ir „FlyLAL” mažinant skrydžių apimtis, SAS pripažįsta, kad atsirandančios nišos jiems įdomios;

01.07 priešpiet – „FlyLAL” skelbia vedantis derybas su neįvardijamu investuotoju (teigiama, kad tikrai ne SAS) dėl akcijų pardavimo;

01.07 perpiet – Kauno oro uosto direktorius sako, kad „FlyLAL” Kaune nėra laukiamas, tarp pretendenčių skraidyti iš Kauno įvardija „WizAir”.

01.07 perpiet – Paaiškėja, kad „airBaltic” ir „Aurela” yra taip pat skolingos milijonines sumas Vilniaus oro uostui. Linksmiausi pasirodo besą „airBaltic”, kurie nemoka todėl, „kad būtų vienodos sąlygos visiems vežėjams”;

01.07 popiet – TVOU patvirtina gavęs dalį skolos iš „FlyLAL”, paslaugos „FlyLAL” toliau bus teikiamos.

Galima džiaugtis – 24% Vilniaus oro uosto keleivių pervežanti bendrovė tęsia veiklą Vilniaus oro uoste. Nesinori, jog iš Vilniaus jungčių žemėlapio dingtų Maskva, Madridas, Kijevas, Budapeštas, Milanas, Londonas, Amsterdamas.

Tačiau „FlyLAL” aviakompanijai šiuo metu yra nepavydėtinas laikas – keleivių skaičių mažina ne tik ekonominė krizė, liečianti visas aviakompanijas, tačiau ir bendra nuotaikia, kasdien spaudoje eskaluojama situacija apie neaiškią kompanijos ateitį. Aš kasdien gaunu po gerą dešimtį žinučių su klausimais „Ar verta pirkti FlyLAL bilietus?”, „Ką daryti su FlyLAL bilietais?”. Visiems rekomenduoju pirkti, kadangi tikiu, jog skrydžiai nenutrūks netikėtai. „FlyLAL” atstovai šiandien LNK žinioms pripažino, jog bilietų pardavimai mažėja.

Pabandykite įsigyti bilietą, bet kurioje kelionių agentūroje į „FlyLAL” reisą. Teks išklausyti kelių pastraipų darbuototojų perspėjimų, jog „kompanijos ateitis neaiški ir nerekomenduojami įsigyti bilietų”. Be abejo, jie suinteresuoti parduoti brangesnį bilietą su perspėjimu, tačiau saugo ir save – ištikus problemoms, keleiviai tikrai užplūs bilietus pardavusius tarpininkus. Kelionių agentūros vis dar parduoda liūto dalį lėktuvų bilietų – o kelionių agentai susitarę galėtų sužlugdyti jokių problemų neturinčias avialinijas – panašiai kaip garsiai rėkianti indėlininkų kritinė masė, tą pačią dieną užplūstantį banką su reikalavimu gražinti indėlius.

„FlyLAL” taip pat įtemptoje situacijoje ėmėsi absurdiškos viešųjų ryšių klaid0s, aprašytos bet kuriame viešųjų ryšių elementoriuje skiltyje „Krizės valdymas” – imąsi su policijos pagalba kovoti su interneto komentatoriais, neva, sistemingai skleidžiančiais neteisingas žinias kompaniją. Keli viešųjų ryšių genijai perskaitė šią žinutę ir apsiverkė.

Aviakompanija „airBaltic” šiandien atnaujino vasaros sezono tvarkaraštį. „airBaltic” nebeketina atnaujinti nuo kovo pabaigos tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Briuselį, Helsinkį, Berlyną. Taip pat į tvarkaraštį nebegrįš vidurdienio reisas į Kopenhagą. Tačiau vasaros sezonu „airBaltic” ketina 5 kartus per savaitę su „Fokker 50” suskraidyti vidurdieniais į Oslą, kasdien senuoju tvarkaraščiu skraidyti š Londoną, keturis kartus per savaitę planuojama skristi į Miuncheną, taip pat skrydžiai į Stokholmą bus be išimčių vykdomi kasdien du kartus per dieną.

SAS jau atvirai kalba apie planus įeiti į Vilniaus oro uostą. Kokiu pavidalu tai gali būti? Reisai iš Kopenhagos ir Stokholmo į Vilnių? Ar atskira skrydžių bazė Vilniuje. Labai noriu antrojo varianto. 1998-2002 metais SAS skraidė iš Stokholmo ir Kopenhagos į Vilnių mažais lėktuvėliais (tada buvo net keturi dienos skrydžiai Vilnius-Kopenhaga: du vykdė LAL, du – SAS).

SAS interneto tinklalapyje negalima įsigyti bilietų nei į Vilnių, nei į Rygą po kovo 29 dienos. Tai reiškia, jog bendaradarbiavimą su „airBaltic” ketinama stabdyti. Liko tik pora mėnesių, o skrydžių nebuvimas į Baltijos šalių sostines yra neįprastas reiškinys SAS kompanijai. Pavyzdžiui, bilietą iš Palangos į Kopenhagą galiu pirkti net 2009 m. gruodžiui. Žinių turime sulaukti labai greitai. Esu tikras, jog SAS savo vertingų klientų iš viso Skandinavijos regiono be jungčių su Baltijos šalių sostinėmis nepaliks.

Aišku, gali SAS bendradarbiauti su kitomis bendrovėmis – Vilniaus kryptyje tai gali būti ir „FlyLAL”, tačiau, jeigu bendravimas su „airBaltic” nebus tęsiamas, lieka atvira nemažiau svarbi Skandinavijos jungtis su Ryga.

Iš smulkesnių naujienų – LOT sumažino reisų iš Varšuvos į Vilnių skaičių.

Ką atneš rytdiena?

Šiandien yra ta diena, kada yra pats geriausias metas užsiimti dviems dalykais – dėlioti į lentynėles ir vertinti praeinančius arba planuoti ateinančius. Nesiimsiu dėlioti ar vertinti besibaigiančių – jie buvo permainingi ir įdomūs. Tegul tokie ir lieka. Geriau užsiimsiu linkėjimais.

Kolegoms marketingistams linkiu, jog 2009-ieji būtų lengvesni negu 2008 metų pabaiga. Svarbiausia nepamiršti, jog didžiausi sunkumai = didžiausios galimybės.

Kino pasauliui linkiu švelnaus žiūrovų išbandymo naujomis bilietų kainomis (PVM nuo 5% kyla iki 19%), tolimesnės nuoseklios plėtros ir stiprių filmų kitąmet – šie metai pagal šį požymį buvo nekokie. Lietuviškam kinui nešvelniai palinkėsiu „komerciškėjimo” – jei nesam talentingi, tai geriau kopijuokime Spylbergą, o ne Kusturicą – taip lengviau, originaliau ir rezultatas bus geresnis.

Interneto pasauliui linkiu toliau paprastėti – tai yra kelias sėkmingai plisti apimti dar didesnę dalį auditorijos. Profesionalai vis stengiasi internetą daryti sudėtingesniu ir baidyti paprastą lietuvį. Girdėjau, kad interneto skverbties didėjimas gali išgelbėti Lietuvą nuo Rimiškio sindromo.

Politikams ir valdžiai linkiu, jog per mėnesį suregztos permainos nebūtų paskutinės. Pateisinama, jeigu tai tik yra plano dalis. Veržti diržus reikia per valdžios aparato efektyvumo didinimą – tai nelengva ir negreita, bet padaroma.

Žiniasklaidai linkiu modernėjimo ir platesnio mąstymo (out-of-the-box, hehe). Ypač „popierinei”. Verkti ir vadintis „lietuviška raštija” šiuo metu nenusipelnote.

Televizijoms linkiu drąsos judėti pirmyn. Vienodėjimo kelias yra ne tas, iš kurio visi išeis laimingi su statinaite medaus po pažastimi. Nepamirškite jau minėtos frazės, kur viename sakinyje telpa žodžiai „sunkumai” ir „galimybės”.

Tikiu, kad ateinantys metai bus lūžio metai aptarnavimo sferai, kuri kelerius metus buvo užmigdyta. Čia yra kur stiebtis, o neefektyvūs ilgai negyvens.

Na, o aviacijos verslui daugiau konkretesnių žodžių:

– Vilniaus Oro Uostui linkiu gero naujo vadovo – apsukresnio, modernesnio ir tvirtesnio;

– Vilniaus Oro Uostui linkiu sulaukt „British Airways”, „Air France”, „Emirates”, „Swiss” ir „Brussells Airlines” uodegų;

– Kauno oro uostui linkiu sulaukt „easyJet”, „airBerlin”, „Wizzair” ir daug kitų naujų lėktuvų uodegų;

– Palangos oro uostui linkiu sulaukt jungčių su Vilnium, Berlynu, Frankfurtu, Amsterdamu ir Stokholmu;

– „FlyLAL” linkiu naujų mažų ir efektyvių lėktuvų, skrydžių žemėlapio atstatymo bent į 2008 m. vasaros lygį ir didesnio jungčių su skirtingais partneriais asortimento;

– Šiaulių oro uostui linkiu pirmo keleivinio lėktuvo! :)

Su Naujaisiais!

VZ.lt praneša, jog „nepatvirtintais duomenimis”, Vyriausybė neperiminės 51% AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” akcijų manais į 89 mln. litų skolų.

„flyLAL”, tuo tarpu, tęsia propagandinius laiškus apie savo gerus ketinimus, ir kad jų pasiūlymas yra naudingas Lietuvai.

Tuo tarpu bendra situacija atrodo kitaip, kas liečia bendrus akcininkų ketinimus. Prisiminkim tai, jog privatizavus „Lietuvos avialinijas” svarbiausias akcininkų veiksmas buvo veiklos išskaidymas į atskiras įmones. Toks ėjimas yra suprantamas – taip daro nemažai didelių bendrovių ir su nebūtinai blogais ketinimais. „Lietuvos Avialinijų” reorganizavimo atveju, atskirose įmonėse buvo sutelktos pelningos įmonės veiklos.

Lėktuvų remonto bazė pavirto į bendrovė „FlyLAL Technics” – atrodo, šiai bendrovei neblogai sekasi: bendrovė specializavosi senos kartos „Boeing 737” aptarnavime, o klientų tokiai veiklai yra daug –  ypač Rusijoje ir NVS šalyse, iki konflikto pradžios savo „Boeing 737” „FlyLAL Technics” aptarnavo net „airBaltic” lėktuvus.

„Lietuvos avialinijų” mokymo centras pavirto į „FlyLAL Training” – sunku pasakyti, kaip jam sekasi, bet, atrodo neblogai. Mokymo centras specializuojasi „Boeing 737” lakūnų rengime, neseniai įsigijo nepigų treniruoklį.

Iš „Lietuvos avialinijų” bilietų kasų buvo suformuota bendrovė „BPC Travel” – didesnių priekaištų šiam verslui sunku išsakyti – ši turizmo bendrovė realiai sukurta beveik nuo nulio, bet kelionių ir bilietų brokeriai realiai nėra kapitalui imlus verslas.

Šį rudenį buvo sukurta bendrovė „FlyLAL Charters”, kuriai neseniai valstybė išdavė skrydžių licenziją – teoriškai ši bendrovė veikia nepriklausomai nuo AB „flyLAL – Lithuanian Airlines”: su savo turtu ir su savo skrydžių šaukiniu. Pagrindiniai šios bendrovės klientai – „Novaturas”, „Tez Tour” bei keli kelionių organizatoriai Taline. Ši bendrovė šiuo metu valdo du lėktuvus „Boeing 757-200” ir du „Boeing 737-300”.

„FlyLAL” akcininkai dar yra įkūrę bendrovę „Passenger Terminal” – ši bendrovė turi leidimą statyti privatų keleivių aptarnavimo terminalą Vilniaus oro uoste.

Lėktuvų valdymo verslas yra sutelktas bendrovėje „Avia Asset Management” – ši kompanija užsiima lėktuvų prekyba ir nuoma. AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” nuomoja lėktuvus iš šios bendrovės skrydžių vykdymui.

Viskas kas liko – tai yra AB „flyLAL – Lithuanian Airlines”. Tai yra reguliariųjų skrydžių oro bendrovė, turinti mažai (o gal lAbai mažai) turto. Ir labai daug skolų. Būtent šios bendrovės akcijos yra siūlomos Vyriausybei perimti už litą. Bendros AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” yra 89 mln. LTL (oficialu). Iš jų skelbiama, jog 47,5 mln. yra skolos akcininkams. Apie 10 mln. – skola Vilniaus oro uostui. Likusi skola (ne tokia ir maža) gali būti skola kitoms „FlyLAL Group” priklausančioms įmonėms.

Tinklaraščio skaitytojai praneša, jog AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” netgi yra pardavusi savo prekės ženklą „flyLAL” bendrovei „Avia Asset Management” – už ženklo naudojimą „Avia Asset Management” kas mėnesį išrašo sąskaitą AB „flyLAL – Lithuanian Airlines”. Negaliu garantuoti, kad tai tiesa – Valstybiniame patentų biure prekės ženklo savininku nurodyta AB „flyLAL – Lithuanian Airlines”. Bet, visko gali būti – juolab, jeigu prekės ženklas perduotas neseniai, įrašai Valstybiniame patentų biure dar galėjo neatsinaujinti.

AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” beveik visos veiklos yra „outsource’intos” – ir daugumą paslaugų teikia arba „FlyLAL Group” priklausančios įmonės arba pati AB „FlyLAL Group”. Pvz. AB „FlyLAL Group Services” yra atsakinga už visų grupės įmonių komunikaciją. Nenustebčiau, jog kompanijai tokiu pavadinimu dar gali būti „outsource’intos” personalo valdymo, buhalterijos, IT valdymo paslaugos.

Nepamirškime, jog jeigu Vyriausybė būtų perėmusi AB „flyLAL – Lithuanian Airlines”, visos kitos „FlyLAL Group” prekės ženklu vienijamos bendrovės liktų dabartiniams akcininkams – ir ilgalaikiai pastovias pajamas garantuojantys „Novaturo”/”Tez Tour” užsakymai, ir lėktuvai, ir lėktuvų remonto centras …

Taigi, ką gautų valstybė perėmusi AB „flyLAL – Lithuanian Airlines”? Krūvą skolų, menkai perspektyvų reguliariųjų skrydžių verslą, kalną įsipareigojimų „FlyLAL Group” ir šiai įmonių grupei priklausančioms įmonėms.

Ką valstybė laimėtų? Kelis reguliariuosius skrydžius, vykstančius iš Vilniaus oro uosto: į Milaną, Paryžių, Romą, Maskvą, Frankfurtą, Londoną, Dubliną, Madridą, Amsterdamą. Bankrutavus AB „flyLAL – Lithuanian Airlines”, šių reguliariųjų reisų iš Vilniaus neliktų. „flyLAL” akcininkai yra iš dalies teisūs, kad šių krypčių užsiimti daug norinčiųjų nebūtų – ypač šiais neramiais laikais.

Vienintelės aplinkybės, su kuriomis, sutikčiau jog valstybė perimtų AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” – jeigu tai būtų 100% akcijų paketas, o valstybė jau turėtų numačiusi kitą privatų investuotoją, norintį nupirkti šias akcijas. Pavyzdžiui, neatsisakau spėjimo, kad SAS norėtų perimti „flyLAL – Lithuanian Airlines” verslą.

Aišku, AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” būtų gaila – ypač, jeigu tiesioginių skrydžių iš Vilniaus skaičius ženkliai kristų žemėn, šiai kompanijai bankrutavus. Bankrutavusi ši bendrovė paliktų ir krūvą mirusių skolų įvairiems tiekėjams – girdėti, jog ši bendrovė jau gerą pusmetį neapmoka sąskaitų įvairias paslaugas suteikusiems. Taip pat liktų ir keli šimtai bedarbių.

Jeigu AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” akcininkai nuoširdžiai tiki būsima sėkminga veikla, valstybė galbūt galėtų laiduoti kokią paskolą šiai bendrovei – tam, kad išgyventi šiuos tikrai nelengvus laikus.

Reguliariųjų skrydžių verslas yra pats sunkiausias, sudėtingiausias ir rizikingiausias iš verslų, kuriuos vysto „FlyLAL” grupės įmonės. Natūralu, jog atėjus ekonominei krizei, šis verslas, kuriame maržos procentiškai yra labai nedidelės, smuko stipriai – tai neišvengiama.

Galų gale, reguliariųjų skrydžių verslas reikalauja stipraus „know-how” – tikrai „FlyLAL” grupėje tokio nėra: vadovai dažnai keitėsi, o surinkti nors ir stiprūs vadybininkai, realiai neturi patirties šiame versle. SAS dalyvavimą laikau viena iš „airBaltic” sėkmės priežasčių – SAS į šį darinį atnešė labai stiprų „know-how”, kaip reikia vystyti reguliariųjų skrydžių verslą. Dabar jau patys „flyLAL” akcininkai pripažįsta, jog AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” turi per didelius lėktuvus, kad galėtų vykdyti dažnus artimus skrydžius – teisybės tame yra, tik klausimas, o kas jei šios bendrovės vadovai privedė prie tokios padėties? Begalybė painiavos ir mėtymosi į skirtingas puses matėsi visoje bendrovės veikloje – reisai buvo tai atidaromi, tai uždaromi, tvarkaraščiai skelbiami paskutinę minutę, skrydžių žemėlapio sudarymo strategija kaitaliojosi beveik kas sezoną.

Pripažinkim – parduoti lėktuvą į Kazakhstaną arba sudaryti sandorį su „Novaturu” yra viena, o vykdyti reguliariuosius reisus yra kita.

Dabartinis AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” akcininkų siekis yra atiduoti sukauptas skolas valstybei. Kitąvertus, bankrutuojant irgi galima skolų panašiai lengvai atskiratyti …

ATNAUJINIMAS 14:50 – Vyriausybei paskelbus savo sprendimą, „FlyLAL” skubiai atsiuntė laišką, kuriame pranešė, jog nuo sausio 6 dienos lėktuvai nebeskraidys į Stambulą ir bus sumažintas savaitinis skrydžių skaičius į Frankfurtą – čia „flyLAL“ skris pirmadieniais, trečiadieniai, penktadieniais ir sekmadieniais. Nuo sausio 7 d. atšaukiami skrydžiai į Paryžių. Nuo sausio 8 d. į Milaną bus skraidoma tik šeštadieniais. Nuo sausio 12 d. nebus skraidoma į Romą.

„FlyLAL” žemėlapyje lieka tik Budapeštas, Madridas, Londonas, Amsterdamas, Kijevas ir Maskva. Ką „FlyLAL” darys su parduotais bilietais į atšaukiamus skrydžius? Pagal reglamentą, turi pakeisti į kitą skrydį keleiviams (spėju, keis į reisus per Amsterdamą), o tai papildomai bendrovei kainuos.

Per dvi dienas lietuviškam avia versle įvyko labai daug. Pirmiausia, pasklido gandas, jog „FlyLAL” siekia, jog „atsiduoti” vyriausybei už litą. Kitaip tariant, už skolas. Susisiekimo ministras kalba, kad tai tik gandai, bet dūmo be ugnies nebūna. Pasigirsta kalbos, jog „FlyLAL” keliai du – nacionalizavimas arba bankrotas.

Už mūsų šiaurinės sienos taip pat vyksta įdomūs dalykai. SAS įklimpę „airBaltic” kompanijoje – negali nei išpirkti akcijų iš Latvijos vyriausybės, nei negali niekam parduoti. Vakar Latvijos vyriausybė paskelbė, kad 49% SAS akcijų dalies neišpirkinės – nėra pinigų. Tačiau šiandien „airBaltic” vadovybė nusprendė pati išpirkti savo akcijas iš SAS. Įdomu, iš kur gaus pinigų? Ar kas nors skolins nuostolingai dirbančiai bendrovei dabartinėje bankinėje situacijoje? Bet čia jau detalės – oficialiai sandoris turi baigtis iki sausio 31 d. ir SAS nebebus „airBaltic” akcininke.

Ir štai – straipsnis VZ.lt: šiandien į susitikimą su Susisiekimo ministru atvyko SAS vadovai. Susitikimas atrodo netikėtas ir neplanuotas – nebuvau apie jį girdėjęs. Iš susitikimo išėję ponai kalba, kad susitikimo tikslas paprastas – SAS kalbėjosi su ministru apie galimybę daugiau naudotis Vilniaus oro uostu. C’mon – taip nebūna. Kodėl susitikime dar dalyvavo „FlyLAL” generalinis direktorius Vytautas Kaikaris? Manote, kad „FlyLAL” nacionalizavimo klausimas, SAS išėjimas iš „airBaltic” ir toks SAS vizitas pas Susisiekimo ministrą yra sutapimas? Netikiu.

Mano versija? Manau, SAS pamatė šansą įsitvirtinti Baltijos rinkoje su galimybe įsigyti „FlyLAL”. Nors ekonominė situacija sunki (aviacijos versle ypač), tačiau Baltijos šalių rinka buvo ir, ko gero, yra SAS prioritetas. Nors pati SAS dabar išgyvena ne pačius geriausius laikus (kalbama, kad juos gali perimti „Lufthansa”), nemanau, kad tai verstų atsisakyti SAS savo planų Baltijos rinkoje. SAS nudegė nagus Rygoje įkliūdama į Šlesero kompanijos spąstus, bet tai neturėtų būti priežastis nuleisti rankas – Baltijos šalių rinkos turi potencialą augti, net bendrai avia rinkai stovint vietoje.

Nežinomasis šioje vietoje yra „FlyLAL” skolų dydis. „FlyLAL” apie tai nekalba, kiti oficialiai nežino. Skelbiama, tik, kad skolos Vilniaus oro uostui (o jis turėtų būti didžiausias skolintojas) siekia 17 mln. litų. Galima paburti, kad „FlyLAL” bendros skolos gali siekti kokius 30-40 mln. litų. Kiek „FlyLAL” turi turto? Irgi niekas oficialiai nežino, manoma, kad tris lėktuvus (?), kurių nespėjo perduoti „Avia Asset Management”.

Ar tai didelė suma? Aviaversle tikrai ne. Prisiminkim, kad dabartiniai „FlyLAL” savininkai privatizuodami „Lietuvos avialinijas” už jas sumokėjo 25 mln. litų. Per valdymo laiką atskyrė pelningas ir netiesiogines veiklas – dabar (prieš privatizavimą buvo panašiai) sunkius laikus išgyvenančiai bendrovei dabar yra likę tik reguliarieji skrydžiai.

Ką gauti SAS įsigijusi „FlyLAL”? Maršrutus (aišku jie mažai vertingi, bet vis šiek tiek), keleivius, Susisiekimo ministerijos palaikymą vystant reisus tarp Vilniaus ir NVS šalių (prisiminkim, kad skrydžiams tarp ne ES šalių yra reikalingas valstybinis palaiminimas), tvirtas pozicijas Vilniaus oro uoste ir leidimą iš Lietuvos vyriausybės Vilniaus oro uoste pasistatyti privatų terminalą. SAS pareiškė norą išpirkti „Estonian Air” akcijas – Estijos vyriausybė neturėtų atsisakyti šio pasiūlymo. Sujungus „FlyLAL”, „Estonian Air”, SAS pamatą Skandinavijoje (totalus dominavimas Norvegijos, Švedijos ir Danijos rinkose), „Star Aliance” teikiamą naudą ir „know-how” kaip daryti skrydžių verslą galim gauti tikrai galingą ir perspektyvią Baltijos šalių regioninę bendrovę.

SAS tai padaryti dabar gali už tikrai neblogą kainą – ne kvailiai ten sėdi ir ne veltui viceprezidentas per dieną sugebėjo į Vilnių atlėkti. Galbūt tam gali užtekti pinigų, gautų iš „airBaltic” už akcijų dalies išpirkimą. Aišku, viduje ten ne viskas taip paprasta – lauktų ilgos derybos, SAS, be abejo, prašytų Vyriausybės likviduoti dalį skolų (na, pvz. valstybinėms įmonėms – Vilniaus ir Palangos oro uostams), na, bet, Eligijau – turi puikų šansą užsirekomenduoti.

Jeigu šitas mano pasvarstymas virstu realybe – tai yra ko gero geriausias variantas, ko dabar Lietuvoje galime sulaukti. Kiti variantai? „FlyLAL” toliau paliekamas vegetuoti? Nacionalizavimas, gaivinimas valstybės pinigais ir pakartotinė privatizacija? Manau, mano variantas būtų idealus – galbūt neliktume tolimu tarpusavyje besivaidijančiu užkampiu.

Įvyko tai, ko buvo galima laukti ir tikėtis – Latvijos skrydžių bendrovė „airBaltic” nuo 2009 metų kovo 29 dienos atidaro skrydžius iš Palangos į Rygą.

Oficialiame pranešime spaudai teigiama, jog lėktuvai iš Palangos į Rygą kils 12 kartų per savaitę – darbo dienomis vyks du reisai Ryga-Palanga-Ryga (rytinis ir vakarinis), o šeštadieniais vyks tik rytinis reisas, o sekmadieniais – tik vakarinis. Tai yra tipinis elgesys kompanijos, kuri siekia iš įdomaus taško susivežti keleivius į savo skrydžių centrą.

Tokio „airBaltic” žingsnio buvo galima tikėtis – akivaizdi jų strategija yra keleivių gabenimas per Rygą – tai rodo ir masiškai mažinamas skrydžių iš Vilniaus skaičius. Be to, praėjusią vasarą „airBaltic” išbandė keleivių vežimąsi į Rygą iš Ventspilio ir Liepojos – nors taip gerai nebuvo, kaip tikėtąsi ir žiemos sezonui skrydžiai sustabdyti – tokios strategijos plėtra į Lietuvą buvo nesunkiai nuspėjama.

„Delfi” komentatoriai jau plaka, jog „nuo 120 litų” į vieną pusę kaina yra per didelė. Tai tik teorinė kaina. „airBaltic” puikiai suvokia, jog tokių keleivių, kuriems Palanga bus pradinis taškas, o Ryga – galutinis, bus vienetai. Orientuojamasi į jungtinius skrydžius per Rygą – o galutinėje kainoje tarp skrydžio Palanga-Ryga-Londonas ir kainos tarp Ryga-Londonas tikrai nebus 120 litų skirtumo. Tokia jau jungiamųjų skrydžių specifiką.

„airBaltic” (eilinį kartą) užbėgo už akių „flyLAL”, kuri, jeigu turi viziją per Vilnių gabenti keleivius į Vakarus, Pietus ir Rytus, logiškai turėjo atidaryti reisą Palangą-Vilnius, padedantį Vakarų Lietuvos keleivius privilioti kelionei per Rygą.

Jeigu būtų reikėję lažintis, tai būčiau statęs už tai, jog „airBaltic” greičiau atidarys kryptį Kaunas-Ryga nei Palanga-Ryga. Dabar toliau manau, jog reiso Kaunas-Ryga atsiradimas yra tik laiko klausimas. Tačiau įdomu, ką apie reisą Palanga-Ryga mano „airBaltic” akcininkas SAS – šis skrydis konkuruoja su Palanga-Kopenhaga kryptimi. SAS tinklas yra apraizgęs visą Skandinaviją (+didieji kitos Europos dalies miestai), o iš Palangos jie vežasi keleivius tolimesniai kelionei per Kopenhagą. „airBaltic” strategija ta pati – tik vietoj Kopenhagos stovi Rygos vardas. Naujienos vasarai skrydžiams iš Rygos tą patį rodo – jau ir taip platų tinklelį Skandinavijoje dar papildo Tromsas (net „Boeing 757” lėktuvu!) ir Linkopingas.

SAS vis kartoja ketinimus ir norus parduoti akcijų dalį „airBaltic”, tačiau dabartinėje situacijoje tai toli gražu nėra lengva. Klaustukas kabo ir ant „airBaltic” finansinių rezultatų, kokie yra šiuo krizės laiku – visai realiai skamba gandai, jog „airBaltic” veikla gali 2008 metais sugeneruoti keliasdiešimties milijonų eurų nuostolį. Savo ruožtu SAS nori užvaldyti „Estonian Air”.

Savo ruožtu, noriu pasveikinti Palangos oro uostą, kuris kitą vasarą turės tikrai sąlyginai neblogą užimtumą: „FlyLAL” po tris kartus skraidys į Dubliną ir Londoną, „Norwegian Air Shuttle” du kartus per savaitę skraidys į Oslą (ok, iš tikrųjų į Rygge), SAS net tris kartus per dieną skraidys į Kopenhagą, o „Utair” du arba tris kartus per savaitę skraidys į Maskvą. Reikia tikėtis, jog tai dar gali būti nepabaiga.

Paskutiniame įrašę paminėjęs, jog „airBaltic” salotinės uodegos iš Vilniaus nebeskris į Helsinkį ir Berlyną, paskubėjau – „airBaltic” skrydžiai iš Vilniaus atšaukiami ne dienomis, o valandomis.

Vakar iš „airBaltic” tvarkaraščių nuo sausio mėnesio dingo skrydžiai iš Vilniaus į Londoną ir Briuselį. Kryptyje Vilnius-Londonas lieka tik „FlyLAL”, o Briuselis tampa iš Vilniaus tiesiogiai nebepasiekiamas. Nuo rudens sezono pradžios skrydžių Vilnius-Briuselis atsisakė ir „FlyLAL”.

Dar labiau keista, jog nuo sausio „airBaltic” atsisako dieninių skrydžių į Kopenhagą. Praėjusį ketvirtadienį šiame reise skrido pilnas „Boeing 737-300” – patyriau savo kailiu. Vilnius su Kopenhaga jungsis du kartus per dieną – rytais ir vakarais.

„airBaltic” taip pat mažina skrydžių į Stokholmą – į šį miestą bus nebeskraidoma šeštadieniais. Įdomu, kaip tokią situaciją vertina Skandinavijos regiono lyderė SAS – dėl plonėjančių jungčių mažėja jų hub’ų – Kopenhagos ir Stokholmo konkurencingumas. Juolab, kad nuo pavasario į Kopenhagą bus galima nuskristi tris kartus per dieną iš Palangos, tuo tarpu iš Vilniaus tik du.

Taipogi iš „airBaltic” tvarkaraščio dingo darbo dienų skrydžiai į Miuncheną – į šį miestą iš Vilniaus bus galima tiesiogiai nuskristi tik savaitgaliais.

Londono, Briuselio, Berlyno ir Helsinkio kryptys „airBaltic” tvarkaraštyje šiuo metu vėl atsiranda nuo kovo pabaigos. Tiesa, pastarųjų dienų įvykiai parodė, kad tvarkaraštis šiai kompanijai – labai laikinas daiktas.

„airBaltic” ir „FlyLAL” teisminis konfliktas tęsiasi toliau: atrodo, labiau „FlyLAL” naudai. Tuo tarpu „airBaltic” tęsia pasitraukimą iš Vilniaus oro uosto – nebevyks skrydžiai į Helsinkį ir Berlyną. Kaip ir įprasta „airBaltic”, bilietai į šiuos miestus buvo pardavinėjami dar prieš kelias savaites, o dabar klientams arba gražinami pinigai, arba siūloma skristi per Rygą.

Į Helsinkį iš Vilniaus „airBaltic” šiuo metu skraidė du kartus per dieną – „airBaltic” klestėjimo Vilniaus oro uoste laikais šis maršrutas net generuodavo tranzitą per Vilnių į Kišiniovą, Simferopolį, Odesą ir kitus miestus. Berlyno ir Helsinkio krypčių atsisakymas tiesiog reiškia dar vieno „Fokker 50” lėktuvo pasitraukimą iš Vilniaus bazės – į Helsinkį buvo suskraidoma ryte ir vakare, o vidurdienį atliekamas reisas į Berlyną.

Kryptyje Vilnius-Helsinkis du kartus per dieną lieka „Finnair”, tuo tarpu Berlynas iš Lietuvos tampa tiesiogiai nebepasiekiamas. Keista, žinant Lietuvos verslo ryšius su šia šalimi, tiek besimokančiųjų gausą, tiek „šopingą” Berlyne. Mano supratimu, tai galimybė „FlyLAL” atidaryti skrydžius šia kryptimi. Bet jiems bus sunku dėl lėktuvų parko – nebendaudojant „SAAB 2000”, pririnkti „Boeing 737” į Berlyną visgi sunku.

Vilniaus oro uostui paskelbus duomenis apie keleivių skirtingomis kryptimis skaičius, matosi, jog lietuviai skristi per Rygą nei pamėgo, nei įprato. Per šių metų 11 mėnesių į Rygą iš Vilniaus (ir atvirkščiai) skrido 75,5 tūkst. keleivių – tik 3,8% viso keleivių iš Vilniaus srauto. Tai reiškia, jog vidutiniškai į/iš Rygos per dieną keliauja 236 keleiviai. Pridėkime dar faktą, jog dalis keleivių į Rygą išsiųsti ne savo noru – bilietus į tiesioginius skrydžius keičiant į skrydžius per Rygą. Situacijai pakeisti „airBaltic” šiuo metu vykdo akciją skrydžiams per Rygą.

Iš Vilniaus „airBaltic” skraidins tik į SAS hub’us Kopenhagą ir Stokholmą, savo hub’ą Rygą bei Londoną, Briuselį, Taliną ir Miuncheną. Kadaise „airBaltic” krypčių skaičius iš Vilniaus siekė 20. „FlyLAL” komunikacijos specialistams ilgai galvoti nereikėjo, prieš platinant pranešimą tema „flyLAL“ prognozuoja ženkliai mažėsiančius keliautojų srautus”. Keleivių mažės ne tik dėl ekonominės krizės, bet ir dėl kainų kilimo ir skrydžių mažėjimo: skrydžių skaičių sumažino „FlyLAL”, o „airBaltic” skrydžių skaičius krenta tiesiog drastiškai. Naujam Vilniaus oro uosto vadovui bus nelengva.

Prieš Kalėdas į Vilnių iš Vaksjė miesto nebeskraidys ir mažytė Švedijos kompanija „Fly Smaland”. Tiesa, per pusantrų metų, kiek jie skraidė į Vilnių taip ir neteko sutikti nė vieno jų kliento.

Palangos oro uostas gali optimistiškai laukti pavasario. SAS iš Kopenhagos skraidys net tris kartus per dieną, „FlyLAL” vėl skraidys į Londoną ir Dubliną, taip pat ruošiasi grįžti ir rusai „Utair”, skraidysiantys Maskva-Palanga. Atsisakyti skrydžių neketina ir „Norwegian”, kuri toliau iš Oslo į Palangą atskris antradieniais ir šeštadieniais. Palangiškiai į Lietuvos pajūrį nori prikalbinti ir Vokietijos bendrovę OLT, kuri pradėjusi nuo skrydžių Vokietijos viduje dabar ieško galimybių ir skrydžiams už Vokietijos ribų. Tiesa, Palangos oro uostas siūlo bendrovei skraidyti maršrutu Hamburgas-Palanga, nors OLT pagrindinė bazė yra Bremenas.

„Aurela” lėktuvai gavo darbo iki pat 2009 metų rudens. Didelio užsakymo „Aurela” sulaukė iš Lenkijos kelionių organizatoriaus „Exim Tours„.

Nuo gruodžio 26 dienos „Aurelos” lėktuvai penktadieniais iš Varšuvos skris į Dominiką ir Margaritą (vienas skrydis, pradžioje nusileidžiant Dominykoje, o paskui skrendant į Margaritą, o sekmadieniais lėktuvas skris į Kubą ir Meksiką. Abu skrydžiai bus vykdomi su techniniu nusileidimu Portugalijai priklausančiose Azorų salose. Skrydžiai vyks iki kovo 27 dienos.

2009 m. sausį „Aurelos” lėktuvai ims kilti į Egiptą. 2009 m. vasarą „Aurelos” lėktuvai Lenkijoje dirbs pilnu tempu – bus srendama iš Lodzės, Krokuvos, Gdansko, Katovicų, Varšuvos ir Poznanės į Antaliją ir Bodrumą Turkijoje, Monastyrį Tunise.

Klaustukas iškilo ant šių metų tiesioginių užsakomųjų skrydžių iš Vilniaus į Bangkoką. „Novaturo” tinklalapyje kelionės į Tailandą nebeparduodamos, skrydžių į Bangkoką nebeliko ir skelbiamame skrydžių tvarkaraštyje. „Tez Tour” paskelbė, jog atšaukia pirmus du skrydžius į Bangkoką ir skrydžiai turėtų prasidėti gruodžio 25-ąją. Prisiminkim, jog abu kelionių operatoriai ketino dalintis vienu skrydžiu šia tolima kryptimi – todėl vieno planas skraidinti klientus, o kito planas pasitraukti atrodo dviprasmiškai.

Planuoti skrydžiai į Goa (Indija) šį sezoną jau buvo atšaukti. Klausimas, kiek dėl tokių pasikeitimų nukentės „FlyLAL” – bet kokiu atveju „Boeing 757-200” turės daug mažiau darbo, jei skrydžiai nebus vykdomi. Vienas skrydis su nusileidimu Dubajuje trunka daugiau nei parą.

„FlyLAL” garsiai pranešė apie gruodžio 15 dieną planuojamus atgaivinti reisus į Tbilisį – skrydžiai turėjo vykti net 5 kartus per savaitę. Nors „FlyLAL” tvarkaraštyje vis dar skelbiami skrydžiai į Tbilisį, bilietų į šiuos skrydžius neparduoda „FlyLAL”, taip pat bilietai dingo iš IATA sistemos.

Asmeniškai man labai gaila – Tbilisis buvo kryptis, galinti generuoti realų tranzito srautą per Vilniaus oro uostą. Tokiu būdu Vilnius tampa tarpininku tarp Rytų ir Vakarų.

Gruzijai nesutariant su Rusija, iš Tbilisio lėktuvai nebeskrenda į Maskvą – pagrindinį transporto mazgą Gruzijos keleiviams, dėl to tai yra galimybė konkuruoti dėl Gruzijos keleivių. „airBaltic” sėkmingai vežasi keleivius iš Tbilisio į Rygą, o Vakarų Europos gyventojams Ryga yra vienas patogiausių taškų iš kur galima pasiekti Gruziją. Skrydžiai į Rytinį Europos pakraštį patrauklūs dar ir tuo, jog dėl laiko skirtumo į Tbilisį, Alma Atą, Jerevaną ar Baku galima suskraidyti per naktį. Pagal „FlyLAL” numatytą tvarkaraštį, lėktuvai į Tbilisį iš Vilniaus kiltų vakare, o labai ankstų rytą pakilę iš Tbilisio, lėktuvai Vilniuje būtų jau šeštą ryte.

Jau gruodžio mėnesį „FlyLAL” parką turėtų palikti trys iš keturių lėktuvų „SAAB 2000”. Nors pratę prie „Boeing” propelerinius lėktuvus ir keikia, smarkiai susiaurėja trumpiems skrydžiams skirtas „FlyLAL” parkas. Žiemos tvarkaraštyje „FlyLAL” turi mažai trumpų skrydžių – vienintelis likęs „SAAB 2000” skraidys į Budapeštą, o į Kijevą ir Maskvą nuo šiol dažniausiai skraidys „Boeing 737-500”.

„FlyLAL” įmonių grupė turi stiprią „Boeing 737” remonto ir priežiūros bazę, nuosavą mokymo centrą, tačiau žvelgiant toliau, „FlyLAL” turėtų orientuotis į regioninius skrydžius, tuo tarpu į Rygą, Taliną, Stokholmą, Varšuvą, Sankt Peterburgą, Helsinkį ar Varšuvą varinėti „Boeing 737” iš tiesų yra prabanga. „SAAB 2000” kartais gerai pasitarnautų ir Prezidento skraidinimui, kadangi šiam dažnai tenka skraidyti pas kaimynus latvius, lenkus.

Apie „FlyLAL” planus papildyti lėktuvų parką kitais trumpiems skrydžiams skirtais lėktuvais žinių nėra. Tikėsimės, jų atsiras drauge su žiniomis apie 2009 m. vasaros tvarkaraštį.

Į Vilniaus oro uosto lyderės poziciją pagal pervežamą keleivių skaičių vėl išsiveržė „airBaltic” (32,4%). Bet šis pasikeitimas daugiau sąlyginis – gavusi licenziją, „FlyLAL” užsakomiuosius skrydžius ėmėsi vykdyti „FlyLAL Charters”, todėl daugiausia pervežančių avialinijų sąraše antrą vietą užima „FlyLAL” (29,6%), o trečiąją „FlyLAL Charters” (7,19%).

Penketuke dar yra „Czech Airlines” (5,79%) ir „Aer Lingus” (4,53%). Kadangi šios bendrovės atlieka tik skrydžius viena kryptimi, nesunku apskaičiuoti vidutinį lėktuvų apkrovimą – reisuose Praha-Vilnius ir Vilnius-Praha viename lėktuve sėdi 64,6 keleiviai, o Dublinas-Vilnius arba Vilnius-Dublinas – net 177 keleiviai. Iš reiso žiemai pasitraukus „airBaltic” ir „FlyLAL”, „Airbus A320”, kuriuo į Vilnių atskrenda „Aer Lingus” beveik kiekviename reise yra užpildytas 100%!