Simonas Bartkus | Blog

Oficialiai apie šias dvi naujas kryptis „airBaltic” dar nepaskelbė. Tačiau paskelbė savo „Facebook” puslapyje konkursą, kuriame pakvietė savo fanus atspėti dvi greitai atidaromas kryptis. Puslapio lankytojai užtruko keturiasdešimt minučių – ateinančią savaitę „airBaltic” planuoja paskelbti skrydžių iš Rygos į Pskovą ir Varšuvą tvarkaraščius.

„airBaltic” toliau gaudo aplink Rygą įkurtus oro uostus, iš kurių galėtų vežtis tranzitinius keleivius į Rygą. Tai reikalauja daug investicijų, tačiau yra būtina, norint vystyti naujas tolimas kryptis iš Rygos.

Prikėlusi Tartu oro uostą, „airBaltic” dabar bandys gaivinti Pskovo oro uostą Rusijoje. Šiuo metu šis oro uostas naudojamas tik karinėms reikmėms, reguliarūs skrydžiai nevyksta. 2007 m. „Atlant Soyuz” buvo pradėjusios skraidyti į Pskovą iš Maskvos Vnukovo oro uosto su „Embraer 120” lėktuvu, tačiau, skrydžiai nepasiteisino ir buvo nutraukti.

Pskovas nuo Rygos nutolęs panašiu atstumu kaip Talinas ar Vilnius, tačiau esminį skirtumą sudaro Europos Sąjungos siena, kurią reikia pervažiuoti Rusijos piliečiams. „airBaltic”, aišku, neieškos keleivių Pskovę į Maskvą, Ukrainą ar NVS šalis, bet, matyt, tikisi tapti Pskovo regiono gyventojams tapti vartais į vakarus. Skrendant į vidurio ar vakarų Europos šalis Šengeno viza Rusijos piliečiams reikalinga bet kokiu atveju. Vėlgi, žaidžiama faktu, jog Pskovo gyventojai nekeliaus į Sankt Peterburgo oro uostą, o geriau su persėdimu skris tiesiai iš Pskovo.

Įdomu ir su Varšuvos kryptimi, kur maršrutu Varšuva-Ryga šiuo metu devynis kartus (panašiai kaip į Vilnių) skraido lenkų nacionalinė aviakompanija LOT. „airBaltic” stoja į konkurencinę kovą su „Star Aliance” nare, nors vis dar yra prijaučianti šiam aljansui („Eurobonus” lojalumo programa, „codeshare” su SAS).

Varšuvos kryptis bus, turbūt, tolimesnė projekto „išvykime konkurentus iš Rygos” dalis. Iš Rygos oro uosto dėl tiesioginės „airBaltic” konkurencijos jau pasitraukė KLM, „Austrian”, „easyJet”, „germanwings”, „flyLAL”, „Aer Lingus”. Liks tik čekai, „Finnair”, „Turkish” ir grubiai bet teisingai apie Rygą kalbanti „Lufthansa”.

Į Varšuvą „airBaltic” skraidė anksčiau, tačiau skrydžiai buvo sustabdyti. Tikėtina, jog „airBaltic” tikisi Varšuvoje rasti tranzitinių keleivių – NVS šalių kryptimis (į kur tiesioginių krypčių iš Varšuvos nėra) ir į Skandinavijos šalių mažuosius miestus.

Žingsnis šiek tiek tolėliau, nuo Lietuvos rinkos reikalų, kur šiom dienom įdomūs reikalai vyksta. Štai kokios oro lenktynės prasidėjo Estijos oro uoste, nutolusiame 8 kilometrus nutolusiame nuo Tartu.

Tartu oro uostas iki šių metų realiai buvo tuščias oro uostas su 1379 metrų pakilimo taku, kuriuo naudodavosi tik Tartu aviacijos mokyklos studentai.

2008 m. Tartu oro uostas pradėjo nedidelę rekonstrukciją, kurios metu pradėtas KTT ilginimas iki 1800 metrų ir statyti nedidelis keleivių aptarnavimo terminalas.

Tartu oro uostas iš paukščio skrydžio

„Estonian Air”, šį balandį pradėdami skrydžius iš Parnu miesto į Stokholmą užsiminė, jog pasibaigus Tartu oro uosto rekonstrukcijai, jie svarsto galimybę nuo rudens skraidyti į Stokholmą ir iš Tartu.

„airBaltic”, matyt, pasišiaušė plaukai, arba tiesiog įkvėpti sėkmės Palangoje, jie ėmė skubiai organizuoti skraidymą iš Tartu į Rygą. Gegužės pabaigoje jie netikėtai paskelbė, jog skrydžiai iš Tartu į Rygą prasidės liepos trečią dieną ir tuo nustebino net Tartu oro uostą administruojančius Talino oro uosto vadovus (!!). Estijos spaudoje galima paskaityti oro uosto administracijos pasisakymų, jog rekonstrukcija, po kurios galima priimti keleivius bus baigta ne anksčiau kaip spalio 1 dieną, o oro uostas šiuo metu net neturi nė vieno darbuotojo, kuris gali priimti keleivius!

„airBaltic” pasakė, jog nieko tokio. Janis Vanags, kuris yra „airBaltic” korporatyvinės komunikacijos direktorius, pasakė, jog kompanija darys viską, kad skrydžiai prasidėtų liepos 3 dieną. Jeigu reikės, mes pasistatysime palapinę ir joje priimsime keleivius (!!). „airBaltic” jau kurį laiką prekiauja bilietais iš Tartu į Rygą.

Dabar atrodo, jog „airBaltic” su Tartu oro uostu kažkaip susitarė ir rado būdų, jog liepos 3 dieną bus galima bent minimaliomis sąlygomis aptarnauti keleivius ir užtikrinti skrydžio saugumą.

Vakar plaukai pasišiaušė jau „Estonian Air”, kurie vakar skubiai pranešė, jog skrydžiai iš Tartu į Stokholmą prasidės ne rudenį, o jau rugpjūčio 24 dieną. Prekyba bilietais turi prasidėti jau šiandien.

Sutapimas ar ne, tačiau abi kompanijos skraidys keturis kartus per savaitę. „Estonian Air” reisus vykdys pirmadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais su „SAAB 340”, o „airBaltic” iš Rygos lėktuvą atsiųs pirmadienio, trečiadienio, penktadienio ir sekmadienio vakarais, o iš Tartu lėktuvas kils pernakvojęs antradienio, ketvirtadienio, šeštadienio ir pirmadienio rytais.

Faktą, jog vyks tikra konkurencija įrodo ir tai, jog „Estonian Air” netgi ketina maitinti keleivius Tartu-Stokholmas reise. Ne karštu patiekalu, bet valandą su kapeika trunkančiame regioniniame reise ekonominėje klasėje tai yra netikėtas dalykas.

Ir visi šie įvykiai Tartu įvyko per geras tris savaites. Kas galėjo pagalvoti prieš metus, jog apskritai komerciniai skrydžiai šiame mieste vyks. Miestas turi apie 100 tūkst. gyventojų, automobilių keliu važiuojant, Tartu nuo Talino skiria 188 kilometrai, nuo Rygos – 244 kilometrai. Kuo nepanašu į Šiaulius? :)

Estijoje šiuo bus penki oro uostai, iš kurių vykdomi reguliarieji skrydžiai. Be abejo, šis skaičius šiek tiek yra nulemtas šalies specifikos  – Kuressare ir Kardla oro uostai įsikūrę salose. Be šių oro uostų, skrydžiai dar vyksta iš Talino, Parnu ir Tartu oro uostų. Oro uostų valdymas Estijoje centralizuotas, visus oro uostus administruoja Talino oro uostas.

Lygiai prieš savaitę jūsų klausiau, kaip reaguotumėte į naujieną jeigu „airBaltic” atgaivintų daugiau tiesioginių krypčių iš Vilniaus oro uosto.

„airBaltic” šiandien pripažino, jog tokią galimybę aktyviai svarsto. Ir pagrindinis svarstymų objektas yra skrydžiai į Londoną –  galbūt nuo rudens sezono.

Koks sutapimas! Šiandien pasiekė neoficiali žinia mane, jog 27 savaitę, greičiausiai birželio 29 dieną, „star1 airlines” atidaro pirmą savo reguliarųjį reisą iš Vilniaus oro uosto į Londoną. Tikėtina, jog bus skraidoma į Gatwick oro uostą 5 kartus per savaitę su „Boeing 737-700”, kuris birželio 26 dieną pradės vykdyti „Star Holidays” skrydžius į Antaliją, Kretą, Barseloną (tiksliau Žeroną).

„airBaltic”, aišku, turi daug daugiau žinių apie konkurentus negu aš. Atsakykite man paprastai. Ar „airBaltic” netikėtai pamatė augančią skrydžių į Londoną paklausą, ar tai yra tiesiog noras stabdyti naujų galimų vežėjų investicijas ir plėtrą savo kaina karpant jiems pajamas? Mano atsakymas, turbūt, aiškus, jau iš sakinio formuluotės …

Kad ir kas beistengtų rimtą skraidymą organizuoti iš Vilniaus, Kauno ar Palangos, jiems reikės labai daug kantrybės ir labai daug investicijų. Bus labai sunku.

Iš trijų skirtingų šaltinių išgirdau tokį gandą – liepos mėnesį „airBaltic” ketina atidaryti tiesioginius skrydžius iš Vilniaus oro uosto į Londoną, Stokholmą, galbūt, į dar kokį Europos miestą.

Tai tik gandai, kurie realaus pagrindo neturi – tais gandais nelabai tikiu.

Tačiau pasvarstykim, kaip tai atrodytų, jeigu šie gandai pasitvirtintų?

Variantas A. „airBaltic” antrina Andriui Kubiliui, kad krizė Lietuvoje baigėsi. „airBaltic” teigė, jog Vilniaus bazės skrydžių apkarpymas susijęs tik su ekonomine krize Lietuvoje ir bendrovė grįš į Vilnių, kada tik ekonominė padėtis pagerės.

Variantas B. „airBaltic” tik ketina vėl pagerinti skrydžių tarp Vilniaus ir Rygos statistiką. Bus parduota krūva bilietų tiesioginiams skrydžiams iš Vilniaus, į …, o paskui visiems keleiviams bilietai bus pakeisti į tą patį tašką per Rygą.

Variantas C. „airBaltic” tiesiog stengsis išstumti iš maršrutų jau šį savaitgalį skraidymą pradėsiančią „Skyways” bei ketinančią vasarą veiklą pradėti „Star1 Airlines”.

Tokių gandų pasitvirtinimas, be abejo, būtų geras keleiviams, tačiau aviacijos rinkai, kažin …

Dar kartą pakartosiu, jog tai tik gandai.

Panašu į tai, jog Kazakhstano bendrovei „SCAT” bus išnuomotas ir antrasis „flyLAL Charters” naudojamas „Boeing 757-200”. Vilniaus oro uosto lėktuvų stebėtojai pamatė, jog abu 757 jau perdažyti SCAT spalvomis, nors dar atlieka „flyLAL Charters” reisus. Klausimas – kuom „flyLAL Charters” veš atostogautojus į Turkiją, Ispaniją, Graikiją? Negi rinka tiek susitraukė, kad bus galima apskraityti vienu dviem 737?

O pirmoji birželio savaitė bus įdomi dviems Lietuvos oro uostams – kitą savaitę Kauno oro uoste prasideda „airBaltic” skrydžiai iš Rygos į Kauną, o jau šį sekmadienį Vilniaus oro uoste turėtų leistis pirmasis „Skyways” lėktuvas.

„Fokker 50” skelbiu savaitės lėktuvu :-) Na, o Vilniaus ir Kauno „planespotter’iai” turės ką veikti.

Kadangi Vilniaus oro uosto ir Susisiekimo ministerijos valdžios pažadų išsipildymo laukimas jau veda į neviltį, panagrinėsiu keleivių srautų pokyčius ir rezultatus pirmąjį vasaros tvarkaraščio mėnesį – balandį.

Pažvelgus į lėktuvų keleivių skaičius nustebino, kad Rygos oro uoste keleivių skaičius ūgtėlėjo ženkliai – 2009 m. balandį keleivių oro uoste buvo net 23,5% daugiau negu praėjusių metų tą patį mėnesį. Jeigu lyginsime šių metų balandį ir kovą – keleivių padaugėjo 19 procentų. Skrydžių skaičius išaugo 8,2% lyginant su pernai ir 11% lyginant su kovu.

Visą keleivių augimą Rygoje generavo „airBaltic”, kadangi antro pagal dydį oro uosto kliento „Ryanair” skaičiai pakito nežymiai, o likusios kompanijos Rygoje perveža tiek mažai keleivių, lyginant su lyderėmis, jog net nelabai verta kreipti į jas dėmesį. „airBaltic” keleivių balandį, palyginus su kovu, padaugėjo nuo 163 tūkst. iki 208 tūkst.

Šie skaičiai išties daro įspūdį, nes dar tik vakar skaitėme, jog Latvijos ekonomika smuko 18 procentų. Be to, vasario ir kovo mėnesiai rodė tik 5-7 procentų augimą lyginant su praėjusiais metais.

„airBaltic” balandžio 1 dieną pradėjo skrydžius tarp Palangos ir Rygos, o šioje kryptyje pasiekė įspūdingų rezultatų. „airBaltic” balandį įvykdė 28 skrydžius tarp šių miestų ir pervėže 2044 keleivius – lėktuvų užpildymas siekė net 73%. Tai iš ties labai geras rezultatas atsižvelgiant į pirmąjį reiso vykdymo mėnesį, toli gražu ne į patį patogiausią tvarkaraštį (sunku 8 val. ryte jau būti Rygoje, kad spėti į Palangos reisą, o iš Palangos atvykus tik 10 val., skrydžių tvarkaštyje nespėji į daug skrydžių) ir į tai, jog „airBaltic” bendras lėktuvų užpildymas yra tik 62%.

Manau šis rezultatas buvo pagrindinė prielaida, kodėl „airBaltic” greitai ėmėsi organizuoti skrydžius iš Kauno į Rygą.

Blogiau „airBaltic” sekėsi kitame naujame pavasario reise – skrydžiuose į tolimąją Tromsę Norvegijos šiaurėje lėktuvo užkrovimas siekė 39 proc. – pervežta 1100 keleivių.

Labai prastai „airBaltic” einasi su NVS kryptimis. Balandžio mėnesį kvėpavo tik Tbilisis (1950 keleivių, užpildymas apie 45%), ir Taškentas (1800 keleivių) tačiau kitos kryptys demonstravo prastus rezultatus – Baku vos 900 keleivių, Jerevanas tik 500, Odesa – 300. „airBaltic” jau apkarpė NVS tvarkaraštį ir kai kuriomos kryptimis ketina skraidyti tik įsibėgėjus vasarai.

Tarp Rygos ir Vilniaus balandį keliavo 18 500 keleivių – 3,5 tūkst. daugiau nei kovo mėnesį. Kas penktas keleivis Vilniaus oro uoste keliavo Rygos kryptimi. Vėlgi, šuolį augimui padarė balandžio mėnesio pradžioje be išankstinio pranešimo nutraukti tiesioginiai skrydžiai į Stokholmą, Milaną ir Miuncheną. Jeigu bilietų pardavimai balandį buvo tokie pat kaip kovą, tai realiai „airBaltic” Rygos krypčiai gavo 2300 keleivių (o į Rygos oro uosto statistiką – 4600) pakeitę jiems bilietus iš tiesioginio reiso į skrydį per Rygą.

Vilniaus oro uoste balandį buvo 80 400 keleivių – 40% mažiau nei praėjusiais metais (tas pats skaičius kaip vasarį ir kovą), bet 9% nei kovą. Kadangi balandį realiai atsirado tik skrydžiai į Briuselį, o iš veikiančių kompanijų tvarkaraštį suintensyvino tik „Lufthansa” ir „utair”, tai daugelis bendrovių gerino lėktuvų užpildymo rodiklius.

Naujuoju reisu turėtų labai patenkinti būti „Brussels Airlines” – balandį į Briuselį keliavo 2,5 tūkst. keleivių – lėktuvų užpildymas apytiksliai siekė 77%. Apytiksliai, nes nežinau kokia dalis skrydžių buvo atlikta ne 82 vietų RJ85, o didesniu RJ100 lėktuvu. Užsimenama, jog „Brussels Airlines” gali padidinti skrydžių skaičių nuo dabar vykdomų keturių per savaitę. Mano nuomone, „Brussels Airlines” galėtų parinkti ir geresnį tvarkaraštį, nes dabartinis vidurdienio reisas nepatogus verslininkams ir diplomatams bei sudėtingas tranzitiniams keleiviams.

Tuo tarpu ukrainiečiams „Donbass” nesiseka įsukti Kijevo reiso – balandį šia kryptimi keliavo 638 keleiviai ir turbūt mažiausio galimo šiame maršrute lėktuvo užpildymas buvo 52%. Lieka džiaugtis Ukrainos kompanijos užsispyrimu, kadangi planuojama, jog vasarą „Donbass” lėktuvas papildomai ims skraidyti į Vilnių ir sekmadieniais.

Sparčiai augusia kryptimi Vilniuje balandį tapo Maskva, kur keleivių skaičius padidėjo 30% – iki 3200 per mėnesį. Tai lėmė „utair” atidarytas papildomas kasdienis reisas bei dėl laukiamos konkurencijos su „Aeroflot” kritusios bilietų kainos. Tačiau labai stipriai padidinus vietų skaičių, lėktuvų užpildymo rodiklis nesiekia net 50%.

Tik dviejomis kryptimis iš Vilniaus keleivių balandį mažėjo. Vienas mažėjimas turi labai aiškų paaiškinimą – „Aer Lingus” vasaros tvarkaraščiu ėmus skraidyti tik tris kartus per savaitę, keleivių skaičius sumažėjo. Lėktuvų užpildymas – net 92%. Kovo mėnesį užpildymo rodiklis buvo dar aukštesnis, „Aer Lingus” skraidant keturis kartus per savaitę.

Sumažėjo keleivių į Kopenhagą – neseniai buvusi populiariausia kryptis iš Vilniaus nusirito net į ketvirtą vietą. Kopenhaga jau senokai nusileidžia Rygai, kovą ją aplenkė Praha, o balandį – jau ir Frankfurtas. Tačiau Kopenhagos pagrindine konkurente yra Ryga, kur siūlomos panašios jungtys į galutinius taškus kaip ir iš Kopenhagos.

Kopenhagos reiso užpildymas dabar siekia tik 62%, todėl ir „Skyways” reiso, kurį vis planuojama atidaryti, perspektyvos yra nekokios.

Dar šiek tiek balandį paaugo Prahos reiso užpildymas (iki 72%), o ypač nemažą šuolį pirmyn padarė Helsinkio ir Varšuvos krypčių užpildymas. Tragiškoje finansinėje padėtyje esantys lenkai nuo birželio suorganizavo dar vieną papildomą savaitinį reisą į Varšuvą (nuo 9 savaitinių iki 10), o „Eurolines” ims vežti iš Vilniaus į Varšuvos oro uostą pigiais ir komfortabiliais autobusais.

Tuo tarpu Vilniaus oro uosto derybos su „Skyways” jau tampa epinėmis. Atrodo, net VZ.lt, iki tol aktyviai Vilniaus oro uosto vadovo kasdien klausinėję „ar jau pasirašėte sutartį”, spjovė tai darę. Penktadienį jau sutartis „beveik buvo”, o pirmadienį turėjo prasidėti prekyba. „Skyways” atstovai visiems besidomintiems keleiviams dar šiandien pateikia atsakymą, jog derybos nebaigtus ir neaišku ar skrydžiai prasidės … Dainelė be galo.

Mano jau seniai numatytas žingsnis – nuo birželio 4 dienos „airBaltic” pradeda keleivių ieškoti ir Kauno oro uoste.

Nuo birželio 4 dienos „airBaltic” 10 kartų per savaitę, o vėliau pagal numatytą tvarkaraštį 13 kartų per savaitę, su „Fokker 50” lėktuvu pradeda skrydžius tarp Kauno ir Rygos oro uostų. Vidurio Lietuvos gyventojai galės skristi per Rygą į „airBaltic” žemėlapyje esančius miestus.

Iš Kauno į Rygą lėktuvai kils 9 val. ryte ir 16 val. 10 minučių, iš Rygos į Kauną – 11 val. 30 min. ir 19 val. 15 min. Tvarkaraštis, siekiant kuo daugiau tranzito surinkti į Rygą kur kas logiškesnis nei Palangos krypties tvarkaraštis.

„airBaltic” toliau investuoja į Lietuvos keleivių vežimą per Rygą …

„airBaltic” ėmė mažinti skrydžių skaičių iš Rygos. Tai yra (bent jau kol kas) tik „capacity” mažinimas – t.y., vieno arba kelių savaitinių reisų atšaukimas, tačiau kryptys nėra naikinamos.

Mažėja skrydžių skaičius iš Baltijos šalių ir Vakarų kryptyse

Dažniausiai aptarnaujami Ryga-Vilnius ir Ryga-Talinas dabar planuojami 6 kartus per dieną – „airBaltic” buvo skelbę, jog tokių skrydžių turėtų būti po 7 per dieną.

„airBaltic” taip pat sumažino apetitą Palangos kryptimi – planavusi pradėti skrydžius iš karto 12 kartu per savaitę, dabar „airBaltic” skraido 8 kartus, o vasaros piko metu, planuoja padidinti skaičių iki dešimties.

Vakarų kryptimi skrydžių skaičius mažėja nežymiai. Šiek tiek pamažintas Ryga-Briuselis skaičius – nuo 12 iki 11 per savaitę (beje, kovą lėktuvo užimtumas Ryga-Briuselis reise buvo tik apie 50 proc., nors tuo metu nevyko skrydžiai tarp Vilniaus ir Briuselio). Nuo 3 iki 2 kartų per savaitę mažėja skrydžių į Veneciją.

Nebus papildomų reisų į Londoną – iš Rygos į Gatwick oro uostą „airBaltic” skraidys vieną kartą per dieną. „airBaltic” ketino pridėti porą savaitinių vakarinių reisų (panaudodama seną Vilniaus reiso slot’ą Gatwick’e), tačiau šių planų atsisakė. Kelis kartus per savaitę į Londoną bus skrendama su „Boeing 757-200”, tačiau, matyt, dėl „Ryanair” konkurencijos, didinti skrydžių skaičiaus nepavyks.

Į Tel Avivą iš Rygos bus vykdomi 5 reisai per savaitę (vietoje planuotų šešių).

Vasaros pikui į Dubliną „airBaltic” nuo birželio 1 dienos pridės vieną papildomą reisą – viso bus keturi per savaitę. Vieną kartą numatoma skristi su „Boeing 757”. Lygiai taip pat papildomas reisas bus į Barseloną – iš viso 6 kartus per savaitę.

Ambicingus planus Skandinavijos miesteliuose vykdyti sunku

Pavasarį „airBaltic” paskelbė du ambicingus planus – pradėti keleivius į Rygą vežti iš dviejų nuošalių Skandinavijos miestelių – Tromsės Norvegijoje (gyventojų skaičius regione – apie 155 tūkst.) ir Linčiopingo Švedijoje (gyventojų skaičius – apie 97 tūkst.).

Abu sprendimai labai drąsūs. Norvegijoje vietinis susisiekimas lėktuvais išplėtotas labai smarkiai (nes kitokiam transportui ten sunku). Tromsę nuo Oslo skiria 1600 kilometrų – SAS šiuo maršrutu skraido 8 kartus per dieną, dar keturis kartus per dieną skrenda „Norwegian”. „Widoroe” jungia Tromsę su 14 mažesnių Norvegijos miestų, be to Tromsė turi jungtį su Stokholmu (SAS), Londonu („Norwegian”), Murmansku („Aeroflot”).

Norvegiškoje spaudoje teko skaityti straipsnį, kuriame norvegų aviacijos specialistai stebisi tokiais Latvijos bendrovės užmojais.

Nepatvirtintomis žiniomis, inauguraciniame „airBaltic” reise Ryga-Tromsė sėdėjo 8 keleiviai „Boeing 737-500” lėktuve, atgal grįžo 11 keleivių (tą patvirtina srautų iš Rygos lentelė, rodanti, jog kovo mėnesį reise Ryga-Tromsė buvo pervežta 19 keleivių) … „airBaltic” jau pakeitė tvarkaraštį ir šią vasarą vietoje planuotų 5 savaitinių reisų į Tromsę vyks 3.

Kiek kitokia situacija Švedijos vidurio mieste Linčiopinge. Į šio miesto oro uostą, kuris yra pusiau civilinis, pusiau SAAB testinis oro uostas, skraido tik maža švedų kompanija „NextJet” (į Kopenhagą ir Stokholmą) bei „KLM Cityhopper” (į Amsterdamą).

Skrydžius iš Rygos į Linčiopingą „airBaltic” ketina pradėti nuo balandžio pabaigos. Iš pradžių planuota skraidyti į šį miestą 6 kartus per savaitę, tačiau, matyt, pradiniai pardavimai nebuvo geri ir „airBaltic” ėmė keisti planus. Ryga-Linčiopingas kryptis bus vykdoma 4 kartus per savaitę, o nuo gegužės Linčiopingas bus tarpinis sustojimas skrendant iš Rygos į Stavangerį, nuo birželio – dar ir tarpinė stotelė tarp Rygos ir Bergeno. Pradžioje planuota į Stavangerį ir Bergeną skraidyti tiesiogiai po tris kartus per savaitę tiesiogiai, tačiau šių skrydžių mažės.

Sprendimas iš ties įdomus – neįprastas atvejis šių laikų Europoje, kada skrydžiai vykdomi su tarpiniais sustojimas. Šis sprendimas kartu jungti Bergeną, Stavangerį ir Linčiopingą turėtų būti efektyvesnis „airBaltic”, tačiau Bergeno ir Stavangerio keleiviams, kurie naudoja Rygą kaip tranzito tašką tai didelis minusas – skrendant į NVS šalis, Rusiją ar Ukrainą skrydis tampa varginantis.

Į Gotenburgą mažėja nuo planuotų 5 iki 4 skrydžių per savaitę.

Mažinami brangūs skrydžiai į NVS

Į NVS šalis „airBaltic” taip pat mažina skrydžių skaičių. Jau anksčiau paskelbta, jog skrydžiai į Sočį ir Alma Atą šią vasarą nebevyks. Į Tbilisį skrydžiai vyks keturis kartus per savaitę (planuota 5), Jerevanas bus 2 (vietoje 3), Baku bus 2 (vietoje 3), Taškentas lieka 2 kartus, kaip planuota.

„airBaltic” atsisako skraidymo tarp Kaliningrado ir Kopenhagos. Skrydžiai į Kišionovą ir Kaliningradą nebus vykdomi kasdien – bus 5 kartus per savaitę. Kišiniovo ir Kaliningrado kryptys iš Rygos buvo labai menkai užpildytos kovo mėnesį – lėktuvų užimtumo rodiklis siekė tik 30%.

Su lėktuvų užpildymu skraidnat į NVS šalis turi ir Vakarų Europos kompanijos. NVS rinka buvo laikoma perspektyvia, tačiau nespėjusi užaugti, prasidėjus ekonomikos stagnacijai, keleivių srautai labai krito skrydžiuose iš NVS šalių.

Nuo birželio „airBaltic” pradės NVS kryptimi dar vieną eksperimentinį projektą – 5 su puse valandos trukmės skrydžius iš Rygos tiesiogiai į Tadžikijos sostinę Dušanbę.  „airBaltic” bus pirmoji ir vienintelė Europos Sąjungos kompanija, skraidysianti į šį miestą ir Ryga bus pirmoji Dušanbės jungtis su Europa (na, ok, dar vietiniai „Tajik Air” skraido į Stambulą).

Jeigu galvojate apie egzotiškas atostogas, tai Dušanbė visai neblogas variantas – bilietai iš Rygos liepos mėnesiui kainuoja 1300 litų į abi puses. Be to, neatmetama galimybė, jog toks reisas nebus vykdomas ilgai, todėl skubėkite aplankyti.

„airBaltic” stumia kompanijas iš Rygos

„airBaltic” išstūmė iš Rygos oro uosto KLM – vykdžiusi skrydžius du kartus per dieną, viena didžiausių Europos kompanijų nebeskraidys į Rygą nuo birželio mėnesio. „airBaltic” liks viena maršrute, vykdysianti vieną skrydį per dieną.

„airBaltic” į Amsterdamo reisą atėjo 2008 m. rudenį, nors tame reise buvo KLM su dviem skrydžiais per dieną. Visą žiemą „airBaltic” KLM reisas buvo pustuštis – vidutinis lėktuvo užpildymas 41%, tačiau KLM keleivių skaičiui „airBaltic” konkurencija padarė.

Prisiminkime, jog praėjusį rudenį iš Rygos oro uosto pasitraukė „easyJet”, „Aer Lingus”, „flyLAL”, „Austrian Airlines”, „German Wings”, 2007 m. vasarą – „British Airways”.

Kas sekanti „airBaltic” auka?

„airBaltic” „ėda” „Turkish Airlines”. 2008 m. rudenį „airBaltic” padidino skrydžių tarp Rygos ir Stambulo skaičių iki 7, nors to daryti nebuvo reikalo – „airBaltic” lėktuvų užimtumas siekė ~60%. Dabar (vasarį, kovą) Stambulo kryptimi „airBaltic” lėktuvų užimtumas siekė 51%, tačiau vasarą „airBaltic” toliau laiko 7 skrydžius per savaitę.

„Turkish Airlines” šiuo metu vykdo 4 savaitinius skrydžius į Rygą su „Boeing 737-800”, tačiau jų užimtumas tėra 54% … Spėju, ilgai „Turkish Airlines” gali ir nežaisti …

„airBaltic” nesiseka konkuruoti su „Norwegian Air Shuttle” Oslas-Ryga kryptimi. Kovo mėnesį „Norwegian” skraidė 4 kartus per savaitę, o „airBaltic – 12 kartų per savaitę. „Norwegian” pervežė 5640 keleivių, tuo tarpu „airBaltic” viso labo 3960! „airBaltic” lėktuvų užpildymas nesiekė 30%!

Koks sekantis „airBaltic” žingsnis? Ogi „airBaltic” didina skrydžių tarp Rygos ir Oslo skaičių iki 19 per savaitę – be to, kelis kartus per savaitę šiame reise skris su „Boeing 757-200” …

Be abejo, keleiviams tokia konkurencija tik į naudą (prisiminkim bilietų kainas tais laikais, kai Vilniuje „airBaltic” konkuruodavo su „flyLAL”), tačiau kompanijai tokia konkurencija kainuoja labai labai daug.

„airBaltic” dar turi Dublino, Londono, Diuseldorfo, Briuselio, Stokholmo, Tamperės, Milano kryptis, kur konkuruoja su „Ryanair”. Kai kuriomis kryptimis (pvz. Stokholmo) „Ryanair” nuolat laiko akcijinę kainą (0 LTL bilietas, TAXFREE). Kalbant apie tą patį Stokholmą, tai bendras „Ryanair” ir „airBaltic” lėktuvo užkrovimas šioje kryptyje kovą buvo tik 50%.

„Ryanair” turėtų ypač neraminti šis grafikas, rodantis, jog nepaisant gerų kainų iš Rygos, keleivių skaičius Rygoje mažėja (kas sekate „Ryanair” skrydžių maršrutus iš Rygos – galbūt tai galima paaiškinti skrydžių skaičiaus sumažinimu?):

„Ryanair” pervežtų keleivių skaičius Rygos oro uoste per mėnesį

„airBaltic” keleivių skaičius Rygos oro uoste atrodo tikrai gražiai. Klausimas – kokia tokių gražių kreivių kaina? …

„airBaltic” pervežtų keleivių srautas Rygos oro uoste per mėnesį

Kitoms, Rygos oro uoste dirbančioms kompanijoms, Rygoje sekasi prasčiau nei Vilniuje – tas pasakytina apie „Lufthansa”, „Czech Airlines” , LOT, „Finnair” , išimtis – „Norwegian”.

Kompanijų pervežtų keleivių skaičius iš Rygos ir Vilniaus pirmąjį 2009 m. ketvirtį

Vasaros tvarkaraštis šiems keleivių srautų skirtumams yra pritaikytas – „Finnair” į Rygą vasaros tvarkaraštyje skris tik 4 kartus per savaitę (į Vilnių – 12 kartų); „Lufthansa” iš Frankfurto į Rygą skraidys 1 kartą per dieną, į Vilnių – du; čekai į Vilnių skraidys 14 kartų per savaitę, į Rygą – 12. Tokiu pačiu tvarkaraščiu į Rygą ir Vilnių skraido LOT (po 9 kartus per savaitę).

Žiemos tvarkaraščiu LOT, „Czech” ir „Lufthansa” į Vilnių ir Rygą skraidė vienodu tvarkaraščiu, todėl jų rezultatai akivaizdžiai geresni.

Nepamiršti reikėtų, jog Vilniaus oro uostas be šių kompanijų dar turi „Donbass”, „Brussels Airlines”, „Estonian Air”, „Austrian Airlines” ir „Aer Lingus” …

Išvada? Gali būti, jog iš Rygos greitu laiku gali pasitraukti dar kelios kompanijos – net nebūtinai tiesiogiai konkuruojančios maršrutuose su „airBaltic”.

Jeigu reikėtų daryti Rygos oro uosto SWOT analizę, tai pagrindinė grėsmė yra aiški – „airBaltic” tampa totaliai dominuojančia kompanija Rygos oro uoste. Be to, dabar Rygos oro uostas ir „airBaltic” realiai yra vienose rankose …

Panagrinėjus balandžio mėnesį atliktą paskutinę atšauktų skrydžių iš Vilniaus bangą – panagrinėjus lėktuvų apkrovimą skrydžiuose iš Rygos, akivaizdu, jog šie skrydžiai buvo atšaukti ne dėl per mažo populiarumo – tiek Milano, tiek Miuncheno, tiek Stokholmo krypčių lėktuvų apkrovimas iš Vilniaus viršijo 60%.

Atšaukiamų skrydžių nepakeičia kiti skrydžiai, todėl „airBaltic” lėktuvai vasaros sezonu daugiau laiko praleis ant žemės.

„anna.aero” skelbia, jog nepaisant skyrybų su SAS, „airBaltic” šį lapkritį turėtų gauti pirmąjį iš aštuonių „Bombardier Q400NextGen” lėktuvų, kurie palaipsniui turėtų pakeisti „Fokker 50”. 76 vietų orlaivis turėtų būti ypač efektyvus Vilnius-Ryga, Talinas-Ryga, Helsinkis-Ryga reisuose – į „Fokker 50” dabar neretai keleiviai netelpa, tačiau tokiu atstumu į dangų kelti reaktyvinį „Boeing 737” yra prabanga.

Vakar spaudoje jau nuskambėjo, jog latvių bendrovė „airBaltic” atšaukia skrydžius į Stokholmą, Miuncheną ir Milaną.

„airBaltic” į Stokholmą skraidė kasdien vidurdieniais, į Miuncheną ir Milaną pakaitomis taip pat vidurdieniais po kelis kartus per savaitę.

Užkliuvo citata: „VŽ duomenimis, trečiadienį Susisiekimo ministerijoje vyks griežtas pokalbis su „airBaltic“ bendrovės atstovais.” Įdomu kaip tas pokalbis atrodys? Mūsų ministerijos klerkai auklės privačią bendrovę už jos nenorą daryti verslą? Kaip penkmečio planavimo laikais beveik …

Asmeniškai tolimesnių tokių „airBaltic” žingsnių ir tikėjausi. Tačiau skubotumas rodo, jog „airBaltic” kompanijos viduje dedasi neaiškūs dalykai. Pavasario skrydžių tvarkaraštis, įsigaliojo tik prieš pusantros savaitės – vasaros tvarkaraščio sudarymas yra „iššūkis numeris vienas” bet kokiai bendrovei. O po savaitės „airBaltic” praneša, jog jau poryt (!!!) vyks paskutiniai skrydžiai tam tikrais maršrutais. Kaimo kompanijos, kuriai ne viskas gerai, arba planavimas yra svetimas reiškinys elgesys …

„airBaltic”, aišku, visiems turintiems bilietus į Stokholmą, Miuncheną ar Milaną, pakeis bilietus į skrydžius į tą patį tašką per Rygą. Tačiau prisiminkim, jog pagal ES reglamentą apie skrydžių atšaukimus reikia keleiviaims pranešti prieš dvi savaites – kitu atveju už tai priklauso keleiviams kompensacijos. Keleiviai, atsiliepkite –  ar „airBaltic” jus informavo apie skrydžių pasikeitimus pagal numatytą tvarką?

„airBaltic” viešieji ryšiai toliau skiedžia per visus galus. Vakarykščio pranešimo spaudai pavadinimasskamba taip: „airBaltic” skrydžių tvarkaraštis pildomas naujais reisais į Rygą”. Skaitom toliau: „airBaltic” šiuo metu skraido iš Palangos į Rygą 8 kartus per savaitę, papildys tvarkaraštį dar dviem skrydžiais. Prisiminkim 2008 m. rudenį „airBaltic” paskelbtą pareiškimą, jog jau nuo balandžio 1 dienos skrydžiai tarp Palangos ir Rygos bus pradėti 12 kartų per savaitę tvarkaraščiu (net tvarkaraštis buvo paskelbtas  – darbo dienomis po du kartus ryte ir vakare, savaitgaliais po vieną kartą).

Įdomu dar ir tai, jog paskutinę minutę prieš įsigaliojant vasaros skrydžių tvarkaraščiui, „airBaltic” pratęsė „codeshare” sutartį su SAS reisuose Kopenhaga-Vilnius ir Stokholmas-Vilnius. Dabar SAS tikrai liks be Lietuvos sostinės jungties su antru pagal dydį savo hub’u.

„airBaltic” taip pat kalba apie skrydžių tarp Rygos ir Vilniaus tankinimą, tačiau matome, jog vasarą jau bus skraidoma 6 kartus per dieną, o ne septynis, kaip buvo skelbta anksčiau.

Teko atostogų metu su „airBaltic” skraidyti Ryga-Stokholmas-Ryga, tai į abi puses lėktuvu „Boeing 737-500” skrido po 15-20 keleivių … Daugelis kalbėjo lietuviškai. Labiausiai pralinksmino, kad nors verslo klasėje nebūdavo nė vieno keleivio, stiuardai vistiek užtraukdavo užuolaidėles skrydžių metu. Įdomu, ką užsitraukę veikė :)

Beje, Rygos oro uoste „airBaltic” greitu metu, matyt, liks tik vienintele ten dirbančia reguliariųjų skrydžių bendrove – iš Rygos oro uosto nešdinąsi KLM. Signalas, jog KLM Vilniuje taip pat galime nelaukti dar ilgai. Rygos oro uoste vasarą dirbs 10 bendrovių reguliariuosiuose reisuose – lygiai tiek pat, kiek Vilniaus oro uoste.

Nuo balandžio vidurio „airBaltic” iš Vilniaus skraidys tik į Kopenhagą (2 kartus per dieną), Rygą (6 kartus per dieną) ir Taliną (2 kartus per dieną, savaitgaliais mažiau).

Jei jau kalbam apie latvius – Liepojos oro uoste nebeliko lėktuvų visai. Liepojos oro uostas kažkada buvo kaltininkas Palangos oro uosto nesėkmių, tačiau Palangoje taip blogai, kaip šiandien Liepojoje, niekada nebuvo. Priminsiu, jog latviai šiuo metu už ES pinigus iš karinio į civilinį perdarinėja oro uostą Daugpilyje.

Vasario mėnuo yra didžiausia duobė aviacijos versle. Būtent šių krizinių metų vasario mėnesį „airBaltic” apkarpė skrydžius į Oslą (nukirpo tris savaitinius), sustabdė skrydžius į Hanoverį, Stavangerį, Jerevaną, Baku, Taškentą. Skrydžių į Dubajų sumažėjo iki 1 savaitinio, Alma Atos reisas nutrauktas visiems laikams.

Kokie „airBaltic” planai 2009 metų vasaros sezono skrydžiams?

Daugiausia skrydžių iš Rygos atliks į Vilnių ir Taliną – po 49 per savaitę. Į Vilnių, beje, daugiausia bus skraidoma „Boeing 737-500” lėktuvais – „Fokker 50” bus atliekama mažoji dalis reisų. Padaugės reisų skaičius Helsinkis-Ryga iki 41 per savaitę. Iš šio miesto „airBaltic” taip pat nemažai keleivių vežasi tranzitui per Rygą.

Po 21 kartą per savaitę „airBaltic” iš Rygos skraidys į Kopenhagą ir Stokholmą. Šiose kryptyse, kaip ir kryptyje Ryga-Oslas „airBaltic” pratęsė bendradarbiavimą su SAS, todėl bus vykdomi jungtinio kodo skrydžiai su šia kompanija. Skrydžių į Oslą daugėja iki 19 per savaitę.

21 kartą per savaitę „airBaltic” siūlo skrydžius į Maskvą. Vienas kasdienis skrydis, kaip įprasta yra vykdomas „Aeroflot”.

19 kartų per savaitę „airBaltic” skris iš Rygos į Berlyną, kur toliau siūlys jungiamuosius skrydžius su „airberlin”. Tiesa, šiame reise „airBaltic” ketina apsieiti be „Boeing 757”.

12 kartų per savaitę „airBaltic” skris į Sankt Peterburgą ir Briuselį. Lygiai tiek pat kartų ketina vykdyti reisą tarp Palangos ir Rygos. Mūsų pajūrio miestas Palanga kaip jau ne paslaptis taps dar vienu tašku iš kur „airBaltic” ketina rinktis tranzitinius keleivius per Rygos oro uostą. Beje, nuo balandžio mėnesio SAS didina skrydžių skaičių iš Palangos į Kopenhagą iki trijų kartų per dieną ir ženkliai mažina kainas (akivaizdi konkurencijos su „airBaltic” pasekmė).

„airBaltic” tęs skraidymą į kitus Voketijos miestus: 10 kartų per savaitę į Hamburgą, 7 – į Miuncheną, 6 – į Diuseldorfą, 5 – į Hanoverį.

„airBaltic” didina skrydžių į Londoną skaičių iki 9 per savaitę. 2008 m. palyginus su 2007 m. keleivių tarp Rygos ir Londono mažėjo 12%, o šiame reise „airBaltic” jaučia stiprią „Ryanair” konkurenciją. Ko gero, „airBaltic” tikisi užpildyti lėktuvus keleivių iš Vilniaus sąskaita, kadangi reisų tarp Vilniaus ir Londono vis nepasiūloma.

Tris kartus per savaitę „airBaltic” skris iš Rygos į Dubliną. Nors tai yra trečia pagal populiarumą kryptis iš Rygos, Dublino reiso paklausa mažėja, o šioje kryptyje dominuoja „Ryanair”.

„airBaltic” tęs kasdienius skrydžius į artimas NVS šalis – kasdien bus skraidoma į Minską, Kijevą, Kišiniovą, Kaliningrdą.

Sezoninius vasaros skrydžius „airBaltic” pasiūlys į Odesą (3 kartus per savaitę), Simferopolį (2 kartus per savaitę). Į šiuos miestus praėjusią vasarą buvo skraidoma ir iš Vilniaus. „airBaltic” atostogų reisus vykdys ir į Atėnus – 3 kartus per savaitę.

Į Europos didmiesčius „airBaltic” ketina siūlyti tokius dažnius: kasdien į Paryžių, Romą, Milaną, Stambulą, 5 kartus per savaitę į Barseloną, 4 kartus per savaitę į Ciūrichą, 2 kartus – į Veneciją, 3 kartus – į Nicą.

„airBaltic” bendradarbiaudama su „Austrian” keturis kartus per savaitę skris į Vieną. Šią žiemą pradėjusi konkuruoti su KLM reise Ryga-Amsterdamas, „airBaltic” toliau ketina išlaikyti spaudimą ir kasdieniais skrydžiais konkuruoti su du kartus per dieną KLM vykdomais reisais.

Tranzitinių keleivių „airBaltic” toliau ieškos mažesniuose Skandinavijos miestuose. 3 kartus per savaitę bus skraidoma į Bilundą, 3 kartus į Bergeną, 2 į Alesundą, 3 į Stavangerį, 4 į Oulu, 7 į Tamperę. Strategijos plėtrai atidarytos ir naujos kryptys – 5 kartus per savaitę į tolimąją Tromsę (kur net SAS neskraido), 6 kartus į Liončiopingą.

„airBaltic” didina reisų į Tel Avivą skaičių – iki 6 per savaitę.

Vienas iš brangių „airBaltic” eksperimentų – tolimi ir brangūs skrydžiai į tolokai į Rytus nutolusias NVS šalių sostines. „airBaltic” didina reisų į Tbilisį skaičių iki 5 per savaitę, į Jerevaną ketina skristi tris kartus, Baku ir Taškentą – po 2 kartus. Skrydžių iš Rygos į Alma Atą nebebus. Kažkada „Aurela” su partneriais vykdė skrydį Alma Ata – Vilnius, tačiau sumažėjus auto prekeivių, turbūt šis reisas niekada neatgims.

Vasarą „airBaltic” nebeketina skraidyti į Dubajų. Reisai pradėti 2008 m. rudenį, tačiau jau dabar nukirpti iki 1 reiso per savaitę, o vasarą jų nebebus. Bendradarbiavimas su „Emirates” nepadėjo išlaikyti šio reiso.

Sumuojant – palyginus su praėjusia vasara/žiema „airBaltic” nebeskris į Alma Atą, Dubajų, Liepoją ir Ventspilį. Tvarkaraščio intensyvumas panašus į 2008 m. vasaros tvarkaraščio. Įgyvendinti bus labai sunku, žinant keleivių skaičiaus mažėjimą. Potencialio pripildyti lėktuvus suteikia „flyLAL” bankrotas ir papildomas keleivių srautas iš Vilniaus ir Palangos.

Pasilieku prie nuomonės, kad „airBaltic” sunkiai sekąsi reguliariuose reisuose išnaudoti didžiulį „Boeing 757” lėktuvą. Pažvelgus į vasaros planus, 2 kartus per savaitę „Boeing 757-200” skris į Oslą, 3 kartus į Londoną, 2 kartus į Barseloną, 5 kartus į Tel Avivą… Kiti reisai tvarkaraštyje „Boeing 757-200” nesuplanuoti, matyt, „airBaltic” šiuos didelius lėktuvus naudos atsiradus laikinam paklausos šuoliui ir pakeis „Boeing 737-500” ar „Boeing 757-300”.

2008 m. populiariausios skrydžių kryptys iš Rygos buvo Londonas (290 tūkst. keleivių), Berlynas (208 tūkst., penktadaliu augimas lyginant su 2007 m.), Dublinas (206 tūkst.), Stokholmas (203 tūkst.), Kopenhaga (157 tūkst.), Helsinkis (141 tūkst., augimas net trečdaliu), Oslas (139 tūkst.), Frankfurtas (122 tūkst., kritimas ketvirtadaliu – „airBaltic” platus skrydžių žemėlapis stumia lauk „Lufthansa”), Milanas (110 tūkst., augimas net dvigubai), Maskva (106 tūkst.).

Labiausiai augusios krypties Rygos oro uoste titulas priklauso Vilniui – keleivių iš šio miestu padaugėjo trigubai iki 88 tūkst. per metus.

Tranzitinių keleivių Rygos oro uostas 2008-aisiais iš viso turėjo 518 tūkst. – jų taip pat paaugo trigubai ir šis srautas sudarė 14 procentų visų Rygos oro uosto keleivių.

Vilniaus oro uoste „airBaltic” planai nekinta – 7 kasdieniai reisai į Rygą, 2 kasdieniai į Taliną, 2 kasdieniai į Kopenhagą, kasdienis į Stokholmą, po kelis savaitinius į Miuncheną ir Milaną.

Skrydžių tvarkaraščio plėtimas krizės laikotarpiu yra drąsus „airBaltic” planas. Vargu ar Latvijos BVP krentant net 10% , tokius planus pavyks sėkmingai įgyvendinti ir auginti keleivių skaičių. Nors kuro kainos yra smarkiai nukritusios, oro bendrovės veiklos kaštai turi būti didžiuliai. Įdomu būtų sužinoti „airBaltic” finansinius duomenis šiuo metu, kai šimtamilijoninius nuostolius skaičiuoja visi – nuo „British Airways” iki „Ryanair”.

SAS pasitraukus iš „airBaltic”, „airBaltic” tampa ir nuo politikų priklausančia bendrove. Kas bus jeigu pasikeis Latvijos vyriausybė ir „airBaltic” „fanas” A.Šleseras turės palikti postą, o jo vietą užims kitas asmuo? Ar supras Latvijos gyventojai PVM kėlimą iki 23% ir akcizų didinimą kai iš šalies biudžeto kas mėnesį teks finansuoti skrydžių bendrovės veiklą? Žiūrėsim kaip čia bus …

Penktadienio popietę, „SAS Group” pranešimu per biržą pranešė, jog „airBaltic” vadovybė (latviškas „Delfi” sako, kad tiesiog Bertolts Fliks) išpirko bendrovės „airBaltic” 47,2% akcijų dalį iš „SAS Group”. Sandoris buvo sudarytas gruodžio viduryje su pirkėjų įsipareigojimu sumokėti už akcijas iki sausio 30 d. Paskutinės dienos popietę „SAS Group” pranešė pinigus gavusi.

Jeigu paskaitinėsite latviškajame „Delfi” komentarus po straipsniu, komentatoriai neabejoja, jog Bertolts Fliks yra tiesiog Latvijos susisiekimo ministro Ainaro Šlesero slapyvardis.

Kiek naujiesiems akcininkams kainavo pirkinys – neskelbiama. Anksčiau buvo kalbama, jog SAS pasitraukimo kaina yra apie 47 milijonus latų. Tai nereiškia,  jog už tokią sumą SAS pardavė akcijas – liūto dalis yra SAS suteiktų paskolų „airBaltic” gražinimas. Realiai SAS gali būti sumokėta apie 14 mln. latų.

„airBaltic” kompanijos gyvavimas dabar realiai priklausys nuo Latvijos vyriausybės. Nors „airBaltic” keleivių skaičius auga, vieningai sutinkama, jog dabartinė kompanijos veikla yra nuostolinga – patiriami nuostoliai gali siekti net milijoną latų kiekvieną mėnesį. Tame nėra nieko nuostabaus – aviacijos sektoriuje dabar yra labai sunkūs laikai. Praėjusią savaitę daug kompanijų pranešė savo 2008 m. veiklos rezultatus: „AirFrance-KLM” – 200 mln. eurų nuostolių per ketvirtį iš pagrindinės veiklos; „British Airways” – 50 mln. svarų „veiklos nuostolis” per ketvirtį; „Iberia” metus baigė pelningai, bet pelnas sumažėjo 91%; „US Airways” per 2008 m. patyrė 2,2 mlrd. JAV dolerių nuostolio.

Jeigu krizė tęsis toliau, „airBaltic” veiklos finansavimas guls ant Latvijos vyriausybės pečių – kad ir kas iš tiesų slepiasi už „airBaltic” vadovybės”, kapitalo greičiausiai tas kolektyvas neturi. O Latvijos vyriausybei teikti paskolas „airBaltic” bus nelengva – valstybė susiduria su didžiausiais finansiniais sunkumais Europos Sąjungoje, o paramą suteikės Tarptautinis Valiutos Fondas prižiūri kiekvieną vyriausybės žingsnį. Galų gale pačioje Latvijoje pradėta skaičiuoti, kiek valdiškas Rygos oro uostas negavo pajamų dėl paramos „airBaltic”.

„airBaltic” vasaros skrydžių tvarkaraštis bus skurdesnis negu praėjusiais metais. Iš Vilniaus oro uosto nebebus vykdoma dauguma skrydžių, o iš Rygos oro uosto skrydžių žemėlapis nesiplečia ženkliai. Bus pradedama skraidyti į porą nedidelių miestų Skandinavijoje, kurie vargiai ar surinks ženklius keleivių srautus. „airBaltic” ims keleivius rinkti iš Palangos, tačiau atsisako praėjusios vasaros avantiūros skraidyti į Liepoją ir Ventspilį.

Šio žiemos tvarkaraščio „airBaltic” nesugebėjo įvykdyti – nutraukti yra skrydžiai į Alma Atą, Baku, Jerevaną, Hanoverį, Taškentą.

SAS pasitraukimas iš bendrovės akcininkų taip pat daug gero „airBaltic” bendrovei nežada. Iš „SAS Group” tinklalapio jau dingo informacija apie „airBaltic” kaip apie „Individually Branded Airline”, todėl neaišku, kaip toliau atrodys SAS ir „airBaltic” bendradarbiavimas.

SAS 2009 m. vasaros sezonu toliau bendradarbiaus su „airBaltic” skrydžiuose į Rygą, tačiau nutraukia bendradarbiavimą reisuose į Vilnių. Klausimas, kaip keisis keleivių srautai „airBaltic” reisuose iš Vilniaus į Kopenhagą bei Stokholomą (nors reisų skaičius ir apkarpytas), nebelikus lėktuvuose SAS keleivių. Jungiamieji skrydžiai jungiant „airBaltic” ir SAS skrydžius Kopenhagoje ar Stokholme toliau bus siūlomi.

Klausimas, kas bus su „airBaltic” naudojama SAS lojalumo programa „Eurobonus”?

Toli gražu ne geriausius laikus išgyvena ir SAS – nenusisekę skrydžiai iš Kopenhagos į Delį nutraukiami nuo kovo pabaigos.

Rygos oro uostas šią vasarą nesulauks daug gerų žinių: „easyJet” sugrįžti neketina, „Ryanair”  skraidys tuo pačiu tvarkaraščiu, vieną savaitinį skrydį pradės kompanija „Windjet”, skraidysianti į Forli miestelį Italijoje, „Iberia” atšaukė planus skraidyti iš Madrido. Greičiausiai, Rygos oro uostui taip pat teks susitaikyti su keleivių skaičiaus mažėjimu.