Simonas Bartkus | Blog

Uždaviau šį klausimą, nes pats nebežinau atsakymo.

Šiandien apturėjau tokią laimę/akibrokštą, kaip susiplanuoti savo artimiausias atostogas, kurias ketinu su būriu draugų praleisti JAV.

Čia yra visa skrydžių išklotinė.

1. Stokholmas (Arlanda) – Londonas (Heathrow) – Niujorkas (John F Kennedy);

po 10 dienų:

2. Vašingtonas (R.Reagan National) – Majamis

po 3 dienų:

3. Majamis – San Juanas (Puerto Rico)

po 4 dienų:

4. San Juanas (Puerto Rico) – Čikaga (O’Hare International)

po 4 dienų:

5. Čikaga (O’Hare International) – Londonas (Heathrow) – Stokholmas (Arlanda)

5 skrydžiai, kurių tarpe du atlantiniai, su jungiamaisiais europiniais segmentais. 3 vidiniai skrydžiai JAV viduje, kurių du – ne žemyne, bet į JAV priklausančią pusiau nepriklausomą salą Karibų jūros salyne – Puerto Rico.

Beje, visus skrydžius vykdo ne mažai žinomos ar „low-cost” avialinijos. „Amerikinius” skrydžio segmentus vykdo „American Airlines”, atlantinius ir europinius – „British Airways”.

Viso šito maršruto kaina – 1099 litai. Įskaitant visus mokesčius.

Iki darbo pabaigos galite pamėginti įsigyti kelionę į JAV – daugiau informacijos čia.

Ačiū tomukui, kuris šia akcija pasidalino dar prieš twitter’indamas.

Noriu apžvelgti kelias pastarųjų dienų naujienas mano mylimame aviacijos sektoriuje. Nors niekur tiesiogiai „FlyLAL” nefigūruoja, bet, atrodo, nors ir abejotinos reputacijos, bet agresyvių ir aktyvių „FlyLAL” savininkų dėka „FlyLAL” ima „laimėti” atskiruose mūšiuose.

Du didžiausi Lietuvos kelionių operatoriai – „Tez Tour” ir „Novaturas” paskelbė beveik galutinius savo žiemos atostogų skrydžių tvarkaraščius. Tai liečia tiek populiariarųjį Egiptą, tiek Tenerifę, tiek tolimuosius Goją (Indija), tiek Bangkoką  (Tailandas). Ir – visus skrydžius vykdys „FlyLAL”. Tai reiškia, jog ilgametė užsakomųjų skrydžių lyderė „Aurela” bus beveik visiškai išstumta iš labai pelningo verslo – nuolatinių užsakomųjų atostogų skrydžių.

Kalbant skaičiais, tai vien užsakomųjų skrydžių vykdymas „Aurelai” atnešdavo beveik 10% rinkos dalį pagal pervežtus keleivius Vilniaus Tarptautiniame oro uoste. Bendras skrydžių skaičius siekdavo keliasdešimt skrydžių per mėnesį. „Aurela” per mėnesį perveždavo po 15-20 tūkst. keleivių Vilniaus oro uoste.

Įdomu tai, jog „Aurela” tik ką įsigijo du didžiulius „Boeing 757-200”, su kuriais neaišku, kur dabar teks skraidyti. Pagrindinis dviejų B757 užsiėmimas šią vasarą buvo „Novaturo” skrydžiai į Antaliją, Tunisą, Ispaniją, Kretą ir kitus pietų kurortus. „Aurelai”, greičiausiai, teks verslo galimybių ieškoti už Lietuvos ribų. Įdomu, jog „Boeing 757-200” yra iš principo subalansuoti turistiniams skraidymams – jie nepopuliarūs reguliariuosiuose reisuose Europoje (tiesą sakant, niekada neteko tokiu lėktuvu skristi apart „lietuviškų). Dėl šios priežasties „Aurelai” gali būti sunku išnuomoti lėktuvą laikinai kompanijoms, vykdančioms reguliariuosius reisus ir turinčioms problemų dėl lėktuvų trūkumo. Be to, šis „verslas” gali tapti labai konkurencingas, kadangi žiemos sezonu ne vienos didelės Europos avialinijos ketina palikti dalį lėktuvų „žiemoti” ant žemės. Bene ryškiausias pavyzdys – didelė dalis „Ryanair” apynaujų „Boeing 737-800” liks stovėti ant žemės.

„Boeing 757” populiarūs JAV ir Rusijoje, kur tenka pervežti nedidelius keleivių srautus ilgesniais maršrutais. „Aurela” turėdavo užsakymų Estijoje, bet dalį jų taip pat sudarė „Novaturo” užsakymai – tikėtina, jog „Novaturui” paskelbus oficialų sutarimą su „FlyLAL”, užsakomieji skrydžiai iš Estijos taip pat gali atitekti „šaltibarštiniams”.

Kita žinia iš reguliariųjų skrydžių sektoriaus – paskelbtas finansinis „airBaltic” rezultatas. Jis, švelniai tariant yra nekoks – per 10 mln. EUR  nuostolių. Tendencija vedanti link to rodė jau ir anksčiau.

Oficiali „airBaltic” administracijos pozicija – nuostoliai patirti dėl investicijų į naujas kryptis. Visgi, pažymėčiau, jog nuostoliai atsirado ne tiek dėl šį pavasarį atidarytų krypčių, kiek dėl nuostolius nešančių kelių krypčių iš Vilniaus, kuriomis „kakta į kaktą” konkuruojama su „FlyLAL” (į Londoną skrendama su valandos, į Taliną – su 15 minučių pertrauka?).

Vis pasirodo daugiau ženklų, jog SAS yra pikti nejuokais ir jų grasinimai trauktis iš „airBaltic” yra rimti. Aišku, viskas komplikuota daugiau negu atrodo – SAS investavo į „airBaltic” nemažai, neaišku kaip su jų planais „airBaltic” perduoti gaunamų krūvą naujų lėktuvų. Reikia ne tik parduoti akcijas, bet ir kažkaip „nedovanoti” lengvai investicijų.

Kaip bebūtų, „airBaltic” ateities nebepiešiu tokia gražia spalva, kaip tai dariau prieš gerus metus. „airBaltic” sulėtėjimas ir problemos gali atsiliepti ir Rygos oro uostui, kuris planuoja protu nesuvokiamą plėtrą už beveik pusę milijardo valdiškų eurų.

Kalbos, jog „airBaltic” apsukų lėtėjimas Vilniuje yra palaipsninio pasitraukimo iš Vilniaus oro uosto dalis taip pat įgauna pagrindą – visgi, avialinijos nuostolius naikinti pirmiausia turi naikindamos nuostolingus maršrutus. Naikinamas optimistinis skraidymas kas valandą po Latvijos teritoriją, naikinami ir atskiri reisai iš Vilniaus.

Vidinės „airBaltic” problemos „FlyLAL” ir Vilniaus oro uostui tai yra suteikia dar vieną šansą. Deja, inciatyvą juo pasinaudoti kol kas rodo tik „FlyLAL”, tuo tarpu oro uostas miega ir, galbūt, ruošiasi dar vienai keleivių baidymo bangai. Ar kas nors girdėjote, jog Vilniaus oro uostas būtų pritraukęs naujam sezonui nors vieną naują bendrovę? Jau turbūt ketvirtas „tuščias” sezonas iš eilės.

Keleiviams, be abejo, „airBaltic” pasitraukimas gero neatneštų – reikia pripažinti, jog konkurencija kainas kai kuriomis kryptimis laiko labai žemame lygyje.

Prie nemažų „FlyLAL” pergalių užsakomuosiuose skrydžiuose ir vykstančio Vilniaus oro uosto susigražinimo dar galime prisiminti ir anksčiau pasiektą pergalę prieš Vilniaus oro uostą. Pergalių kaina, žinoma yra didelė. Verslas jau toks dalykas: nekovosi – negyvensi. Dar vieno nemažo laimėjimo vis dar laukiu – atrodo apie asocijuotą narystę „SkyTeam” „FlyLAL” prakalbo labai anksti.

O žiemos tvarkaraščių mes vis dar laukiam laukiam … Ypač iš „FlyLAL”. Iš jų laukiame ir finansinio kompanijos rezultatų (visgi jie Akcinė Bendrovė) – nors neabejoju, jog skendima nuostoliuose, bet įdomu panagrinėti tendencijas.

Mane asmeniškai labai erzina, kuomet žiniasklaidos atstovai, neva vengdami neapmokėtos reklamos, kalbančius žmones pavadina „finansų analitikas” arba „Nekilnojamojo turto bendrovės vadovas”.

Visų pirma, toks elgesys pirmiausia apgaudinėja žiūrovą ar skaitytoją. Juk „Finastos” finansų analitikas, paprašytas televizijos komentarų įmonės X akcijų kainos kritimo klausimu gieda toli gražu ne savo asmeninę nuomonę ar apskritai gali pretenduoti į nepriklausomo analitiko titulą. Jis pirmiausia gieda „Finastos” interesus atitinkančią giesmelę. Tuo tarpu aš, klausytojas, turiu visų pirma išsiaiškinti ir suprasti, kam šis „finansų analitikas” atstovauja, idant suprasčiau komentaro esmę.

Lygiai taip pat keistai atrodo, kuomet, tarkim „Inreal” atstovas yra pavadinamas titruose „Nekilnojamojo turto rinkos ekspertas” ir kalba apie augančias biurų nuomos kainas. Teisingas jo pristatymas keičia visos jo kalbos esmę!

Nesakau, jog verslo grupuotėms atstovaujančių asmenų komentarai nėra įdomūs – priešingai. „Finastos” atstovo komentarai akcijų kainų kitimo klausimu ar „Inreal” komentaras apie nekilnojamojo turto kainas yra įdomūs – įskaitant tai, jog šios grupuotės komentarais gali (ir daro) įtaką rinkoms.

Na, o žiniasklaidos atstovų paniška baimė vadinti daiktus tikraisiais vardais atrodo tiesiog juokinga. Paprastai žiniasklaida nekalbina bendrovių, kurių vien atsitiktinis paminėjimas suteiktų kažkokią naudą įmonei ar prekės ženklui, atstovų. Dažniausiai kalbinami pripažintų bendrovių atstovai, kuriems tokie paminėjimai dažnai net žalos gali padaryti.

Gerai, jog šitokia blogybė jau pamažu išgyvendinta iš spausdintinės žiniasklaidos, bet dar gaji radijuje ir, ypač, televizijoje. Ypač nespecializuotose laidose.

Beje, žinau, jog vieno nemažo nacionalinio dienraščio žurnalistai turi valdžios nurodymą „Siemens areną” vis dar vadinti „Universaliąja arena”, neva „Siemens” kompanija turėtų sumokėti laikraščiui už tokią netiesioginę reklamą.

Prekės ženklų ir šiaip ekonominių tendencijų ignoravimas prasimuša ir į kitas visuomenines sritis. Pavyzdžiui, prieš keletą metų pribrendo reikalas autobusų/troleibusų stotelę „Kuro aparatūra” pervadinti į šių dienų realijas atitinkantį pavadinimą. Keista, jog stotelės pavadinimui buvo išrinktas pavadinimas „Pramogų arena”. Tarsi objekto tokiu pavadinimu nėra – yra šalia įsikūrusi „Siemens Arena” – bet aliuziją į „Siemens Areną” aiški visiems. Tai kodėl vertėtų vengti vadinti daiktą tikru vardu?

Mano, liberalaus visuomenės kritiko numone, tokius objektus kaip visuomeninio transporto stotelės reikėtų būtinai vadinti tikraisiais vardais ne tik dėl to, jog tai įneštų mažiau sumaišties į visą transporto sistemą, bet tai gali būti ir būdas uždirbti valstybinėms organizacijoms. Kodėl nebūtų galima pervadinti stotelės „Šeškinės kalvos” į „Akropolis”? Žmonių lūpose šis pervadinimas jau seniai įvyko (reikia tik įteisinti), toks pervadinimas padėtų susigaudyti atvykusiems į miestą, o „Akropolis” dar galėtų sumokėti už stotelės pavadinimą 20-čiai metų. Ar ne „win-win-win”?

Praėjusią savaitę pastebėjau ir pasinaudojau dviem naujais verslais, apie kuriuos ne kartą buvau pagalvojęs, kad šito Vilniuj trūksta. Bet, jei turi verslo idėją, tai pats kaltas, jei jos neįgyvendinai vakar.

1. „Convienience store”

Mažų krautuvėlių atsidarymas yra sekantis labai logiškas žingsnis po „Coffee-Inn’ų” ir „Vero Cafe” bangos. Nors Lietuva ir supermarketų kraštas, mažoms jaukioms krautuvėms vietos turėtų užtekti. Šią „skylę” užtaisinėti ėmėsi suomiškos „Rautakrijos” valdoma „Lietuvos spauda”. Šią vasarą Gedimino prospekte išdygo dvi mini-krautuvėlės „R-kiosk”.

„R-kiosk” pavadinimas, beje, yra pati blogiausia šito reikalo dalis (gerbiami „Lietuvos spaudos” vadovai, ar jūs darėte bent vieną focus grupės tyrimą, kaip lietuviai reguoja į žodį „kioskas”?). „Geriausia viduje” (© „Mandarinas” – patys nesupranta ką šneka) – „R-kiosk” yra maža krautuvėlė, kurioje, aišku, dominuoja laikraščiai (be reikalo), bet užtenka vietos neblogai kavai, sumuštiniams ir užkandžiams.

Žinoma, „R-kiosk” toli šaukia iki „7 eleven” arba mano dievinamo „Deli de Luca”. Bet sveikinu su nebloga pradžia ir linkiu tobulėti.

2. Suši išsinešimui

Visi Vilniuje įsikūrę japonų restoranai jaučiasi labai susireikšminę ir įsivaizduoja, jog gali būti tik „premium” klasės restoranais. „Kalti į klyną” (© Byvis, Tešlagalvis ir Rytis Zemkauskas) ėmėsi mylima ir nekenčiama „Čili” kava-pica-kinijos-kaime. Savo maitinimo taškų tinkle ši siūlo suši rinkinius išsinešimui. Pastebėjau ne vienas – geras japoniškas rinkinys už apytiksliai 17 litų yra teisingas pasiūlymas. Tikiu, jog bus įvertintas pasirodęs arčiau darbo vietų.

Neabejoju, jog naujasis pasiūlymas bus sėkmingas – kaimyninėje Rygoje suši išsinešimui taškų, atrodo, yra daugiau nei kebabinių Kaune.

Džiaugiuosi, jog viena mano švelniai pakritikuota kompanija pamoką išmoko:

Iki pilnos laimės trūksta tik:

– nepalikti „mistype” klaidų laiško temoje :)
– nedėti nuorodos į interneto tinklalapį, kai jame dar informacija nėra įdėta :)

Ir šiaip – konkrečiu šiuo atveju, naudos iš to, kad sužinau pirmas, labai daug nėra – akcija galioja tik perkant bilietus kelionių agentūrose, o į ją šiandien nebedubėgsiu. Be to, tikiuosi, šiai akcijai skirtų bilietų skaičius nėra ribotas, ar ne ? :)

Visų klasikinių oro kompanijų veiklos modelis – be tiesigionių keleivių pervežimų, taip pat išnaudoti jungiamųjų skrydžių galimybes. Veiklos principas: susivežti keleivius į hub’ą, o iš ten jiems galima pasiūlyti tolimesnius skrydžius.

Aktyviai tai daro įvairios užsienio kompanijos, išsiveždamos keleivius iš Vilniaus: „Finnair” masiškai tranzitą gabenasi į Helsinkį, „Austrian Airlines” – į Vieną, „Czech Airlines” – į Prahą, „Lufthansa” – į Franfurtą, iš dalies SAS „airBaltic” rankomis vežasi keleivius į Kopenhagą ir Stokholmą.

Tuo tarpu besivystant vietinėms oro kompanijoms, vystosi ir bandymai vežti keleivius per Rygą, ar per Vilnių. „airBaltic”, be abejo, turi geresnes pozicijas – pakankamai nemažas reisų į Vakarus skaičius, neblogas tinklas, kuriuo vežami tranzitiniai keleiviai – tiek mažasis (Liepoja, Vilnius, Talinas), tiek didysis (Jerevanas, Baku, Tbilisis, Taškentas).

Aišku, tokiai situacijai susidaryti yra kelios priežastys. Pirmiausia, aktyvi „airBaltic” plėtros strategija, vykdyta jau kelerius metus. Be to, „airBaltic” ir Rygos oro uostas praktiškai veikia kaip viena organizacija (abu kontroliuoja Latvijos vyriausybė), tuo tarpu trintis tarp Vilniaus oro uosto ir „FlyLAL” yra aštri nuo pat pastarosios organizacijos privatizavimo. Galų gale, Vilniaus oro uosto infrastruktūra tranzito vykdymui realiai buvo pritaikyta tik 2007 metų pačioje pabaigoje.

Visgi, „airBaltic” nuo rudens ne tik stipriai sumažins skrydžių iš Vilniaus, bet ir mažins jungiamųjų reisų skaičių. Ko gero, teisybė, jog SAS spaudžia „airBaltic” optimizuoti veiklą.

„airBaltic” atsisako skrydžių Ventspilis-Ryga. Ko gero, 190 km atstumas yra per mažas, jog pakaktų keleivių iš Ventspilio į Rygą. Ventspiliui teks miegoti žiemos miegu tuščiam.

Tranzitinėms reikmėms taip pat vykdyto reiso Ryga-Liepoja-Ryga skrydžių skaičius nuo 5 kartų per dieną mažinamas iki trijų.

Skrydžiai iš Liepojos į Hamburgą bei Kopenhagą yra naikinami. Greičiausiai šioms kryptims nepakakdavo keleivių – be to, šios kryptys iš Latvijos provincijos oro uosto prieštarauja bendrai „airBaltic” strategijai – gabenti keleivius per Rygą. Gali būti, jog krypčiai Liepoja-Kopenhaga didelę konkurencija sudarė ir SAS vykdomas reisas Kopenhaga-Palanga.

Liepoją tuo tarpu tarpu neikėtai atrado mažai žinoma Rusijos kompanija „Atlant-Soyuz”, kuri ketina skraidyti iš Maskvos „Vnukovo” į Liepoją. Galima sakyti, jog galbūt šios avialinijos reisą „nusižiūrėjo” nuo „Utair” sėkmės reise Maskva-Palanga. Iki šiol „Atlant-Soyuz” daugiausia specializavosi reguliariuosiuose skrydžiuose bei krovinių pervežimu.

Tempo vežtis keleivius iš Vilniaus į Rygą „airBaltic” nemažina – žiemos sezone taip pat skraidys žaliauodegiai lėktuvai penkis kartus per dieną. „airBaltic” nutraukus „DOT LT” ATR42 nuomos sutartį, tarp Vilniaus ir Rygos skraidys tik 50 vietų „Fokker 50”.

Lietuvos nacionalinė aviakompanija „FlyLAL” tuo tarpu puoselėja viltis gabenti keleivius per Vilnių. Nuo šio pavasario „FlyLAL” pradėjo siūlyti skrydžius į Vakarus keleiviams iš Tbilisio, Kijevo, Rygos ir Talino. Optimizmą vežtis „daug” keleivių iš Rygos teko mažinti vasaros viduryje.

Keista, jog „FlyLAL” nebando surinkti Vakarų Lietuvos keleivių Palangoje ir gabenti juos į įvairius miestus per Vilnių.

Į Palangą ketina nebeskristi „Norwegian Air Shuttle”, kuri šiuo metu du sykius per savaitę į Palangą atskrenda iš Rygge oro uosto šalia Oslo. Tuo tarpu Skandivijos oro gigantas SAS nemažina apsukų ir toliau vešis tranzitą sau į Kopenhagos oro uostą du kartus per dieną 44 vietų lėktuvu CRJ200.

Jeigu SAS geba pririnkti beveik 100 keleivių per dieną skrydžiui į Kopenhagą, nors SAS kainos šiuo reisu tikrai didelės (skrydis Palanga-Kopenhaga-Palanga po mėnesio kainuoja apie 1200 litų), vadinasi, potencialas skraidyti iš Vakarų Lietuvos yra nemažas.

Jeigu „FlyLAL” atidarytų reisą iš Palangos į Vilnių, tai sukurtų ir Vilniaus Oro uosto pranašumą prieš Rygos oro uostą – keliauti automobiliu iš Klaipėdos praktiškai atstumas yra vienodas – į Rygą ar į Vilnių.

Aiškui, šiai dienai „FlyLAL” turi didesnių „žemiškesnių” bėdų – „FlyLAL” žiemos tvarkaraštį gaubia migla. Nežinoma, ar „FlyLAL” toliau skraidys į Dubliną, Briuselį, Tbilisį, Stokholmą, Rygą, Taliną, Barseloną, Milaną – bilietai parduodami tik iki spalio pabaigos. Į Dubliną skrydžiai skelbiami tik iki rugsėjo vidurio.

Jeigu patikrinsite didžiųjų aviakompanijų tinklalapius, bilietus jau galite įsigyti 2009 vasarai. Kiek keleivių bus prarasta vien dėl per vėlai paskelbto tvarkaraščio?

Iki naujojo didžiųjų televizijų sezono liko 5 dienos. Šiais metais trys žiūrimiausios televizijos Lietuvoje pradės tą pačią dieną – rugpjūčio 25 dieną. Tokia diena logiška – nuleidus Olimpiados uždangą sekmadienį, jau pirmadienį pats laikas pradėti jaukinti žiūrovą prie naujojo tinklelio ir formuoti įpročius visam sezonui. LRT tai tenka daryti neišvengiamai, nes, po olimpiados eterio užpildyti jau ir taip nebebūtų kuo.

Antradienį abu didieji kanalai – LNK ir TV3 – viešai išplatino oficialią programą 35 metų savaitei – pirmajai naujojo sezono savaitei. Ir –  įvyko pirmas rimtas ginklų surėmimas, kurio rezultatas – pakeistas „Nekviestos meilės” laikas.

Kelerius metus buvo nusistovėjusi tokia situacija. 18 val. 45 min. abu kanalai pradeda vakarinę programą su žiniomis, 19.10 pradedama „valandinė” autorinė laida, 20 val. prasideda atitinkamai „Nekviesta meilė” ir „TV pagalba”. Šį tinklelio „status quo” ėmesi griauti TV3, į naujojo sezono tinklelį metę 19.10 val. laikui kozirį – pusės valandos kasdienį serialą „Broliai”, o autorinės savaitinės laidos atidedamos 19.40 val. laikui.

LNK ketino išlaikyti praėjusių metų situaciją – autorinę laidą rodyti nuo 19.10 val., o įprastinį 20 val. laiką palikti „Nekviestai meilei”. Jeigu prisimenate, tai praėjusiais metais būtent „Nekviestos meilės” laikas – nuo 20 iki 20.45 val. buvo vienintelė laiko zona, kada LNK pirmavo prieš TV3.

Bet – LNK išsigando naujųjų TV3 pokyčių. Arba, žvelgiant iš kitos pusės – atrado būdą „užmušti” TV3. Šią savaitę buvo atliktas esminis pakeitimas – „Nekviesta meilė” perkelta į 19.10 val. laiką, atidedant autorinę laidą 19.40 val. T.y. 19.10 val. susirems du TV serialai – pripažinta „Nekviesta meilė” prieš „Giminių” vardu žongliruojančius K.Krivicko naujokus „Brolius”.

Nuo šių TV serialų žiūrimumo dvikovos tarpusavio baigties gali priklausyti viso vakaro žiūrovų dėmesys dviems didiesiems Lietuvos kanalams, kadangi 19.40 val. prasidedančios laidos yra beveik identiškos.

Antradienis – LNK „Srovės” prieš TV3 „Taip arba Ne”. Trečiadienis – „Kriminaliniai tyrimai” su Gediminu Jauniumi ir Vytautu Grigaravičiumi per TV3 prieš „Abipus sienos” per LNK.

Situacija „lūžta” ketvirtadienį-penktadienį, kadangi, atrodo „Nekviesta meilė” šiemet bus rodoma tik tris kartus per savaitę. Ketvirtadienį 19:10 val. LNK rodys naują diskusijų laidą „Juoda balta”, kuri, be abejo, „Brolių” gerbėjų nepervilios, bet serialų gerbėjai, kurie pasirinks ne „Brolius”, o „Nekviestą meilę” nelabai turės kur dėtis – vienos serijos „Brolių” nežiūrėsi, tai teks rinktis kito žanro laidą arba pereiti į mažuosius kanalus.

Penktadieniais 19:10 val. LNK rodys TV žaidimą su Arnoldu Lukošiumi „Vienas prieš visus”, o TV3 taip pat nerodys „Brolių”, o rodys pripažintą muzikinę laidą „Padainuokim!”. Sekant visa konkurencine logika, LNK galėjo „Vieną prieš visus” „išsatyti” antradieniais prieš M.Mikutavičiaus „Taip arba Ne”.

Darbo dienomis, po kasdienės „valandinės” laidos abi televizijos parodys po „pusvalandinę” autorinę laidą. Antradieniais Rolando Vilkončiaus „Gyvenimas pagal moteris” prieš TV3 „TV detektyvus”. Trečiadieniais – „Trečias nereikalingas” su MIA per LNK, o per TV3 – „Skylė sienoj”. Ketvirtadieniais prieš praėjusį sezoną išpopuliarėjusią TV3 humoro laidą „Dzin” LNK išmeta kitą kozirį – naują TV serialo „Garbės kuopa” sezoną. Be abejo, rodoma šeštadienio vakarais pernai kokybiška kariuomenės propaganda vardu „Garbės kuopa” nesurinko visų reitingo balų, kurių buvo verta.

Penktadieniais abi televizijos nuo 20 val. 10 minučių pradės „lepinti” ir konkuruoti filmais. Sezono pradžiai – gardesnės naujienos, kurias vėliau pakeis amžini televizijos „hitų” kartojimai.

Dvikovą „vienas prieš vieną” vyks ir šeštadienį, kada 19:10 val. abi televizijos pradės savo muzikinius šou. TV3 rodys „Žvaigždžių vartus”, kuriuose be Arūno Valinsko dar bus ir Marijus Mikutavičius bei Skaiva, o LNK – savo „Muzikos akademiją”. Abu, beje, ir truks po lygiai. 21 val. abi pradės filmų „sezoną”.

Įdomūs manevrai sukasi ir 21-22 val. laikotarpyje darbo dienomis. Praradę į „Lietuvos ryto televiziją” išeinančią „Super L.T.”, LNK į eterį paleidžią bulvarinį žurnalą „Kakadu”, kurį rodys pirmadieniais, antradieniais ir trečiadieniais (beveik kasdienė laida). „Kakadu” tikslas poroje su „Dviračio žiniomis” (pirmasis 21:00 – 21:30, antrasis 21:30 – 22:00) atlaikyti frontą prieš TV3 serialo „Moterys meluoja geriau” antrąjį sezoną, kurio serijos bus rodomos kasdien, nuo 21:05 iki 21:45.

Klausimas – ar „Kakadu” pakaks turinio ir ar „atlaikys” laidos vedėjai, kurie nėra labai stiprūs. Juodaodė popmuzikos atlikėja ir kelintą kartą laimę televizijoje bandantis „balsas” gali tapti akmeniu po kaklu visai laidai. Turinio trims laidoms per savaitę irgi gali trūkti nes Jagelavičiūtė su Rusyte jau taip išlindo per gerklę, kad jų naujam sezone neberodys (nauja žvaigždė – Butkutė!), o Ostapenko vienas visoms laidoms turinio neprigeneruos.

TV3 atsisakė keistoko ir nepaaiškinamo projekto „Žinios ir Jaunius 2in1” (pakelkite rankas tie, kurie suprato, ką šia laida norėta pasakyti) ir sugražina reguliarias žinias į 21:45. LNK lieka tradiciškai su žiniomis 22:00. Beje, pagal reitingus eilę metų vakarinės LNK žinios kur kas geriau atrodo nei nuolat kintančios TV3 žinios. Visgi, kokybės skirtumai, kurie labiau yra „skonio reikalas” pralaimi prieš klasiką ir stabilumą.

Kiek neišsipildė mano prognozė, jog televizijos gali imtis į vėlyvą metą perkėlinėti daugiau stipresnių laidų dėl to, jog po 23 val. daugėja alkoholinių gėrimų reklamos. Po vakaro žinių, abi televizijos užleidžia vietą brangiems TV serialams – jų manjakai turės toliau „naktinėti” ir į darbą eiti raudonomis akimis (atsiprašau – tikri manijakai jau seniai parsisiuntė naujausias serijas, o naktimis žiūrės dar neatradę „torrentų”).

Kiti veiksmai – daugiau smulkmenos. LNK ir TV3 smulkesnėmis mikrodvikovomis žaidžia kitu dėmesio vertu laiku – sekmadienio vakarais, savaitgalio popietėmis, vėlyvuoju savaitgalio laiku.

Visgi, abu žaidėjai supranta, jog realiai galutinis reitingų pyrago pasidalijimas priklausys nuo to, kaip pasiskirstys pagrindiniai žiūrovų srautai darbo dienomis nuo 19 iki 22 val. Ar „Nekviesta meilė” nepraras savo stebuklingų reitingų dėl rodymo laiko pakeitimo ir „Brolių” konkurencijos? Jeigu ne, tada TV3 gali būti nepyragai, nes iš inercijos žiūrovai gali pasirinkti LNK laidą vietoj TV3 laidos ir pasibaigus „Nekviestos meilės” eilinei serijai.

Dviems TV serialams susidūrus „vienas prieš vieną” gali gautis ir „sniego gniūžtės” efektas. Jeigu vienas iš TV serialų pirmosiomis savaitėmis įgaus nors ir nedidelį pranašumą, vėliau reitingų skirtumas tarp šių serialų gali didėti. Serialų tempas ir tematika bus panašus, todėl sprendimas „kūri žiūrėti” gali būti priimamas pagal tai, apie kurį serialą „galėsiu padiskutuoti rytoj su bendradarbėm”. Jeigu per pirmąjį mėnesį „Broliai” atsiliks nuo „Nekviestos meilės” 4-5 reitingo procentais, prognozuoju, jog TV3 gali greitai projekto ir atsisakyti dėl reitingų/kainos santykio.

Pirmųjų naujojo sezono reitingų sulauksime jau rugsėjo pradžioje, o išvadas realiai galėsime daryti rugsėjo pabaigoje.

„Gala”, beje, šiandien pagaliau nudžiugino sugebėdama į programų sąrašą įtraukti „Sport1” kanalą. Perkraukite savo IPTV imtuvus ištraukdami juos iš rozetės. Linkiu, kad „Sport1” reitingas nebūtų nulis.

Uždarų kompanijų pardavimo/įsigijimo/susijungimo sandorius prognozuoti ir komentuoti labai sunku. Sprendimai priimami aukščiausiuose sluoksniuose už uždarų durų, o į viešumą išsprūdusios nuotrupos dažnai būna toli nuo realybės arba per nelyg nereišmingos bendroje įvykių grandinėje.

Vis dėl to, negaliu atkreipti dėmesio į elektroniniame žurnale „business new europe” šiandien pasirodžiusio straipsnio, jog SAS gali pasitraukti iš „airBaltic”, parduodama savo akcijų dalį, kuri šiuo metu sudaro 47,2%. Šiek tiek iškraipydama esmę ir nutoldama nuo straipsnio esmės, šią žinią jau spėjo pasigauti „Delfi”.

Latvijos vyriausybės ir SAS bendrai valdoma „airBaltic” ilgai atrodė kaip tobulas valstybinės jėgos ir patyrusio skandinaviško kapitalo derinys. Latvijos vyriausybė, turėjo kontrolinį „airBaltic” akcijų paketą ir rėmė kompaniją per kitus valstybinius objektus (pirmiausia, dotuodama kompaniją ir suteikdama jai 80% nuolaidą mokesčiams Rygos oro uoste), tik jai teikdavo leidimus skraidyti iš Rygos į NVS šalis (tokiems skrydžiams reikalingas abiejų šalių vyriausybių susitarimas). SAS, savo ruožtu, „airBaltic” kompanijai davė savo neįkainojamą „know-how” ir avialinijų „operavimo” patirtį bei padėjo „airBaltic” per savo įtaką Skandinavijos regione ir šio regiono oro uostuose.

„Delfi”, perduodama žinią iš „bne”, akcentavo tai, jog SAS įsiutino nepagarbūs Latvijos susisiekimo ministro pasisakymai SAS atžvilgiu. Be abejo, dėl tokių priežasčių niekas dėl tokių principinių priežasčių akcijų neparduoda. Jeigu SAS rimtai svarsto trauktis iš „airBaltic”, priežastys yra gilesnės.

Pirmiausia, gali būti, jog SAS rimtai siutina žinia, jog Latvijos vyriausybė vis atideda „airBaltic” privatizavimą. Gali būt, jog visais laikais SAS savo mažesniąją dalį akcijų pakete suvokė tik kaip laikiną padėtį prieš pilną „airBaltic” privatizavimą ir pilną šios regioninės bendrovės kontrolę.

Antra priežastis – SAS erzina „airBaltic” administracijos vykdomi veiksmai ir kompanijos vykdoma neefektyvi veikla. Neturėdama kontrolinės akcijų paketo dalies, SAS negali be Latvijos vyriausybės noro pakeisti bendrovės vadovų. Manoma, jog „airBaltic” jau kelerius metus vykdo ne vieną ekonomiškai nepasiteisinantį reisą iš Vilniaus, neefektyvūs kai kurie skrydžiai į Rytus (Jerevanas, Baku). Šiais aviacijos rinkos krizės laikais efektyvi veikla yra tiesiog būtina ir tą supranta net didžiosios pasaulio kompanijos – ne iš gero gyvenimo „Air France” susijungė su KLM, „British Airways” diskutuoja apie jungimąsi su „American Airlines” ir „Iberia”, o „Alitalia” desperatiškai ieško pirkėjo.

SAS pasitraukimas iš „airBaltic” būtų didelis smūgis Latvijos vyriausybei. Dėl Rygos oro uosto taikytų dempinginių įkainių „airBaltic” plūsta skundai į Europos institucijas. Manoma, jog jų tyrimas stabdomas ir vilkinamas buvo įtakingų SAS lobistų pagalba. „airBaltic” finansiniai rezultatai paskutiniais metais ženkliai pablogėjo, nepaisant sparčiai augančio keleivių skaičiaus. SAS pasitraukimas gali sumenkinti „airBaltic” pelną iš „auksinių” kompanijos krypčių – Vilnius-Kopenhaga, Vilnius-Stokholmas, Ryga-Kopenhaga ir Ryga-kiti Skandinavijos miestai. Dar baisiau, jeigu nutrūktų „codeshare” sutartys tarp „airBaltic” ir SAS – tokiu atveju, ko gero, SAS pati užsiimtų jungimąsias kryptis Vilnius-Kopenhaga, Ryga-Kopenhaga, Liepoja-Kopenhaga – šiuo metu šios kryptys aptarnati yra patikėtos „airBaltic”.

Visgi, SAS pirmiausia turi surasti pirkėją savo akcijų paketui. Tarptautiniai ekonomikos žurnalai mikliai viena iš kandidačių įsigyti „airBaltic” įvardijo lietuviško kapitalo bendrovę „FlyLAL”, tiksliau jos valdytojus. Anksčiau „FlyLAL” buvo viešai paskelbusi norą dalyvauti „airBaltic” privatizavime įsigyjant Latvijos vyriausybės valdomą paketo dalį. „FlyLAL” ketinimus aktyviai dalyvauti kompanijų įsigijime rodo ir bendrovės dalyvavimas Vengrijos nacionalinio vežėjo „Malev” privatizavime.

Jeigu „FlyLAL” įsigytų „airBaltic” akcijų dalį, tai sunku įsivaizduoti, jog jiems pavyktų geriau rasti bendrą kalbą su kitu akcininku (Latvijos vyriausybe) negu dabar sekasi SAS.

Vargiai ar dabar SAS valdomu paketu gali susidomėti kokia didelį skrydžių bendrovė – šiais nuosmukio laikais kompanijos labiau susirūpinusios savo veiklos efektyvumu ir galimais „stambėjimo” projektais, o ne aktyvia plėtra į augančias rinkas įsigijimo būdu.

SAS dalyvavimas „airBaltic” akciniame pakete buvo strateginės SAS politikos Baltijos šalių regione. SAS bandė dalyvauti „Lietuvos avialinijų” privatizavime, bet realiai jame nesudalyvavo. Panašiai kaip ir „airBaltic”, SAS dalyvauja ir nacionalinio Estijos vežėjo „Estonian Air” valdyme – 49% akcijų paketo valdo SAS, 34% – Estijos vyriausybė ir 17% – investicinis bankas „Cresco”. Nepaslaptis, jog SAS siekia valdyti pagrindinį „Estonian Air” paketą. „airBaltic” hub’o įkūrimas Vilniuje galėjo būti SAS inicijuoos strategijos dalis, siekiant vykdyti skrydžius iš visų Baltijos šalių sostinių.

Baigiant – visi mano išvedžiojimai realiai yra paremti netiesiogine nuogirda iš SAS atstovų – kaip ir daugelis straipsnių, beje. Taip pat tikėtina, jog SAS pareiškimai tėra blefas.

Konkurencija tarp dviejų didžiausių Lietuvos kelionių operatorių, kažkuo panaši į konkurenciją tarp dviejų daugiausia Lietuvoje skrydžių įvykdančių oro bendrovių. Abu europiniu mastu maži, Lietuvoje daugiau nėra iš ko rinktis, o „Delfi” komentaruose savo įspūdžiais dalinasi tie, kurie šių kompanijų nekenčia.

Konkurencija ragina eiti konkurentus pirmyn, todėl nenuostabu, jog konkuruodamos bendrovės „Tez Tour” ir „Novaturas” kasmet pasiūlo įvairių naujovių. Jau nuo pavasario kalbama apie planuojamas keliones į Tailandą su tiesioginiais skrydžiais Vilnius-Bankokas.  Dabar paaiškėjo daugiau detalių dėl šių naujų reisų.

Akivaizdu, jog Lietuvos oro bendrovių turimi net ir didieji „Boeing 757” yra nepajėgūs pakrauti vykdyti reiso Vilnius-Bankokas. Nuo Vilniaus iki Bankoko – 7900 kilometrų, panaši yra maksimalaus skrydžio nuotolio riba. Skrydžiai iš Vilniaus į Bankoką bus vykdomi su techniniu vienos valandos nusileidimu Dubajuje, kas prailgins kelionės trukmę (didėja ir atstumas – iki 9000 kilometrų).

„Novaturas” skrydžius į Bangkoką vykdys nuo gruodžio 11 dienos ir pradės kiekvieno ketvirtadienį pavakare. Kelionė iš Vilniaus į Bankoko oro uostą truks 13,5 „grynų” valandų – tiek valandų teks praleisti lėktuve su sąlyga, jeigu nebus vėlavimų (o tokio atstumo skrydžiai retai praeina „tvarkaraštiniu” sklandumu). Išvykę ketvirtadienį 18 val., Bankoke būsite penktadienį 11.20 val. vietos laiku.

Skrydis iš Bankoko prasidės penktadienį 12.20, o baigsis Lietuvos laiku to paties penktadienio 20.10 val.

Iš viso „Novaturas” ketina įvykdyti 15 reisų į Bankoką ir atgal.

Įdomiausia dalis – „Tez Tour” šia kryptimi skraidys beveik identišku tvarkaraščiu. Skrydžiai į Bankoką taip pat prasidės gruodžio 11 dieną ir truks iki kovo mėnesio vidurio. „Tez Tour”, taip pat kaip ir „Novaturas”, skraidys į Bankoką ketvirtadieniais! Tik „Tez Tour” lėktuvas pradės reisą keturiomis valandomis vėliau. Kažkaip atrodo, jog šiuo atveju toks konkuravimas jeigu ne kvailas, tai bent jau neprotingas.

Belieka palinkėti sėkmės Lietuvos turizmo organizatorių rinkos galiūnams. Kol kas egzotišką kraštą Tailandą bus bandoma „pritempti” iki populiaraus lietuvių tarpe kurorto. Visgi, „pakrauti” 30 lėktuvų „Boeing 757” tokiam skrydžiui yra labai daug. „Tez Tour” su „Novaturu” šiai žiemai turės surasti 6000 poilsiautojų.

Skrydžių kainodara abi kompanijos sudarė beveik identišką („Tez Tour” už „Novaturą” skraidina 4 litais pigiau). Keistai atrodo kainos, kurios priklauso nuo to, kiek laiko – 7 ar 14 dienų praleisite Tailande. Skristi juk vistiek tiek pat kartų. Visgi, kainos nėra panašios į tas, kuriomis būtų siekiama prilipinti pilną lėktuvą – skrydis atsiremia į 3800 litų. Nors nieko nėra nurodyta, bet tikėtina, jog šios paskelbtos skrydžių kainos dar be oro uosto mokesčių.

Kelionė užsakomuoju reisu yra labai brangi. Brangi dar ir atsižvelgiant į patogumą. Visgi, „FlyLAL” ir „Aurelos” turimi „Boeing 757” yra turistinės klasės orlaiviai, todėl 14 valandų praleistų tokioje kėdėje atrodo kaip nedidelis košmaras. Reikia tikėtis, jog keleiviams bus parodytas bent filmas per CRT ekraną – keturių valandų kelionėse į Tunisą ar Egiptą jie nenaudojami. Nežinau, ar „Boeing 757” gali būti ruošiamas karštais maistais – kitaip tikėtina, jog per 14 valandų skrydį galite gauti tik „sumuštinių iš dėžutės”.

Jeigu pirksite šiandien, tai skrydis su „Lufthansa” Vilnius-Franfurtas-Bankokas ir atgal gruodžio mėnesiui mėnesiui kainuoja 3772 litus su visais mokesčiais, su KLM Vilnius-Amsterdamas-Bankokas ir atgal gruodžio mėnesiui – 3451 litai. Ir tai ne akcija – tai įprastas ekonominės klasės bilietas su patikima reguliariųjų skrydžių kompanija. Beje, skrydis, įskaitant persėdimą Amsterdamo ar Franfurto oro uoste, truks lygiai tiek pat, kiek „tiesioginis” iš Vilniaus. KLM ir „Lufthansa” skrydžius šiuo maršrutu vykdo „Boeing 747-400”, kuriame komforto ir papildomų nemokamų paslaugų ekonominės klasės keleiviams tikrai teikiama nemažai. O kai skrydis trunka ne tris, o keturiolika valandų – tai nemažas pliusas.

Beje, pažįstu žmonių, kurie akcijų metu „pagavo” bilietus Vilnius-X-Bankokas ir atgal mažiau nei už 2000 litų.

Kadangi užsakomųjų skrydžių lėktuvai užsakomi iš anksto, o jų užpildymas yra tik kelionės organizatoriaus problema, tikėtina, jog kelionėms į Bankoką galime sulaukti patrauklių „Paskutinės minutės” pasiūlymų. Bet kokiu atveju, tokia kaina užpildyti „Boeing 757” reise Vilnius-Bankokas yra labai optimistiška.

Beje, tikėtina, jog abu reisus vykdys „FlyLAL” – „Novaturas” neseniai prisiekė 3 metų ištikimybę šioms avialinijoms, o „Aurelos” ir „Tez Tour” keliai jau seniai nėra susiliejantys.

Įdomus dar vienas niuansas – šį rudenį iš Vilniaus į Goa taip pat bus skrendama su sustojimu Dubajuje. Berods pernai „Aurelos” „Boeing 757” nuskrisdavo ten netūpdama.

Prekės ženklo išplėtimas į kitus produktus (vadinamasis „Brand extension” arba „Brand streching”) yra gana rizikingas prekės ženklų architektūros žingsnis, pirmiausia keliantis grėsmė senajam produktui, kurio prekės ženklas yra plečiamas. Aršūs pozicionavimo šalininkai tokį žingsnį vadina „produktų linijos atskiedimu”.

Šiuo ekonomikos lėtėjimo laiku, kuomet pardavimo planus vistiek reikia vykdyti, pardavimų lygį išlaikyti, įvesti į rinką naujus produktus, o vadovybė ir akcininkai yra linkę mažinti išlaidas marketingui, tokių „brand extension” pavyzdžių gali Lietuvoje padaugėti. Taip atsitiks dėl vieno iš prekės ženklų išplėtimo privalumo – naujam produktui suteikti jau egzistuojantį prekės ženklą (kitaip tariant, išplėsti prekės ženklą) yra kur kas pigiau negu sukurti naują prekės ženklą naujam produktui.

Prekės ženklo plėtimo į kitas sritis dažnai ir griebiamasi plėtros laikotarpiu, kuomet stengiamasi plėsti veiklą skirtingose srityse, o įvesti ir išlaikyti krūvą prekės ženklų yra pernelyg brangu. Vėliau, kai visa linija išsiplėtoja, prekės ženklai jau būna „priaugę”. Prekės ženklų architektūros klaidas taisyti būna sunku. Lietuviškas tokio atvejo pavyzdys – „Čili” tinklas. Nors žodis „Čili” savo kalbine reikšme suteikia visai kitą reikšmę, „Čili Kaimas”, „Čili Kinija” ar „Čili Kava” priaugo taip, jog žodžio kalbinę reikšmę visi ir pamiršo. Analogiškai britai ir amerikiečiai pamiršo žodžio „Virgin” reikšmę, kuris gali reikšti ir alkoholinį gėrimą („Virgin Vodka”), ir aviakompaniją („Virgin Atlantic”) ir sporto klubą („Virgin Active”).

Aktyviausiai šiuo metu matomas Lietuvoje prekės ženklo plėtimas vyksta su „Devyneriomis”. 2006 m. „Stumbras” sėkmingai istorinį prekės ženklą „Trejos devynerios” sėkmingai išplėtė į „Žalios devynerios”, už ką pelnė geriausios rinkodaros kampanijos vardą „Best-marketing” organizuotuose rinkimuose. Šio žingsnio sėkmės priežastis buvo turbūt ne tik graži kampanija, bet ir sėkmingas produktas.

Galbūt apakintas šios sėkmės, „Stumbras” toliau imasi šios ženklo plėtimo. Šiais metais rinkoje pasirodė „Raudonos devynerios”, tarsi tęsiantis visą „devynerių” istoriją. Šis žingsnis, pasirodžius „Žalioms devynerioms” atrodo jau visai logiškas – „Trejų devynerių” legenda jau sėkmingai paversta į pasaką, kurią logiškai galima tęsti ir toliau (ir tuo pačiu iki galo „užmušti” „Bobelinę”)

Tuo tarpu dabartinis žingsnis plėsti „devynerias” iki kokteilių jau atrodo nelogiškas. Pasirodžiusios „Ledinės devynerios” akivaizdžiai netinka į „Devynerių” produktų portfolio ir aiškiai atrodo kaip „Stumbro” noras atjoti į jau sklidiną ir pradedančią stoti kokteilių rinką ant kitoje žemėje užsiauginto arklio.

Teoriškai, „Ledinių devynerių” turėtų paragauti visi, mėgstantys bet kurias iš trijų „Devynerių”, bet rizika, jog šis produktas sumenkins „Devynerių” produktų legendą yra labai didelė. Be to, manau, jog 38% stiprumo balzamo ir 5% stiprumo saldaus kokteilio vartotojų segmentai yra visiškai priešingi.

Beje, „Stumbras” neturi įrangos gaminti alkoholiniams kokteiliams, todėl „Ledinės devynerios” yra pilstomos Belgijoje. Tikintiems „Devynerių” legenda tai gali būti dar vienas smūgis. (Atkreipkite dėmesį, jog „Klaipėdos maisto” dešrelės ir dalis „Vilniaus duonos” produkcijos gaminama Estijoje)

Į alkoholinių kokteilių rinką „Stumbras” dar įžengė ir su „Ozone Premium Coctail”. Tai vertinu kaip kur kas logiškesnį žingsnį. Jeigu prisimenate, prieš keletą metų buvo įvedinėjama „stylish” degtinė „Ozone”, iš kurios šiandien liko tik du žaibuojantys rutuliukai. Šalia tokio „trendy” ženklo kaip „Ozone” puikiai tinka ir stilingas alkoholinis kokteilis. Bėda gali būt ta, jog „Ozone” visi jau seniai pamiršo.

Įdomus niuansas – „Ozone Premium Coctail” yra net 10% stiprumo ir pilstomas į 0,5l talpos tarą. Įdomus žingsnis šiais alkoholio silpnėjimo laikais.

Kaip bebūtų, tikiuosi, jog „Stumbras” į alkoholinių kokteilių rinka nenueis su „Lithuanian” … Blogiau už tai gali būti tik „Lithuania” kokteilio reklama su „Žalgirio” mūšio scena ir kokteilį geriančiu Vytautu Didžiuoju.