Simonas Bartkus | Blog

2018 m. per pirmąjį pusmetį Vilniaus oro uoste „Wizz Air” pervežė beveik 615 tūkst. keleivių ir užėmė 26% keleivių rinkos. 2011 m. pradėjęs veiklą Lietuvoje, ši žemų sąnaudų bendrovė jau kelerius metus yra didžiausia vežėja Vilniaus oro uoste.

2011 m. balandį pradėjusi veiklą Vilniuje, „Wizz Air” Lietuvoje gan nuosekliai plėtėsi septynerius metus – nuo vieno lėktuvo bazės sostinės oro uostas tapo keturių lėktuvų baze, 180 vietų „Airbus 320” ėmė keisti 230 vietų „Airbus 321”, o veikla taip pat išsiplėtė į Kauno ir Palangos oro uostus.

2011 m. balandį iš karto į Vilniaus oro uostą įžengusi su vieno lėktuvo baze, „Wizz Air” per porą dienų atidarė 7 maršrutus – Korką, Romą, Londoną LTN, Milaną BGY, Donkasterį, Eindhoveną, Barseloną ir Stokholmą. Po kelių mėnesių apsižiūrėjusi, jog skrydžiai į Stokholmą nepasiteisina, šį maršrutą pakeitė Dortmundo kryptimi.

2012 m. pavasarį „Wizz Air” bazė padvigubėjo ir ją papildė antras „Airbus 320”. Žemėlapį papildė Oslo TRF, Paryžiaus BVA, Stavangerio, Liverpulio ir Bergeno kryptys.

2012 m. žiemą buvo uždaryti skrydžiai iš Vilniaus Liverpulį ir Korką – daugiausia dėl tiesioginės „Ryanair” konkurencijos šituose maršrutuose.

2013 m. vasarą „Wizz Air” atidarė skrydžius į Alesundą, Kijevą ir Trondheimą. Pasitarasis nepasiteisino ir jau žiemą buvo uždarytas, o vietoje jo atsirado dabar gan strategiškai svarbi Tel Avivo kryptis.

2014 m. vasarą „Wizz Air” VNO dar pridėjo trečiąjį A320 lėktuvą: skrydžių žemėlapį iš Vilniaus papildė Kutaisis Gruzijoje ir sezoninė kryptis į Korfu. Tačiau, po karpymų Ukrainoje, buvo uždaryta Kijevo kryptis.

2015 m. vasarą su nauja plėtros banga „Wizz Air” žemėlapį papildė Belfasto, Malmės, Frankfurto HHN, Larnakos kryptys, trumpai vyko dar ir skrydžiai į Korfu.

2015 m. rudenį, iš dalies reaguodama į „Air Lituanica” veiklos stabdymą, „Wizz Air” bazę papildė dar vienu lėktuvu. Maršrutų sąraše atsirado Bilundo, Miuncheno/Memingeno ir Glazgo kryptys, taip pat antrą šansą gavo ir grįžo Stokholmo ir Kijevo kryptys.

2016 m. vasarą „Wizz Air” pradėjo skrydžius ir iš Kauno į Londono LTN oro uostą. 2016 m. rudenį iš Vilniaus į Kauną perkėlė maršrutus į Begeną, Stavangerį ir Alesundą, taip pat atlaisvindama dalį pajėgumų Vilniuje kryptims į Reikjaviką ir Barį.

2017 m. pavasario nesulaukė Glazgo ir Malmės kryptys, tačiau žemėlapį papildė Geteborgo kryptis. 2017 m. pasižymėjo laikinu veiklos mažinimu kai skrydžiai kėlėsi į Kauno oro uostą, tačiau palaipsniui 2 iš „Airbus 320” buvo pakeisti į 230 vietų „Airbus 321”.

2017 m. žiemą „Wizz Air” žemėlapį Vilniuje pradėjo pildyti ir skrydžiais iš kitų bazių – atidaryti reisai į Lenkijos miestus Varšuvą ir Gdanską. Taip pat žemėlapį papildė ilgiausias bendrovės skrydis į Agadirą ir trumpalaikis žiemos reisas į Grenoblį.

2018 m. vasarą „Wizz Air” atidarė reisus iš Vilniaus į Atėnus; taip pat pakeitė oro uostą Milane iš Bergamo į Malpensą.

Tačiau, po gana nuoseklios plėtros, 2018 m. žiemai „Wizz Air” paskelbė apie ženklų veiklos mažinimą Vilniuje – 4 lėktuvo bazė susitrauks iki 3 lėktuvų, bus uždaryti maršrutai iš Vilniaus į Varšuvą, Reikjaviką, Atėnus, Nicą, Romą ir Barį, sumažintas skrydžių skaičius kai kuriais kitais maršrutais.

2018 m. žiemos žemėlapyje yra vienas naujas „Wizz Air” maršrutas – į Marakešą.

Viešuose komentaruose bendrovė sako, jog dalis iš šių maršrutų taps sezoniniai, vykdomi vasaromis, o taip pat sezoniškai žada gražinti ir papildomą orlaivį į Vilniaus bazę. Tačiau, tai pirmas toks atvejis per septynerius veiklos metus – „Wizz Air” pasižymi nuolatine veikla visus metus ir paprastai sezoniškai būdavo mažinamas tik skrydžių dažnis kai kuriomis kryptimis.

Natūralu ir normalu, jog per septynerius metus dingo iš žemėlapio keletas nepasiteisinusių maršrutų: Liverpulis, Korkas, Trondheimas, Korfu, Frankfurtas HHN, Malmė, Glazgas ir Memingenas. Bene pusė karpymų įvyko dėl to, jog „Ryanair” ir „Wizz Air” viename maršrute tiesiog buvo per daug, kituose nišiniuose pasirodė, jog paklausa nėra pakankama.

Šių metų spalio mėnesį „Wizz Air” uždarys tiek pat maršrutų, kiek uždarė per visus septynerius prieš tai buvusius veiklos metus.

Visos „Wizz Air” Vilniaus bazės operacijos šią žiemą yra suplanuotos ant trijų lėktuvų:

Ką tai reiškia?

2011 m. pavasarį „Wizz Air” pradėjusi veiklą išprovokavo pagrindinės konkurentės „Ryanair” atsaką, kuri taip pat įžengė nedelsdama į Vilniaus oro uostą. Septynerius metus kaip karuselė abi bendrovės augo aukštyn, kartu augindamos keleivių srautą oro uoste, kuris augo dviženkliais procentais kiekvienais metais. Žinoma, kaip ir visose kitose Europos rinkose, žemų sąnaudų bendrovių plėtra sustabdė tradicinių bendrovių plėtrą, tačiau, Europoje pastarasis segmentas ir taip nėra augantis.

Nuolatinis augimas ir nuolat pasirodančios naujos kryptys pripratino prie nuolatinio skrydžių augimo. Kai kurios atidarytos kryptys atidarymo metu priversdavo pakreipti antakį ir nustebti. Kartu tai rodė, jog žemų sąnaudų bendrovės nusiteikusios augti, tačiau nelabai beturi fantazijos, kokiomis kryptimis plėstis.

Šis „Wizz Air” žingsnis gali būti labai grėsmingas signalas. Ne paslaptis, jog dalis „Ryanair” plėtros yra nulemta noro nesuteikti lengvo gyvenimo „Wizz Air”, o ne paklausos. Būtent konkurencija nulėmė, jog žemų sąnaudų bendrovės nesunkiai suvalgė oro uosto mokesčių kilimus. Yra nemaža tikimybė, jog po šio „Wizz Air” žingsnio „Ryanair” irgi gali optimizuotis ir atsisakyti blogiausius rezultatus demonstruojančių maršrutų iš Lietuvos.

Pakaitalo žemų sąnaudų bendrovėms šiuo metu rinkoje nėra. Jeigu „Ryanair” nuspręs uždaryti skrydžius į Romą? Po to į Madridą? Pernelyg būtų naivu tikėtis, jog tokius maršrutus atidarytų „Alitalia” ar „Iberia”, po to, kai neskėmę juose patyrė žemų sąnaudų bendrovės. Kaip ir naivu tikėtis iš Vilniaus į Reikjaviką grįžtančių „WOW Air” ar „Icelandair”, nors ir strategiškai tai buvo įdomus maršrutas, pritraukęs nemažai keleivių iš platesnės Vilniaus oro uosto traukos zonos.

Jau turime pavyzdį, kaip iš trijų bendrovių maršrute ne liko nė vienos: šį pavasarį pirma skrydžius iš Vilniaus į Atėnus paskelbė „Aegean”, po jos tai padarė „Ryanair”, dar po jos „Wizz Air”. „Aegean” atšaukė planus dar nepradėjusi skraidyti, o nuo šio spalio pabaigos tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Atėnus neliks visai.

Juolab, kad „Ryanair” siunčia užuominas apie galimas optimizacijas šią žiemą dėl augančių kuro kainų bei vidinių problemų santykiuose su pilotų profsąjungomis.

2018 m. žiemą „Ryanair” žemėlapį iš Vilniaus papildys įdomiomis kryptimis į Amaną, Trevizą ir Kijevą, todėl to gali užtekti, jog sumažinta „Wizz Air” pasiūla lemtų keleivių skaičiaus mažėjimą. Tačiau, po dviženklio procentinio augimo daug metų kyla grėsmė, jog net ekonomikai esant pakilime keleivių skaičius

Ar žemų sąnaudų bendrovių plėtra pasiekė lubas? Ar baigsis nuožmi „Wizz Air” ir „Ryanair” konkurencija tarpusavyje? Ar atsiras koks kitas reguliarių skrydžių vežėjas, kuris galėtų plėstis pasinaudodamas šia proga?

Daugiau šviesos šioje srityje realiai parodys 2019 m. vasara.

Kol kas turim tam tikro pasistūmėjimo kitų vežėjų srityje. SCAT šią vasarą paleido skrydžius iš Astanos į Vilnių – kol kas braškėdami užsipildo tik pusė orlaivio (kas turėtų būti skausminga tokiame 4 valandų reise); „Aeroflot” padidino skrydžių skaičių iš Maskvos į Vilnių iki 3 per dieną; žiemos tvarkaraštyje „Norwegian” planuoja 6 savaitinius skrydžius iš Stokholmo į Vilnių, o 2019 m. pavasarį „Turkish Airlines” planuoja iš Stambulo (galimai naujo atidaryto oro uosto) į Vilnių skraidyti jau 10 kartų per savaitę.

Kitame gerų žinių fronte – sparčiai augantis užsakomųjų skrydžių segmentas. Vien lyderė „Small Planet Airlines” per pirmąjį pusmetį pervežė 43% daugiau keleivių nei pernai per tą patį laikotarpį, o bendrai segmentas išaugo pusantro karto.