Simonas Bartkus | Blog

Man labai patiko Vido Rachlevičiaus parašytas vedamasis birželio mėnesio „Versus” žurnale. Jį dabar jau perspausdino lrytas.lt. Pagrindinė mintis paprasta – Lietuva tapo brangia šalimi vidutiniams, kokybiškų vartojamųjų prekių ieškantiems žmonėms.

Kadangi darbo reikalais tenka keliauti nemažai, tai palyginti prekių kainas tenka ir tyčia ir netyčia. Geriausiai man pažįstama Europos pusė yra Skandinavija – net tokia šalis kaip Norvegija nėra tokia brangi, kaip atrodo. Taip, 0,5l talpos butelis „Coca Cola” Oslo oro uoste kainuoja 12 litų 50 centų, o sumuštinis šioje šalyje populiariose „corner-shop” „Deli de Luca” kainuoja 28 litus. Tą galima labai nesunkiai paaiškinti labai brangia darbo jėga ir išvystytomis socialinėmis garantijomis – uždirbi daug, bet daug turi mokėti ten, kur reikia daug darbo. Bet „Gianfranco Ferre” vyriškas kostiumas (ne per išpardavimą!) firminėje parduotuvėje Oslo centre kainuoja tik 900 litų, o „Prada” marškiniai prekybos centre –  120 litų…

Nors Europoje elektronikos prekės yra brangesnės nei JAV dėl globalių priežasčių, bet kažkodėl „Apple” produktai Didžiojoje Britanijoje ar Vokietijoje kainuoja pigiau nei Lietuvoje.

Jeigu skrydžių bilietai dar šiek tiek atpigtų, tai vienai dienai skrisčiau apsipirkti į Paryžiaus La Défense rajoną kasmet. Pigiau ir platesnis pasirinkimas nei mūsų „Akropolyje”.

V.Rachlevičius savo straipsnyje aiškiai įžvelgia ir tokios situacijos priežastį – ilgai turtingesni žmonės Lietuvoje savo pinigus uždirbo per lengvai, todėl yra linkę labai lengvai ir išleisti. O prekybininkams tai tik į naudą – kam parduoti pigiau, jei galima parduoti brangiau.

Štai nekilnojamasis turtas: reikėjo pradinio kapitalo ir ryšių. Paėmei banko paskolą ir žinojai, kad žemę iškart nupirks vystytojai, o šie sėkmingai išparduodavo dar nepastatytus butus. Viskas apsisukdavo greitai, pelno maržos – šimtai procentų ir jokių rūpesčių. O dabar, kai prireikė pagalvoti, ką statyti, kaip statyti ir kaip parduoti už normalią kainą, pradėta šaukti: „Krizė, krizė!”

Lietuvoje tam tikrose rinkose trūksta ir kokybiškų vidutinio lygio daiktų pasiūlos. Vienas aiškiai matomas pavyzdys iš karto lendantis į galvą – batai. Nos iš šalies atrodo, jog batų parduotuvių yra daug, bet dauguma jų parduoda nežinomų gamintojų batus už 200-800 litų, kurių kokybė – loterijos bilietas…

Dar viena populiari viduriniajam sluoksniui prekė – atostogos. Reikia susitaikyti su tuo, jog Lietuvos pajūris vien dėl klimato sąlygų nebus toks patrauklus kaip Viduržemio jūros kurortai. Bet – atostogos jame kainuoja kaip aukščiausio lygio kurorte. Tokių neadekvataus santykio pasekmės prekei „Atostogos” pasijus labai greitai – dabar ten žmonės jau keliauja tik iš įpratimo, o po dešimtmečio tokių gali nebelikti.

Palyginimas labai paprastas – viena diena „viskas įskaičiuota” trijų žvaigždučių viešbutyje Turkijoje, Egipte, Graikijoje ar Tunise kainuoja 150-200 litų įskaitant kelių tūkstančių kilometrų kelionės pirmyn ir atgal kaštus. O pas mus? Naktis trijų žvaigždučių kambaryje Palangoje tik su pusryčiais kainuoja: 258 LTL, 258 LTL, 250 LTL, …

Sparčiai augant nekilnojamojo turto kainoms, nauji projektai pradėti vystyti ir Palangoje. Naujai statomame name Palangoje 50 kvadratinių metrų ploto butas kainuoja 385 tūkst. litų. Aišku, būstas dar ir šiokia tokia investicija, bet jeigu butą perkate savo atostogoms, tai vieno gyvenamasis plotas atostogoms vienams mėnesiui jums kainuos 7,7 tūkst. litų, jeigu atostogauti dar ketinate po mėnesį 50 metų. Jeigu su 300 tūkst. litų kreiptumėtės į „Novaturą” šiandien, jie, neturėtų suabejoti ir pasiūlyti už tokią sumą jums mėnesio atostogas kiekvieniems jūsų likusio gyvenimo metams.

Kas bus su Palangos verslininkais jeigu po 10 metų nebeliks norinčių ten atostogauti? … „Krizė! Krizė!”.

Kitas netiesioginis brangumas, būdingas jau ne tik Lietuvai, bet ir visai Rytų Europai – produktų kokybės bloginimas. Jau tapo vieša paslaptimi, jog „Fairy” pirktas Didžiojoje Britanijoje ar „Ariel” pirkti Vokietijoje plauna ir skalbia kur kas geriau nei analogiški produktai pirkti Lietuvoje… Kuom ne brangumo maskavimas?