Ką reiškia „Wizz Air” skrydžių mažinimas po septynerių plėtros metų?
Comments(184)2018 m. per pirmąjį pusmetį Vilniaus oro uoste „Wizz Air” pervežė beveik 615 tūkst. keleivių ir užėmė 26% keleivių rinkos. 2011 m. pradėjęs veiklą Lietuvoje, ši žemų sąnaudų bendrovė jau kelerius metus yra didžiausia vežėja Vilniaus oro uoste.
2011 m. balandį pradėjusi veiklą Vilniuje, „Wizz Air” Lietuvoje gan nuosekliai plėtėsi septynerius metus – nuo vieno lėktuvo bazės sostinės oro uostas tapo keturių lėktuvų baze, 180 vietų „Airbus 320” ėmė keisti 230 vietų „Airbus 321”, o veikla taip pat išsiplėtė į Kauno ir Palangos oro uostus.
Istorinė nuotrauka – pirmas „Wizz Air” atvykimas iš Korko, 2011 m. balandžio 16 d.
2011 m. balandį iš karto į Vilniaus oro uostą įžengusi su vieno lėktuvo baze, „Wizz Air” per porą dienų atidarė 7 maršrutus – Korką, Romą, Londoną LTN, Milaną BGY, Donkasterį, Eindhoveną, Barseloną ir Stokholmą. Po kelių mėnesių apsižiūrėjusi, jog skrydžiai į Stokholmą nepasiteisina, šį maršrutą pakeitė Dortmundo kryptimi.
2012 m. pavasarį „Wizz Air” bazė padvigubėjo ir ją papildė antras „Airbus 320”. Žemėlapį papildė Oslo TRF, Paryžiaus BVA, Stavangerio, Liverpulio ir Bergeno kryptys.
2012 m. žiemą buvo uždaryti skrydžiai iš Vilniaus Liverpulį ir Korką – daugiausia dėl tiesioginės „Ryanair” konkurencijos šituose maršrutuose.
2013 m. vasarą „Wizz Air” atidarė skrydžius į Alesundą, Kijevą ir Trondheimą. Pasitarasis nepasiteisino ir jau žiemą buvo uždarytas, o vietoje jo atsirado dabar gan strategiškai svarbi Tel Avivo kryptis.
2014 m. vasarą „Wizz Air” VNO dar pridėjo trečiąjį A320 lėktuvą: skrydžių žemėlapį iš Vilniaus papildė Kutaisis Gruzijoje ir sezoninė kryptis į Korfu. Tačiau, po karpymų Ukrainoje, buvo uždaryta Kijevo kryptis.
2015 m. vasarą su nauja plėtros banga „Wizz Air” žemėlapį papildė Belfasto, Malmės, Frankfurto HHN, Larnakos kryptys, trumpai vyko dar ir skrydžiai į Korfu.
2015 m. rudenį, iš dalies reaguodama į „Air Lituanica” veiklos stabdymą, „Wizz Air” bazę papildė dar vienu lėktuvu. Maršrutų sąraše atsirado Bilundo, Miuncheno/Memingeno ir Glazgo kryptys, taip pat antrą šansą gavo ir grįžo Stokholmo ir Kijevo kryptys.
2016 m. vasarą „Wizz Air” pradėjo skrydžius ir iš Kauno į Londono LTN oro uostą. 2016 m. rudenį iš Vilniaus į Kauną perkėlė maršrutus į Begeną, Stavangerį ir Alesundą, taip pat atlaisvindama dalį pajėgumų Vilniuje kryptims į Reikjaviką ir Barį.
2017 m. pavasario nesulaukė Glazgo ir Malmės kryptys, tačiau žemėlapį papildė Geteborgo kryptis. 2017 m. pasižymėjo laikinu veiklos mažinimu kai skrydžiai kėlėsi į Kauno oro uostą, tačiau palaipsniui 2 iš „Airbus 320” buvo pakeisti į 230 vietų „Airbus 321”.
2017 m. žiemą „Wizz Air” žemėlapį Vilniuje pradėjo pildyti ir skrydžiais iš kitų bazių – atidaryti reisai į Lenkijos miestus Varšuvą ir Gdanską. Taip pat žemėlapį papildė ilgiausias bendrovės skrydis į Agadirą ir trumpalaikis žiemos reisas į Grenoblį.
2018 m. vasarą „Wizz Air” atidarė reisus iš Vilniaus į Atėnus; taip pat pakeitė oro uostą Milane iš Bergamo į Malpensą.
Tačiau, po gana nuoseklios plėtros, 2018 m. žiemai „Wizz Air” paskelbė apie ženklų veiklos mažinimą Vilniuje – 4 lėktuvo bazė susitrauks iki 3 lėktuvų, bus uždaryti maršrutai iš Vilniaus į Varšuvą, Reikjaviką, Atėnus, Nicą, Romą ir Barį, sumažintas skrydžių skaičius kai kuriais kitais maršrutais.
2018 m. žiemos žemėlapyje yra vienas naujas „Wizz Air” maršrutas – į Marakešą.
Viešuose komentaruose bendrovė sako, jog dalis iš šių maršrutų taps sezoniniai, vykdomi vasaromis, o taip pat sezoniškai žada gražinti ir papildomą orlaivį į Vilniaus bazę. Tačiau, tai pirmas toks atvejis per septynerius veiklos metus – „Wizz Air” pasižymi nuolatine veikla visus metus ir paprastai sezoniškai būdavo mažinamas tik skrydžių dažnis kai kuriomis kryptimis.
Natūralu ir normalu, jog per septynerius metus dingo iš žemėlapio keletas nepasiteisinusių maršrutų: Liverpulis, Korkas, Trondheimas, Korfu, Frankfurtas HHN, Malmė, Glazgas ir Memingenas. Bene pusė karpymų įvyko dėl to, jog „Ryanair” ir „Wizz Air” viename maršrute tiesiog buvo per daug, kituose nišiniuose pasirodė, jog paklausa nėra pakankama.
Šių metų spalio mėnesį „Wizz Air” uždarys tiek pat maršrutų, kiek uždarė per visus septynerius prieš tai buvusius veiklos metus.
Visos „Wizz Air” Vilniaus bazės operacijos šią žiemą yra suplanuotos ant trijų lėktuvų:
Ką tai reiškia?
2011 m. pavasarį „Wizz Air” pradėjusi veiklą išprovokavo pagrindinės konkurentės „Ryanair” atsaką, kuri taip pat įžengė nedelsdama į Vilniaus oro uostą. Septynerius metus kaip karuselė abi bendrovės augo aukštyn, kartu augindamos keleivių srautą oro uoste, kuris augo dviženkliais procentais kiekvienais metais. Žinoma, kaip ir visose kitose Europos rinkose, žemų sąnaudų bendrovių plėtra sustabdė tradicinių bendrovių plėtrą, tačiau, Europoje pastarasis segmentas ir taip nėra augantis.
Nuolatinis augimas ir nuolat pasirodančios naujos kryptys pripratino prie nuolatinio skrydžių augimo. Kai kurios atidarytos kryptys atidarymo metu priversdavo pakreipti antakį ir nustebti. Kartu tai rodė, jog žemų sąnaudų bendrovės nusiteikusios augti, tačiau nelabai beturi fantazijos, kokiomis kryptimis plėstis.
Šis „Wizz Air” žingsnis gali būti labai grėsmingas signalas. Ne paslaptis, jog dalis „Ryanair” plėtros yra nulemta noro nesuteikti lengvo gyvenimo „Wizz Air”, o ne paklausos. Būtent konkurencija nulėmė, jog žemų sąnaudų bendrovės nesunkiai suvalgė oro uosto mokesčių kilimus. Yra nemaža tikimybė, jog po šio „Wizz Air” žingsnio „Ryanair” irgi gali optimizuotis ir atsisakyti blogiausius rezultatus demonstruojančių maršrutų iš Lietuvos.
Pakaitalo žemų sąnaudų bendrovėms šiuo metu rinkoje nėra. Jeigu „Ryanair” nuspręs uždaryti skrydžius į Romą? Po to į Madridą? Pernelyg būtų naivu tikėtis, jog tokius maršrutus atidarytų „Alitalia” ar „Iberia”, po to, kai neskėmę juose patyrė žemų sąnaudų bendrovės. Kaip ir naivu tikėtis iš Vilniaus į Reikjaviką grįžtančių „WOW Air” ar „Icelandair”, nors ir strategiškai tai buvo įdomus maršrutas, pritraukęs nemažai keleivių iš platesnės Vilniaus oro uosto traukos zonos.
Jau turime pavyzdį, kaip iš trijų bendrovių maršrute ne liko nė vienos: šį pavasarį pirma skrydžius iš Vilniaus į Atėnus paskelbė „Aegean”, po jos tai padarė „Ryanair”, dar po jos „Wizz Air”. „Aegean” atšaukė planus dar nepradėjusi skraidyti, o nuo šio spalio pabaigos tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Atėnus neliks visai.
Juolab, kad „Ryanair” siunčia užuominas apie galimas optimizacijas šią žiemą dėl augančių kuro kainų bei vidinių problemų santykiuose su pilotų profsąjungomis.
2018 m. žiemą „Ryanair” žemėlapį iš Vilniaus papildys įdomiomis kryptimis į Amaną, Trevizą ir Kijevą, todėl to gali užtekti, jog sumažinta „Wizz Air” pasiūla lemtų keleivių skaičiaus mažėjimą. Tačiau, po dviženklio procentinio augimo daug metų kyla grėsmė, jog net ekonomikai esant pakilime keleivių skaičius
Ar žemų sąnaudų bendrovių plėtra pasiekė lubas? Ar baigsis nuožmi „Wizz Air” ir „Ryanair” konkurencija tarpusavyje? Ar atsiras koks kitas reguliarių skrydžių vežėjas, kuris galėtų plėstis pasinaudodamas šia proga?
Daugiau šviesos šioje srityje realiai parodys 2019 m. vasara.
Kol kas turim tam tikro pasistūmėjimo kitų vežėjų srityje. SCAT šią vasarą paleido skrydžius iš Astanos į Vilnių – kol kas braškėdami užsipildo tik pusė orlaivio (kas turėtų būti skausminga tokiame 4 valandų reise); „Aeroflot” padidino skrydžių skaičių iš Maskvos į Vilnių iki 3 per dieną; žiemos tvarkaraštyje „Norwegian” planuoja 6 savaitinius skrydžius iš Stokholmo į Vilnių, o 2019 m. pavasarį „Turkish Airlines” planuoja iš Stambulo (galimai naujo atidaryto oro uosto) į Vilnių skraidyti jau 10 kartų per savaitę.
Kitame gerų žinių fronte – sparčiai augantis užsakomųjų skrydžių segmentas. Vien lyderė „Small Planet Airlines” per pirmąjį pusmetį pervežė 43% daugiau keleivių nei pernai per tą patį laikotarpį, o bendrai segmentas išaugo pusantro karto.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
184 komentarai
Leave a reply
Nieko nuostabaus, kažkada turėjo taip atsitikti. Kai kurios kryptys buvo atidarinėjamos tik todėl, kad lėktuvai nebūtų groundinami. Bilietai kainavo neįtikėtinai pigiai, žmonės juos pirko negalvodami. Taip atsirado dviženkliai keleivių augimo rodikliai, kurie neatspindi realios rinkos būklės. Tokie skrydžiai skirti jaunimui pasitūsinti ir tiek. Nesvarbu, kur skristi, nes savaitgalis Palangoje juk brangiau kainuoja. Tokie reiškiniai, manau, kurį laiką klaidina net FR ir W6 rinkodaristus, kurie svarsto, ar kryptis tikrai tokia gera, ar viską lemia tik kaina. Tačiau nemokamų pietų nebūna ir ateina metas, kad bendrovės nebenori už tuos pietus mokėti. Na, kiek galima, išties.
Mane kur kas labiau džiugina užsakomųjų skrydžių skaičiai. Kodėl? Nes laikausi nuostatos, kad kiekvieną darbą geriausiai atlieka profesionalai, kurie viską suorganizuoja ir paruošia, o klientas tuomet renkasi. Ir skaičiai rodo, kad tokia filosofija pasiteisina nepaisant delfinių aimanų apie SPA lėktuvų vėlavimą ir pseudoekspertų aiškinimų neva tik nevykėliai šiais laikais nesugeba patys susiorganizuoti kelionės. Turime rinkoje ne tik SPA – atėjo „Corendon”, „Travel Service”, gal tuoj pasirodys TUI aviacija. Jeigu užsakomieji skrydžiai išliko Vakarų pasaulyje, liks ir Lietuvoje, nes jie turi daugybę privalumų.
Jei kam įdomu, yra brėžiniai, vizualizacijos kaip keis VNO ir kaip atrodys naujasis išvykimo terminalas:
https://vilnius.lt/lt/numatomo-statiniu-projektavimo-viesumas/visuomenes-informavimas-apie-numatomus-transporto-paskirties-pastatu-vilniaus-oro-uosto-keleiviu-terminalu-adresu-rodunios-kel-2-vilnius-rekonstravimo-ir-statybos-projektus/
Man nuo praeitos vasaros pradėjo labai patikti lietuviški charteriai į Europietiškus holiday destinationus(tik bilietai), į Maljorką ir Sardiniją skristi su SPA buvo protingiau, nei Ryanairu. Imho daug vertės charteriniam verslui būtų bandyti auklėti tuos, kurie iki šiol galvoja, kad charteriai make sense tik Tūūrcyjai.
Trumpas patikslinimas. Wizzair Lietuvoje buvo ir anksčiau – skraidė Kaunas-Varšuva rods 2005-2006 m.
Tas tiesa dėl Wizz Air 2005 – bet tada Lietuva buvo kitokia, ir Wizz Air dar kitoks, pardavinėjo jungiamuosius skrydžius su stopu Varšuvoje į Londoną. Neilgai tai truko, ir 2011 Wizz Air jau su visai kitokiu verslo modeliu grįžo.
Naujame termimale ilapinimo galerijos tai rankoves bus ar nusileidimas i lauke, kaip Kaune?
2005 m. Wizz Air dar pardavinėjo Kaunas-Malmė, bet taip ir nepradėjo skraidyti, tvarkaraščio stabilumo požiūriu jie nelabai skyrės nuo dabar.
Ateičiai su Wizz lieka klausimas kur jie dės užsakytus lėktuvus, jų tikrai labai daug.
Kiek perskaičiau dokumentą VNO plėtros (jį vadina T4 – ketvirtuoju terminalu, nes trys terminalai jau dabar yra), tai numatytos trys parkingo pozicijos lėktuvams prie pat naujo pastato, aprašuose nieko nėra apie rankoves, viename brėžinyje tarsi dvi rankovės nupaišytos.
Viena rankovė iš dabartinių dings (prie A1 vartų), nes ten atsiras naujo priestato sujungimo koridorius su esamu – T4 su T2.
Del Bario ir Atenu suprantu. Bet Reikjavikas? Pilni lektuvai, geras srautas (jei ne wizzai ir niekada nepagalvociau, kad ten tiek daug musiskiu).Turbut pernelyg brangus marsrutas?
Besigilinant į rekonstruojamo VNO funkcinę schemą Iškilo toks klausimas? Kam iš vis reikalingas trečiasis ne-šengeno atvykimo aukštas, tiksliau, kodėl negalima kombinuoti ne-šengeno išvykimo ir atvykimo pasų patikros tame pačiame – antrame aukšte? – Kaip tai man rodos yra įprasta panašaus dydžio ES oro uostuose.
Pirmiausia – ačiū Simonui už naują temą. Kažkodėl nujaučiau, kad W6 susitraukimas 2018/2019 žiemą neliks Simono nepakomentuotas plačiau :)
Man užkliuvo sakinys:
„Ar atsiras koks kitas reguliarių skrydžių vežėjas, kuris galėtų plėstis pasinaudodamas šia proga? ”
at čia tik retorinis klausimas, ar šis klausimas, paremtas vidine informacija, turėtų provokuoti mus diskusijai, kas tai galėtų būti ;) ?
@mmm
Tai kad išvykimo pasų kontrolė fiziškai yra sterilios zonos viduryje, tad kaip būtų įmanoma iki tos vietos atvesti atvykstančių keleivių srautą? Nelogiška.
Vilniaus oro uoste bus statomas antrasis terminalas
Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/verslas/statybos-vilniuje/vilniaus-oro-uoste-bus-statomas-antrasis-terminalas/
meanwhile in Russia:
http://avherald.com/h?article=4bb874ad&opt=0
@trolis
gerai, kad visai žemai leidžiantis ….
@Arnas Lygiai taip pat kaip su Išvykimu: šengeno / ne-šengeno keleivių srautai atskirti pasų patikros zona.
SPA pasiaiškino dėl vėlavimų. Seniai reikėjo tokio žingsnio.
https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2018/07/25/news/-small-planet-airlines-apie-skrydziu-velavimo-krize-visi-kazkodel-mato-tik-mus-7064750/
@Arnas Atvykę ne-šengeno keleiviai 2 aukšte patektų į sterilią ne-šengeno zoną, po pasų patikros į sterilią šengeno, tuomet žemyn į 1 aukštą į bagažo išdavimą / miestą. T.y atvykimo-išvykimo srautai maišytųsi, kaip CPH, HEL, DUB, GOT, BLL etc.
Na, o susidarius tokiai situacijai, LOT neišbegtų į VNO aikštelę su 4-5 tiesioginiais maršrutais? Patirties turi, tech. bazę bei noro taip pat. Manau, vyriausybė šiuo klausimu tikrai galėtų dėti pastangų:)
@mrm – negali ne-šengeno keleiviai nepraėję security patekti į šengeno zoną, dėl to ir turi būti atskirti ne-šengeno srautai nuo šengeno.
Iš planų man akivaizdu viena: bus ištaškyta daug pinigų ir pasiektas labai vidutiniškas rezultatas neišsprendžiant daugumos problemų (t.y. ilgi koridoriai ir laipiojimai, baisus stalinistinis „kulūros paveldo” atvykimo terminalas, nelogiška ir paini navigacija, jokios terminalo plėtimo perspektyvos, panaikinamas vienas boarding bridge). O priedo dar bus prikurta įdomybių: pavyzdžiui naujame terminale bus vieni atvykimo vartai (matyt autobusu): tad reikės lipti į antrą aukštą, eiti iki seno terminalo ir vėl lipti į apačią. Nebus įmanoma landside pusėje patekti iš atvykimo į išvykimo terminalą neinant lauku (koks mūsų klimatas?). Perėjus saugumo patikrą, nebus jokių parduotuvių zonos (nors bus keletas vartų).
Galima būtų vardinti dar ilgai, bet esmė, kad bus labai labai blogai ir turėsime raudonuoti dar ilgus dešimtmečius, kol kas nors turės valios pasakyti, kad užtenka lipdyti oro uostą ant 50-tųjų terminalo ir tiesiog reikia pastatyti naują, erdvų, modernų, puikiai išplanuotą terminalą kitoje tako pusėje. Tam net nereikia valstybės pinigų: koncesijai jau viskas paruošta ir tereikia šiek tiek politinės valios. Tiesiog graudu žiūrėti kiek daug patoso dedama į visus investicijų pritraukimus, IT ir Fintech šalį ir pan, bet nesugebama padaryti padorių oro vartų…
Ryanair nusprendė krūvą lėktuvų iš Dublino (kur šiandien streikuoja pilotai) perkelti į Lenkiją, kompanijai Ryanair Sun (konkuruoti su SPA). Darbuotojams išdalino atleidimo įspėjimus, galės eit lauk arba keltia į Lenkiją. Nu kad daugiau nebestreikuotų.
https://nitravelnews.com/news/ryanair-cuts-dublin-based-fleet-by-20-per-cent
Ryanair gal griežtos pozicijos laikosi dėl streikų – pirmadienį išplatino finansinius rezultatus su prezentacija, kurioje gan aiškiai pasakė, kad geriau streikai negu augantys kaštai ir perspėjo keleivius, kad nenustebkit – rugpjūtų bus dar daug streikų.
Taip pat paminėjo, kad keleivių skaičius dėl to nemažėja, mažėja tik yield’as. Ką šitame straipsnyje irgi akcentuoja – kai tenka atšaukti skrydį, tai perkelti keleiviai užima visas brangias vietas ir nelieka brangių pardavimų. Pažiūrėjau dabar – KUN-ALC išparduotas iki rupgjūčio 2 dienos, ALC-KUN iki rugpjūčio 4 dienos, t.y. ryanair negavo turbūt kiekviename skrydyje po 10 vietų, kurias būtų nupirkę po 200EUR paskutinę savaitę viduryje vasaros.
Dėl VNO layouto ir pasų kontrolės antrame aukšte – bendra viena patikra galioja tik EU teritorija. Ty. keleivius, kurie atskrenda iš UK, galima būtų patikrinti pasus ir leisti į sterilią zoną (o ir UK išeis iš EU ir neaišku, ar liks bendra patikra tarp EU ir UK, turbūt ilgu laikotarpiu ne, nes tingės derinti bendrus standartus). Keleiviai, kurie atskrenda iš Maskvos, Kijevo, Stambulo, Antalijos ar Bulgarijos, jiems reikėtų security patikrą vykdyti, norint leisti į sterilią zoną. T.y. srautai privalo būti atskirti tarp atvykstančių ir išvykstančių. Viename aukšte tai sunkiai įmanoma – FRA, CPH, WAW įrengta skirtinguose lygiuose, kiek pamenu RIX irgi. Sakyčiau, nebent protingiau kažkaip būtų projektuoti pasų patikrą 1 (ar -1) aukšte, kur galima būtų pasienį įrengti jau su bagažo sale tame pačiame lygyje (vėlgi, tada reikėtų spjauti į transferinius keleivius, bet, tarkim, VNO jų mažai ir į jų patirti galima nekreipti dėmesio).
Siimonai, FRA skirtinguose aukstuose, CPH lygiai toje pacioje vietoje tik punktai sustatyti “nugaromis” vienas i kita priesais SAS lounge.
Terminalų lipdymas, norom nenorom perša mintį, jog visame šitame procese pirmu smuiku groja čigonai iš taboro, bandydami pritaikyti savo statybos tradicijas. Žinoma reikia įžvelgti ir pliusų, bus galima rengti ekskursijas ir rodyti vienoje vietoje, kaip keitėsi terminalų statybos technologijos keičiantis metams.
Šarūnai, CPH ne visai tiesa – sustatyti nugaromis tik tiems, kas skrenda tranzitu. Atskrendi – praeini security, tada pasų kontrolę. Jeigu atvyksti į Kopenhagą, esi nukreipiamas į kitą aukštą ir tada eini į pasų kontrolę atskirą ir tada į bagažo atsiėmimą.
@Spectator, @Simonas Bartkus — ačiū už paaiškinimus, praleidau atvykimo security screening tarp ne-šengeno ir šengeno. Labai jau norėtųsi atskridus iš ne-šengeno išvengti begaliniais atrodančių pakilimų – koridorių – nusileidimų paveldo.
O tai tuos vaikščiojimus/nusileidimus/pakilimus specialiai daro, kad trumpesnis būtų bagažo laukimo laikas?
Wizz Air irgi paskelbė savo ketvirčio finansinius rezultatus, kurie irgi šiek tiek suprastėję. Kas labiausiai krito į akis, tai kad nauja bagažo politika atėmė iš Wizz Air net po 4,5EUR iš kiekvieno keleivio: anksčiau kiekvienas keleivis pirkdavo bagažo už 9,6EUR, dabar už 5,1EUR. Ir vidutinė kaina (su visom paslaugomis) krito, lygiai kaip ir pas Ryanair.
@Simonas Bartkus. Ką tai reiškia, kokias išvadas galime padaryti?
Man tai atrodo, kad situacija grėsmingai atrodo, nes:
– vidutinės kainos / pajamos iš vieno keleivio nesustoja kristi ir LCC krenta;
– kaštai tuo metu kyla, labiausiai dėl augančių kuro kainų, dėl streikų, ATC perkrovų ir negerėjančių orų.
Aišku, didieji LCC, Ryanair ir Wizz Air išlieka labai pelningi, bet elgesį listinguojamose bendrovėse dažnai lemia trendai, o ne faktinis skaičius – visgi, abiejų aviakompanijų marža krito nuo ~20% iki ~15% ir investuotojai darys spaudimą, kad būtų atstatyta. Karpymai vienas iš kelių, ko gali management imtis, taip atskiratant nepeliningų maršrutų ir kurtis galimybes bandyti sustabdyti kainų kritimą.
O tai dėl ko pajamos iš bagažo taip krito? Kiek pamenu wizzair pakeitė tik tiek, kad kai kurį rankinį priverčia atiduot į bagažą. Dėl to neturėjo pajamos kaip ir sumažėt.
Iki 2017 m. spalio 29 dienos Wizz Air leisdavo nemokamai tik labai mažą bagažo vienetą neštis, o už „didelį rankinį bagažą” reikėdavo mokėti.
Vienos reikalai:
Loss of Laudamotion to be 150 million euros this year!
Ryanair on Monday said it expected Austrian holiday airline Laudamotion, which it agreed to buy earlier this year, to post annual losses of 150 million euros (£133.92 million), up from an earlier estimate of 100 million
The Irish airline, which said it plans to increase its stake in Laudamotion to 75 percent from 25 percent in the coming weeks after securing regulatory approval, blamed the higher loss on factors including lower-than-expected summer fares due to the late release of Laudamotion schedules this summer.
“Next year it will get its schedules on sale much earlier, so it won’t have the issues with last minute discounting,” Chief Financial Officer Neil Sorohan told Reuters in an interview. “We will help it out with its fuel hedging and I would expect it to break even towards the back end of year 3.
Sorohan said Ryanair would consider other acquisition opportunities, but said Ryanair’s key growth would be through organic growth.
Laudamotion also faces “substantial cost headwinds” in fuel as it does not hedge, Ryanair said in a statement of its financial results for the three months to June 30.
Source: Reuters
Bet juk jie patys tą naują bagažo politiką ir įvedė…
Tai, ar, Simono nuomone, galima sakyti, kad, bendrai paėmus, LCC ėjimas arčiau „legacy” (pvz. leidžiant neštis daugiau bagažo ir kt.) yra nesėkmė?
Šiaip gali būti, kad nesėkmė – nes, manau, kad nemaža dalis LCC keleivių (ta „stimuliuojama rinkos dalis”) yra impulsyvūs: perka bilietus priblokšti žemų kainų (esą „va, praleisiu savaitgalį Izraelyje už 50 eurų”), kai paskui pamažu ta kaina pakyla, nes sugalvoja, kad „visgi netelpa į mažą rankinį bagažą ir tikrai negaliu nieko išsiimti – ai, gal verčiau susimokėsiu” ir pan.
Gali būti, kad po tokio atvejo netgi ir nuomonė apie aviakompanija neblogėja, nes paskui žmogus vis tiek visiems sako, kaip skrido į Izraelį už 50 eurų ir pamiršta apie sumokėtas papildomas sumas.
Pamatę išankstinius rezultatus beveik be jokio pereinamojo laikotarpio Wizz Air jau pakoregavo bagažo politiką ir su Prioritetiniu įlaipinimu.
Taip pat perėmė ir gerąją Ryanair praktiką išsodinti keleivius atskirai, tai per antrąjį ir ypač trečiąjį ketvirtį ‘ancillary’ pajamos kiek atsigaus.
Farnborough 2018: widebody freighters, narrowbody pax
https://cargofacts.com/farnborough-2018-widebody-freighters-narrowbody-pax/
@Simonas Bartkus. Visi karpymai, maršrutų atsisakymai mažina apyvartą, o visi minusai investuotojams taip pat nepatinka. Užduotis turėtų būti padidinti pajamas, bet kaip tai padaryt? Vienas variantų – kilstelėti bendrą kainų lygį, tačiau klausimas, kaip į tai sureaguotų rinka? Kitas variantas: už brangiai duoti daug (bagažas, maitinimas ir kitos pramogos), tačiau tuomet LCC taptų Legacy produktu. Ir puikiai matome, kad kai kurie Legacy taip pat turi problemų. Tai ką daryti??!!!
Man atrodo, kad ULCC sektoriuje tikrai būdas parodyti kuo žemesnę minimalią kainą duoda naudos – panašiai kaip logiką Augustinas išdėstė. Realiai, mano asmenine subjektyvia nuomone, Wizz Air 2016-2017 m. politika, kad galėjai nusipirkti didesnį rankinį bagažą, jį vežtis salone buvo perspektyvi ilgu laikotarpiu ir sprendė gerai problemą dėl per didelio bagažo kiekio salone. Bet, greičiausiai Wizz Air įžvelgė, jog keleiviai geriau vertina easyJet, Wizz Air ir BlueAir, todėl realiai suvienodino bagažo politiką su jais.
Kardiobatonas: kelti kainų lygį tai yra toks ilgalaikis ultimate visų vežėjų tikslas :) Bet konkurencija ir paklausos gylis tai arba leidžia padaryti, arba neleidžia. Panašu, jog pastarąjį ketvirtį tikrai neleido. Šiaip tai karpymai irgi yra kainų lygio kėlimo įrankis – nukerpi maršrutus su mažiausiais yield’ais, tai vidutinis tavo yield’as pakyla. Aišku, aviakompanijos turi daug fixed costs (pirmiausia – lėktuvus), todėl reikia juos dengti (= išskaidyti kuo didesniam skrydžių ir keleivių skaičiui).
Nepamirškim ir fono – iš lėto bet stabiliai kyla kuro kainos, pilotų trūkumas ir ypatingai greitai didėjantys atlyginimai jiems augina aviakompanijoms kaštus, kas kelia aukštyn tą raudoną liniją, nuo kurios jau apsimoka „low season” metu lėktuvus ground’inti, o ne jais skraidyti.
Šiaip dar vienas toks niuansas – Wizz Air dalyvauja plėtros ir konkurencijos kare Vienoje, kur kovoja dėl saulės su LaudaMotion (Ryanair), Eurowings (Lufthansa) ir Level (British Airways/Iberia). Ryanair paskelbė, jog šiais metais LaudaMotion patirs 150 mln. EUR nuostolių (!!!) – labai daug tokios mažos apimties aviakompanijai; tai man toks klausimas kyla, ar Wizz Air Vienoje irgi nepraradinėja panašaus kiekio pinigų?
Laudamotion ne tik Vienoj dalyvauja, jie ir iš Berlyno į tolimus atostoginius taškus bilietus po kelis eurus per patį piką pardavinėjo.
Wizz Vienoj nepraradinėja dar daug, nes dar beveik neskraido. Va kai pradės rudenį, tada jiems pasijaus. Aš vis tiek galvoju, kad jie trauksis pirmieji.
Baltasis penktadienis. SPA tinklapis nerodo nei vieno vėlavimo. Sveikinimai! P.S. Velnias, kad tik neprisišnekėčiau…
Tai ką atiduos Ryanair ir Germanwings, net ir labai norėdami Wizz konkuruoti greičiausiai negalės. Tikrai nustebsiu, jeigu jie po metų vis dar skraidys iš Vienos.
Tiesiog Viena tokios pasiūlos neįsisavins, vežiot tuščias kėdes?
Kultūrinis dalykas ieškodamas bilietų austras eina į austrian.com, Lufthansa per ilgus metus pripratino prie Germanwings.
Ryanair irgi sąmoningai pasinaudojo Niki Lauda, kuris jau turėjo dvejas avialinijas ir su juo vardu įeina į rinką(juk galėjo FR lėktuvus pastatyti).
Tad vežėjas, kuris yra no name rinkoje ir dar iš rytų Europos? Why?
Sparčiai augant skrydžių skaičiui Lietuvos oro erdvėje, vėlavimų ore sėkmingai išvengiama
Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/sparciai-augant-skrydziu-skaiciui-lietuvos-oro-erdveje-velavimu-ore-sekmingai-isvengiama/
Čiurlionis: taip, mano mintys panašios. Bet iš kitos pusės – jeigu Wizz Air mato, jog jų augimo Rytų Europos rinkos nebegali įsisavinti, turi kažką daryti. Tai jie atidarė bazę LTN, kur jų brandas žinomas bent jau visai Rytų Europos diasporai ir dabar iš LTN atidarinėja ir tokias kryptis kaip KEF, BRI ar TLV. Tada pastebėjo, jog Vienoje po Niki ir AirBerlin žlugimo vyksta rinkos persiskirstymas, tai bando įkišti savo ranką ten. Plėstis į rinkas, kurios nusistovėjusius žaidėjus ir pasidalintas rinkos dalis turi, matyt, būtų dar sunkiau.
Panašu, kad Ryanair ir WizzAir tiesiog atėjo laikas susijungti :)
Aš irgi turiu tokią prognozę, kad tik laiko klausimas, kada ULCC konsoliduosis. Prognozuočiau, kad Norwegian ir WizzAir pagrindiniai taikiniai jungtis su Ryanair / easyjet arba juos perimtų konglomeratai kaip Lufthansa ar IAG. Klausimas aišku laike kada taip nutiks.
Kaip tikiuosi kad tokios prognozės neišsipildys – labai nenoriu vėl brangiai skraidyti ;))
Ne į temą, bet dar nebuvau susidūręs.
Šiandien IST-VNO po pushback’o buvo išjungtas vienas variklis. Lėktuvas taxi’no ir laukė pakilimo leidimo (buvo ilga eilė) su vienu veikiančiu varikliu, ir tik prieš pat pakilimą antrasis variklis buvo įjungtas.
Čia dažna praktika taip taupyti kurą?
@Arnas – ne, tai nėra dažna praktika, kiekviena aviakompanija dirba pagal savo procedūras, kurios privalo būti patvirtintos tos šalies CAA (šiuo atveju, Turkijos)
Man tai keista, kai uždaro tokią Romą. Negi nesurenka keleivių į Pietų Europą, kai Lietuvoj šalta.
Šiandien VNO eilinis pasilinksminimas su LOT, tik jau naujoviškai: iš pradžių skrydis atšauktas dėl operacinių priežasčių, po to, kai jau viskas daugmaž nusistovėjo, LOT apsigalvojo ir nusprendė, kad skrydis vis dėlto bus. Pagardinimui dar atšaukta VIE.
Uzsipirkau kaip tik porai pirmadieniu LOT – taip po truputi del operaciniu priezasciu kilniam RTW tikslui susirinksim
geai. tikriausiai pasigendat naujienu is stockholmo ;-)
tai…
1) air asia grizta su long haul, nori tiesiogiai kovoti su DY BKK-ARN: http://www.flygtorget.se/Aktuellt/Artikel/?Id=12758
2) DY negavo sibiro koridoriaus leidimo, tai dabar bandys svedijos AOC gauti siam reikalui: http://www.flygtorget.se/Aktuellt/Artikel/?Id=12757
3) SAS del nesusitarimu su cityjet ir airisku sas (kur pilotus samdo) atsauke jau arti 1000 skrydziu, tai cia biski panika: https://www.expressen.se/dinapengar/sas-kaos-slar-direkt-mot-aktiekursen/
BTW, iseiti is ARN i traukinio stoti vis dar 15 EUR kainuoja. Ieiti tiek pat. As galvojau kad dabar prie rinkimu bandys kazkokius populistinius sprendimus pushinti, bet ne =\ Tai traukiniu i ARN dasigauti kainuoja ±30EUR su ekspresu arba ±18EUR su letu traukiniu.
Roma iš tiesų iš visų uždarymų keisčiausias variantas. Kryptis visgi turinti ilgalaikę tradiciją, skraidė prieš daug metų ir FlyLAL, ir Air Baltic, Ryanair irgi jau seniai skraidė į Ciampino, patiems Wizz tai buvo viena iš pačių pirmųjų krypčių. Kryptis kažkiek paveiki sezoniškumui, bet iš esmės turizmo pilna bet kuriuo metų laiku, sniego nebūna, Kalėdos su 20 nieko nestebina. Tikrai labai keista.
Mano turimais duomenim, tai Roma viena prasčiausiai performinančių Wizz Air krypčių nuo pat atidarymo. Jau vos atidarę, tai buvo pirma kryptis, kuri mažinimą išgyveno, startavo su 3x, po to traukėsi į 2x.
Nors neturiu jokios oficialios statistikos, bet Romos populiarumas yra mitas. Vien tai, kad visi ją bandę vežėjai nutraukė skrydžius, tai ir patvirtina. Galiu pamėginti argumentuoti. Didžioji dalis Italijos verslo susikoncentravę šiaurinėje dalyje (Milanas). Jūros mėgėjai renkasi salas (Sardinija etc.). Roma yra didelis, triukšmingas ir „sunkus” miestas (mano asmeninės nuomonė). Garsėja kultūriniu paveldu? OK, bet visi, kas norėjau, jau seniai pamatė. Važiuoti ten antrą, trečią kartą paprastam turistui nėra prasmės. Ir dar. Labai keista, bet daug žmonių renkasi keliones į Romą autobusu.
Nepamirškime dar tokio dalyko, visada, mastydami ir vertindami vienos ar kitos krypties populiarumą – Lietuva yra atvykstamojo turizmo šalis. T.y. daugiau keleivių pas mus atskrenda iš kitos pusės, negu skrendame mes. Turim nemažai skrydžių, kurie yra natūraliai dominuojami keleivių iš šios pusės – visi viduržemio jūros kurortai, pirmiausia. Kas reiškia, jog kitose kryptyse turi būti dar didesnis procentas atvykstančių. Todėl tokias Western kryptis turime vertinti ir pagal potencialą atvykti į Lietuvą – man atrodo, ekonominis Italijos centras yra Šiaurės Italijoje ir žmonės iš ten gerokai linkę judėti tiek verslo, tiek pažintinio turizmo tikslais, negu, palyginus, iš Romos.
Mano nuomone, šie WizzAir karpymai parodo, kaip dirba LCCs ir kodėl jie kuria kur kas mažiau vertės nei tradiciniai vežėjai. Visų pirma, LCC atidarinėja naujus maršrutus mažai kreipdami dėmesį į egzistuojančią paklausą. Kur kas svarbiau yra oro uostų parama, nuolaidos ir pan. (taip atsiranda Baris, Amanas, Kutaisis, Eilatas ir pan. kryptys). Antra, jie labai greitai uždarinėja netinkamus maršrutus (nebando įdirbinėti kaip tradiciniai vežėjai, neskiria dėmesio reklamai, darbui su turizmu, pardavimų agentais ir pan.), o taip darydami dar ir sukuria nestabilumą ir neapibrėžtumą kitoms bendrovėms.
O kalbant apie vertę, žinom jau tradicinę mantrą, kad Lietuvai reikia patogių verslo skrydžių į Londoną, Paryžių, Miuncheną ir pan. Bet tuo pat metu skiriama didelė parama Ryanair/Wizzair (30proc. mokesčių nuolaida savivaldybių parama), kurie valdo pusę rinkos ir gali sau leisti eksperimentuoti, pvz užmesti 7x OSL (prieš SK/DY), 4x ATH (prieš A3), EIN/BVA/SXF prieš BT tiesioginius VNO maršrutus ir t.t.
LCC tiesiog turėtų veikti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti vežėjai, tada ir sumažėtų apetitas kaišioti beprasmiškus maršrutus ir padidėtų tikimybė pritraukti daugiau tradicinių vežėjų.
Turbūt niekas ir nepastebėjo, bet taip ir negrįžo Rusline skrydžiai iš LED į VNO šią vasarą.
LED yra kažkoks užkeikimas. Tokio dydžio miestas visai netoli Lietuvos, o niekaip nesurenka net menko lėktuvėlio. Ar ten nėra jokių abipusių verslo interesų, turistų, norinčių aplankyti Lietuvą? Aišku, Maskva nesulyginamas Rusijos centras, bet ir vietų pasiūla į Maskvą įspūdinga.
Mano labai subjektyvia nuomone LED neveiks, kol neturėsim Rossya, Ural arba S7 x6, po 5 metų.
Atsauktas ryanair skrydis siandiena Bristol – Kaunas jei kam aktualu
Daug atšaukta, nes UK Audra siautė.
Airbaltic apyvarta auga….
https://www.vz.lt/transportas-logistika/2018/07/30/airbaltic-pranesa-apie-rekordini-pusmeti-ir-siekia-dvigubo-padidejimo?utm_source=nl&utm_medium=email&utm_campaign=naujienlaiskis-bendras&address=YXJuYXNAaXRtYXgubHQ
Kad jau apie Wizz post’as, tai kaip pvz.: Budapeštas (BUD) – Fuerteventūra (Kanarų salos) (FUE) – Budapeštas (BUD). Skrydis ne pats ilgiausias, žiūrim ką turim. Kaina pirmyn atgal su bagažu rugpjūčio mėn. – 587.30 EUR. Kada čia spėjo taip išsigimti pigių skrydžių bendrovės? Aš kažką praleidau? Ir kas po to yra „brangių skrydžių” bendrovės? Tai ne prieš 12 metų, kai viskas buvo aišku ir takoskyra buvo aiški – kur skrydžiai proletariatui, o kur buržujams. Kaip su tokia kaina apskritai galima vadintis pigių skrydžių bendrove?
Nėra pigių skrydžių bendrovės, yra tik blogas lietuviškas vertimas. Nes ‘low cost airlines’ yra žemų kaštų (sąnaudų) avialinijos.
O tokių kainų nereikia toli ieškoti. Pirmyn atgal į Londoną, Liverpool ar pan. po 500 eurų kainavo ir dar ne visuomet buvo galima nusipirkti.
Kai kažkur prieš 12 metų toks Ryanair’as stumdė bilietus po 1 zlotą iš Lenkijos pvz. į Škotiją ir tokius gauti nebuvo joks stebuklas ar kokių tai pastangų reikalas, tai vertimas buvo tikslus, nes tai išties buvo pigių skrydžių bendrovė ir niekam nerūpėjo kokios jų sąnaudos.
Pasakos. Niekas už tiek iš Lietuvos neskris į UK, ypač su lowcost’ais.
>>O tokių kainų nereikia toli ieškoti. Pirmyn atgal >>į Londoną, Liverpool ar pan. po 500 eurų kainavo >>ir dar ne visuomet buvo galima nusipirkti.
Šiam savaitgaliui su Ryanair Vilnius-STN-VNO be bagažo 583EUR. Esu tikras, kad kelios vietos likę ir kelias iš jų parduos. Low cost ar ne low cost, visi parduoda už tiek, kiek žmonės linkę mokėti.
Galima rašyti „pasakos”, bet galima nueiti pasitikrinti ;)
Du lietuviški pvz. Stansted-Vilnius rugojūčio 3 dieną, likę 2 bilietai, kaina aiški 259 GBP, kiek ilgai jie bus?:)
Liverpool – Vilnius rugpjūčio 6 dieną, 1 bilietas už 212 GBP. Netinka? Artimiausiame skrydyje laisvų vietų yra… rugojūčio 17 dieną! Kaina 212 GBP ir likę 3 vietos. Tai irgi gali pasekti, kada jie bus nupirkti:)
Bet pakalbėkime apie mažas sąnaudas – Liverpool- Dublin 3 Ryanair skrydžiai per dieną, rytoj iš viso per visus skrydžus likę apie 15 vietų po 300 GBP į vieną pusę. Rugpjūčio 2 ir 3 dienomis nėra NĖ vienos vietos. Visos paskutinės parduotos po 300 GBP į vieną pusę.
Pasakos? Sakyčiau, pasaka avialinijoms su tokioms kainomis šią vasarą.
Šiam savaitgaliui šiandien šiek tiek iškraipė atšauktas skrydis į Bristolį, bet esmės nekeičia.
Be to, dažnai būna, kad po 2-3 dienų gali rasti skrydį už 50 eurų, pvz tuo pačiu maršrutu antradienį gali būti 250 eurų, trečiadienį 123 eurai, o ketvirtadienį 53 eurai. Tai jeigu skrendi šiaip sau, tai datas pasikoreguosi, bet jeigu į susitikimą, tai perki kas yra. Beje, Wizz aire paprastai kiek pigiau būna, bet ir skrydžiai kitu laiku.
Bet šią vasarą Londono maršrute tiek Wizz Aire, tiek Ryanaire bendrai paėmus gal vos ne 100 skrydžių sold-out (įskaitant Kauną).
300 EUR pas low-costą už 55 min. skrydį – čia jau stipru :)
2018-07-31: Nordica CEO resigns as rift with LOT looms on the horizon
Gal kas galite trumpai papasakoti, kokia čia katė perbėgo tarp Nordica ir LOT?
Tuo tarpu reguliuojamose rinkose situacija kiek kitokia. Prieš savaitę teko pirkti paskutinės minutės bilietą (2h iki STD) IST–ADB su TK. Kaina 352TRY arba maždaug 64EUR ir čia yra aukščiausia kaina, ką TK ima už vidinį segmentą. Turbūt lengvesne dūšia niekada nemokėjau tų 64 eurų – reikėjo skubiai, o sekantis ne sold out skrydis buvo tik kitą dieną. Tuo tarpu TK turbūt kiekvieną kartą širdį suspaudžia, kai brangiausias bilietas tik tiek kainuoja, o visi reisai (išvykimai maždaug kas valandą) overbook’inti. Kita vertus, ne visomis dienomis ten sold out būna.
https://www.vz.lt/informacines-technologijos-telekomunikacijos/2018/07/31/vilnius-rudeni-taps-pasaulio-aviacijos-sostine
Bilietu kainos:
Regular Ticket
€ 599
Two day pass to the conference and exhibition
Participant gift bag
Complimentary snacks, coffee and tea
Free lunch
VIP Pass
€ 998
Two day pass to the conference and exhibition
Participant gift bag
Complimentary snacks, coffee and tea
Free lunch
Entrance to AIR Convention welcoming reception
Entrance pass to the Gala Dinner and AIR Awards Ceremony
Entrance pass to exclusive GANG Afterparty
Entrance to exclusive networking events
Free city tours with guides
Visi bilietai, kurie (buvo) siūlomi žemiau savikainos – tai tik reklaminė akcija (kaip kadaise su TELE2 mažiausia kaina). Nemokami pietūs baigėsi – prašome susimokėti realią kainą su realiu uždarbiu. Kam netinka – tas neskrenda, bet panašu, kadd dauguma, kuriems tinka tokia suma už bilietą. O vertimas išties netikslus – turėtų būti žemos (mažos) sąnaudos, o apie kainą jokio paminėjimo (psichologiškai taip, jei sąnaudos mažos, turėtų būti ir kaina mažesnė – bet, kaip rodo gyvenimas, rinkoje valdo paklausos ir pasiūlos pusiausvyra).
Tie 500EUR už 55 min one way eina ne tik į profit line, bet ir contributinti i costus kai žiemą VNO-LTN būna po 19 EUR. VNO-AMM-VNO nusipirkau už pem eurų. Pem už 8 valandas ore!
Aš išvis nesuprantu, velniam vasarą skraidyt po Europą. Visgi idiotiška sistema su vaikų atostogomis, laukiu kol FR ir U2 pradės judinti šitą klausimą :)
Pigių skrydžių bendrovė manau logiškas terminas. Panašiai kaip sakome „pigus restoranas” ar „pigus viešbutis”, o ne „žemų kaštų restoranas”, „žemų kaštų viešbutis” (nors tai irgi paprastai tiesa – žemos kainos ilgu laikotarpiu gali būti tik kur žemi kaštai).
Vidutinės skrydžių kainos išties mažesnės LCC. O kad kažkokie LCC pasiūlymai brangūs – tai dažniausiai ir pigiame restorane bus sąlyginai brangių patiekalų ar gėrimų, pigioje parduotuvėje – brangių prekių; bet vertini pagal vidurkius.
Žodžiai „Pigių skrydžių (…)”, beje, savyje talpina abi reikšmes. Pigių keleiviui ir pigių aviakompanijai (t.y. žemų kaštų).
Mano nuomone, nebėra jokių LCC ir ne LCC. FRA, CDG, AMS, net LHR skraido visokie Eurowings.
Matau tik kelis likusius skirtumus tarp Wizzair/FR ir BA/LH.
– Long haul ir jungimai. Tai yra esminis faktorius, keliantis jų vidutines sąnaudas ir kuriantis įliuziją, kad jie nėra LCC. Duokit FR skraidyt long haul su 200cm pitch, ir staiga jų kaštai padidės.
– GDS. Iki šiol nesuprantu, ar agentūros gali pirkti FR bilietus per savo sistemas.
– Lojalumo programos ir aliansai. Net SAS grąžino fast track VNO savo goldams/diamondams. Tiems, kas skraido kiekvieną savaitę su persėdimais, tie lounge’ai yra tikrai didelis dalykas. Ir ne, lounge nėra vien dėl nemokamo maisto. Man didžiausias privalumas – kad gali palikti kompą ir šiaip neprižiūrėti daiktų, kol eini iki tūliko.
Nu ir visgi niekaip šitų skirtumų nenaikina nei FR, nei U2, nei W6.
CPH lounge daiktai dingsta (true story) – atsargiai su tais daiktu palikinejimais
@Justinas
Dar skirtumas, kad ULCC negabena cargo
It was quite a bizarre scene at Munich Airport on Saturday when a woman simply walked through a security checkpoint at Terminal 2, resulting in the complete evacuation of the sterile area.
As a result of the security checkpoint’s negligence a total of 330 flights were cancelled and 2000 passengers eventually got stranded at the airport overnight with Lufthansa being the most affected carrier.
Pilnas straipsnis čia: https://loyaltylobby.com/2018/07/31/munich-airport-how-one-women-simply-walked-through-security-and-ruined-everybodys-day-2000-passengers-stranded-overnight/
tai cia gelezinkeli i KUN tesia? Arba tik kroviniams?
https://www.vz.lt/pramone/2018/08/01/stimulas-investuotojams-kauno-lez-tures-gelezinkeli
Tiek kroviniams, tiek keleiviams tinka tas pats geležinkelis. Klausimas, ar pavyks suorganizuoti patrauklų maršrutą keleiviams. Iki Kauno ta paslauga kaip ir nereikalinga, nes susidaro labai jau didelis lankstas, o iki Vilniaus europinė vėžė bus nutiesta labai negreitai.
Del aviakompaniju skirtumo nebuvimo. Cityjet operuoja AF skrydi DUB-CDG su Avro RJ85. Viena kaprizinga ponia nusipirko verslo klases bilieta, ir ilipusi i lektuva pamate, kad sedynes tokios pacios, vietos kojoms tiek pat, net uzuolaidos nebuvo. Pareiske, kad ja istiko panikos priepuolis ir ji neskris. Turejau ja islaipinti is lektuvo ir pakeisti bilieta i AF mainline skrydi. Ir as ja is dalies suprantu, kad ji sumokejo pora papildomu simtu euru uz graziau padeliota porcija maisto.
ponia sitoje vietoje kaip ir teisi – jei sellini produkta tai ir deliverink ji, o ne tik pavadinima. didziausias sokas turetu buti atskridus is kokios Azijos ar USA, kai pirkdamas Business/First gauni leg’a SAS Plus middle seat’e
Liepą skrydžių skaičius augo 15 proc., piko diena – liepos 5-oji
Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/liepa-skrydziu-skaicius-augo-15-proc-piko-diena-liepos-5-oji/
SKUBUS KLAUSIMAS!
RYR atsauke rytojaus skrydi VNO-NUE. Siulo keisti data ar grazinti pinigus. Pagal viska priklauso 250 EUR, jei sutiksiu su pinigu grazinimu ar nekils problemu del 250? Ta pacia rezervacija yra grizimas 07.08. Tai ar sutikti su pinigu grazinimu ar nereaguoti ir reikalauti 250? Labai aciu uz vertingus patarimus.
@Mantas_muc – gražinimas pinigų ir panašiai kompensacijos neįtakoja, dabar daraisi kas patogu ir reikalinga, kompensacijos reikalai vėliau. Gražinti tik už vieną segmentą turbūt teks per chatą/skambutį. Aš tai skrisčiau rytoj su Turkish arba LOT, ir iš Ryanair paskui prašyčiau šalia kompensacijos dar kad tuos bilietus kompensuotų. Dar priklausomai nuo poreikių galima būtų pasikeisti į Berlyną ar Hahną ir vėliau prašyti pinigų už autobusus/traukinius Vokietijoj.
Aš čia šiom dienom žadu paskraidyt po Europą su Ryanair, tai žiūriu kad mano reisai pastarosiom savaitėm dažniau buvo atšaukti, nei atskrisdavo laiku, dažniausiai vėluodavo. Tai jau iš karto žiūriu atsarginius planus, į ką keisiuos kai atšauks.
Blemba, ankščiau su Ryanair būdavo galima planuotis išvažiuoti iš oro uosto ankščiau nei nusileidimo laikas ir visada viskas pavykdavo.
@Mantas_muc, mano rekomendacija – kategoriškai nesutikti nei su pinigų grąžinimu, nei su datos keitimu. Reikalauti nugabenti artimiausiu metu ir iki tol padengti viešbučio išlaidas. Jei atsisako arba nereaguoja – bookintis pačiam ir po to per ombudsmeną išsimušinėti. Šiai procedūrai absoliučiai nesvarbu, dėl ko buvo atšauktas skrydis. Ryanair privalo nugabenti keleivį artimiausiu reisu, nepriklausomai, ar tas reisas jų pačių.
Dekui uz atsakymus. Rytojui skrydi jau uzbookintas. I RYR nereguoju, nes suregavus pagal ju nuostatas atgausiu 20 € ir jokiu pareiskimu. Keista tik rytojui LOT KUN-MUC 104€ . I WAW gal 70% i MUC 98% uzimtumas. Cia tipo pigu, kad prakalt likusias vietas ir padaryt apyvarta
M. K. Čiurlionio vardas Vilniaus oro uostui ekspertų nesužavėjo
Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/m-k-ciurlionio-vardas-vilniaus-oro-uostui-ekspertu-nesuzavejo/
Mantas priminė neseniai matytą atvejį:
16.30 VNO sterilioje zonoje pranešama, kad 17.50 skrydis FR2245 VNO-STN pakils 23.00. Keleiviams duodamas kuponas ir siūloma pasivaikščioti po miestą. Alternatyvių skrydžių nesiūloma, nors iš VNO ir iš KUN yra Wizzair bilietų į LTN anktesniais laikais (jie iššluojami per 5-6 min. nuo vėlavimo paskelbimo)
Klausimas: Jei aš pats nusiperku alternatyvų skrydį, FR turi prievolę apmokėti W6 bilietą, grąžinti FR bilieto kainą? Kompensacija čia kaip ir visais atvejais priklauso.
Vakar skridau VNO-BCN. Susodinus į lėktuvą, lėktuvas pradėjo riedėti, po to sustojo. Iškvietė Litcargus autobusus ir parvežė atgal į terminalą – pilotas pasakė, kad perkaito stabdžiai ir reikės juos aušinti.
Po pusantros valandos laukimo terminale, sulaipino vėl ir išskridom. Šiuo atveju vėlavom mažiau nei 3 valandas, bet jeigu būtų vėlavę daugiau – čia priklauso kompensacija ar ne? Čia lėktuvo gedimas, ar oro sąlygos?
Is Ryanair’o FAQ:
If your flight is delayed more than 2 hours, you can transfer to another Ryanair flight free of charge (subject to seat availability), either to the same or different departure/destination airport served by Ryanair.
T.y. veluojant lektuvui Ryanair nepirks bilietu su Wizzair ir nekomepnsuos juos.
Atsaukus skrydi:
Options for Reroute – Passenger can be rerouted in the following order:
1. We will first try to accommodate you on the next available Ryanair flight on the same route. If this option is not available on the same day or next day then then we will try to accommodate you on the next available Ryanair flight from/to a suitable alternative airport within the same country.
If this isn’t available on the same or next day then;
2. We will accommodate you to your end destination on airlines with whom we have a reciprocal agreement. Our partner airlines include EasyJet, Jet2, Vueling, CityJet, Aer Lingus, Norwegian or Eurowings airlines.
If this option is not available on the same or the next day then;
3. We will accommodate you on any comparable transport alternative to your end destination – for example on a train, bus, airline, car hire. If you are required to exercise this option, you may be advised to rebook flights yourself and submit the receipts to us for reimbursement.
Passengers must contact us prior to arranging alternative transport.
Norejau paklausti del Ryanairo connectionu :) su situo optionu nemokamai gauni priority ir bagaza i lektuva, BEET, man zymiai patogiau butu pagaza atsiimi jau galutiniam taske ir jo nesiimti i vidu. Is cia klausimas, jeigu prasyti, kad prie gate’o nedetu on-board lipduko:
1. mano bagazas nukeliautu i galutini tiksla?
ar
2. butu iskrautas po pirmo leg`o?:)
Na logiškai tai bus iškrautas po pirmo leg’o, nes tie rankiniai baggage tagai gi neturi jokių ten transfer žymių ar ko. Nebent kažkaip normalų baggage tagą atspausdintų.
LOT Polish Airlines kažkuriuo metu periorientavo WAW-PLQ skrydį – iš nakvojimo Palangoje padarė skrydį popietę, labiau orientuotą į turistus iš Lenkijos. Skrydis vis dar sezononis – iki rugsėjo 29 dienos planuoja 6x weekly.
Nu va Ryanair aiškiai parašyta, kad 3) option yra any other airline. Tai tipo, jei nėra DY, U2 ir pan. – tada gali bookint kur nori.
Aš bookindamas pasidaryčiau screenshotus, kad tai buvo pigiausias variantas. Geriausia tai jei tokį laišką parašytų travel agent – kad va pigiausia alternatyva iš šiandien ir ryt. Jie veiktų kaip eksperto nuomonė.
Ieskau teisinio patarimo. Didele kompanija skrido su WizzAir. Visi buvo icekinti nakti pries skrydi, visi gavo PDF boarding passus. Atvykus i oro uosta pries skrydi WizzAir pasake kad dalies zmoniu rezervacijos nemato ir pasiule susimoketi po 35 Eur uz chekina oro-uoste. Ar imanoma ir nuo ko pradeti bandant issimusti tuos 35 Eur atgal nuo kiekvieno kuriam WizzAir „pradangino” checkina. Visus PDF’us kurie buvo sugeneruoti nakti pries skrydi turiu.
Visų pirma dar paklausiu, ar nebuvo daromi kokie nors pakeitimai po check-in padarymo? Tarkime, bagažo/priority pirkimas.
1. galima pirkti bilietus skristi su kita kompanija, tik atsaukus skrydi. Jei Ryanair skrydis veluoja, sis variantas netinka!
2. sis 3 variantas tinka tik tada, jei nera artimiausiu skrydziu su ryanair ar ju partneriais. t.y. jei yra skrydis rytdienai su Ryanair, pirkti naujus bilietus su kita kompanija nepatartina – neapmokes.
Tomai,
Jeigu turi FR conncection, gali prašyti kad prie vartų pažymėtų bagažą manual tag, tokiu atveju klijuojamas ir transfer tag’as. Bagažą iškraus galutiniame oro uoste. Žinau, nes dirbu Litcargus:)
Klausimas Dariui, dirbanciam Litcargus: KADA baigsit tag’ais apklijuoti rankenas? T.y. kada is tag’o bus daroma kilpa, kaip civilizacijos paliestame pasaulyje, o ne pastoviai reikes tuos sudinus klijus valyti nuo rankenos?
BGS’e tokių problemų nėra :D
Nors šiaip jau, atkreipčiau dėmesį, dalis problemos slypi pačiame tag’e. Jei pastebėjote, antroje pusėje išspausdintas nurodymas plėšti iš tos pusės, kuri suformuoja labai trumpą lipnią dalį, t.y. nepakankamai patikimai priklijuojamas tag’as. Na, o plėšiant iš kito galo lengva atskirti tą visą vidinę dalį.
Panašu, kad Aeroflot vėl ištrynė 3x daily SVO-VNO iš žiemos tvarkaraščio ir ketina grįžti prie 2x daily.
@Arnas – tie kuriu dingo check-in’as tikrai nedare jokiu pakeitimu.
@Anonimas
Siūyčiau tiesiog pildyti jų formą, prisegti įrodymus ir laukti atsakymo.
Koks absurdas! Šalis neturi jokios turizmo strategijos (oficialus turizmo puslapis yra baisi gėda), todėl Vilnius pareklamuos Lietuvą kaip sex turizmo sostinę, būtent ta etiketė, kurios bando visos rytų Europos šalys nusikratyti: https://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/per-lietuva/uzsienyje-pradedama-vilniaus-europos-g-tasko-reklamine-kampanija-642-1010272 Ar gali būti dar blogiau???
Dariau, ačiū :) Jau norėjau rašyti, kad Litcargusas mane telefonu misguide’ino
Dėl dingusio Wizz Air checkino. Nežinau, ar tokia pati situacija buvo ir tau, bet čia jau ne pirmas kartas toks ir kažkaip tik Vilniuje tai atsitinka (gal tik sutapimas). Praėjusį kartą BGS šaukė rėkė, bet kažką suvedė ir boardingai pradėjo „veikti”.
Bandžiau, aiškintis kur ir kokia čia problema, tai pasiuntė toliau ir liepė rašyti rašyti claim’ą Wizz Air’ui:)) bet kadangi į lėktuvą įleido, tai nelabai buvo dėl ko skųstis:)
Turbūt šį kartą buvo daugiau žmonių ir mažiau reiklūs, tai BGS nusprendė apmokestinti. (Beje, įdomu, ar vis dėlto išdavė naujus, ar galiojo seni?)
@Spectator
Ta reklama yra geriausia kas nutiko Lietuvos turizmui per 28 metus. Nereikia buti tipine Rytu Europos davatka.
@Srs – ar ne per daug skambiai pasakyta? Mano požiūriu, tai tik primityvus bandymas patraukti dėmesį žaidžiant su stereotipais, kurių mes patys norime atsikratyti. Visiškai nėra jokios strategijos, jokios logikos, jokio ilgalaikio mąstymo ar supratimo, kas yra Lietuvos brandas ir ką su juo daryti. Panašiai kaip ir su oro uosto rekonstrukcija. Turbūt LT liga.
atsakymas troliui:
Aš asmeniškai visada klijuoju su kilpa. Bet pagal mūsų taisykles, darau blogai:) Čia jau mums valdžia taip liepia, nes būna, dažnai nusiklijuoja tie tag’ai bevažiuojant transportavimo juosta užkimba kažkur, nuplyšta, tuomet bagažo skyrius apačioj gauna be tag’o, o tada jau reikia ieškoti keleivio…
Dariau, užtai reikia klijuoti mažuosius lipdukus ant bagažo. Jie tam yra skirti – jei nutrūktų pagrindinis tag’as :)
TLL liepos statistika – 311211 pax; 14,1 proc. augimas
@Spectator
Nezinau kas gali iziureti zaidima su stereotipais. Reklama cool, zinute paprasta ir suprantama, demesi patrauks, puikiai tinka target rinkoms – Londonui ir Berlynui. Be to, London Underground yra pilna Visit Vietnam/Brasil ir t.t.. Gal gali padetalizuoti, ka ir kaip Lietuva galetu reklamuoti uzsienieciams?
@Srs: Lietuva kaip ir Latvija bei kitos Rytų Europos šalys asocijuojasi su ilgakasėmis blondinėmis, bernvakariais, sekso turizmu, pigiomis pramogomis ir pan. Tačiau mes patys norime būti priskiriami Šiaurės Europai (kad ir kaip tai kažkam nepatiktų, bet Šiaurės Europa yra garsi savo lyčių lygybe, žmogaus teisėmis, aplinkos apsauga, technologijomis ir pan.) Tai kokio šūdo mes reklamuojamės su kažkokiu G-tašku??? Taip, tai patraukia dėmesį, taip, tai iš pirmo žvilgsnio šmaikštu ir t.t. bet tik sustiprins negatyvų ir nenorimą stereotipą. Todėl visa mūsų komunikacija turi remtis Šiaurės šalių vertybėmis. Pažiūrėkit, ką daro Estija: rodo savo technologijas, Talino senamiestį, savo salas, savo gamtą, natūralų maistą ir pan. Aišku, tokią komunikaciją labai lengva padaryti nuobodžią, ką sėkmingai darė ir tebedaro Turizmo departamentas, bet niekas nesakė, kad bus lengva pardavinėti Lietuvą užsienyje. Reikia labai daug nuoseklaus, apgalvoto ir tikslingo darbo nesimėtant ir nekeičiant žinutės kas pusę metų.
Kiek kitame kontekste, nei esame įpratę girdėti šį teiginį, bet:
„Vis dėlto kalbėdamas apie didžiausius sunkumus jis paminėjo tai, kad į renginį sudėtinga pakviesti užsienio atlikėjus, nes Lietuvoje vykdoma mažai tarptautinių skrydžių ir juos dažniausiai vykdo pigių oro linijų kompanijos.“
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/veidai/muzika/delfi-pasidaire-po-granatu-kempinga-kol-policija-stebisi-statistika-cia-verda-visiskai-kitas-gyvenimas.d?id=78748001
Sia savaite siek tiek pakeliavau po Lietuva ir pamaniau jog Lietuva galetu reklamuotis, kad jai PX ant turizmo, turizmo informavimo centrai savaitgaliais nedirba….
Gal visgi ras A380 savo vietą antrinėje rinkoje?
2018-08-03: Growing demand for A380 aircraft in the charter market
WizzAir is delighted to share the news that starting from October 2018 WizzAir will fly you from Lviv to Vilnius.
Iš Vilniaus į Lvovą – puiku! Laukiau, ir galvoju UIA buvo klaida neinvestuoti toliau į šį maršrutą.
Tačiau – „Wizz Air” pašalino iš pardavimų Vilnius-Marakešas. Ar pamenat atvejį, kad Wizz Air atšauktų maršrutą net nepradėjus skristi? (Kaunas-Malmė 2005, aha, bet Wizz buvo kitoks).
Ir nepanašu į klaidą, kad dingo Vilnius-Marakešas: Vilnius-Lvovas rotacijose įdėtas vietoje VNO-DTM. Tuo tarp VNO-DTM perkeltas į antradienius ir šeštadienius, su papildomu outbase rotation, ten kur anksčiau planavo skraidyti Vilnius-Marakešas.
Aš nesuprantu kuo taip 2005 Wizz Air buvo kitoks. Greičiau dabar jų maršrutų planavimo skyrius dirba lyg būtų vis dar 2005.
Gi ateis laikas kai galų gale privers juos visus parduotus bilietus į tokį RAK rebookint su Lufthansa po 500 eur.
Na, 2005 metais Wizz Air neturėjo apmokęstinto bagažo, skraidė connecting flightus su stop’ais, turėjo aštuonis lėktuvus, generavo neblogą minusą ir toli gražu nebuvo panaši į aviakompaniją, kuri duominuos CEE regione ir generuos didžiausią maržą iš visų aviakompanijų Europoje :)
Aš jais pirmą kartą skridau 2004, tai atrodė viskas lygiai taip pat, Lutone tokia pati betvarkė buvo, o visas Etiuda terminalas WAW nekažką skyrės nuo dabartinio stovėjimo ant laiptų :) Ryanair tais laikas irgi bagažą nemokamai veždavo. Skrydžiai su sustojimais (kaip iš Kauno) buvo labai laikinas eksperimentas, tikrai metų visam tinkle netruko.
LOT, be abejo, vel buvo canceled. Ir nusprende, kad skambineti klientams 00:30 ir siulyti BT skrydzius yra ok
Rainieras žiemai jau nesiūlo jungiamųjų skrydžių į Valenciją. Matyt kažkas nepasiteisino. Vasarą vos vienas į savaitę buvo, kai aną žiemą kokie keturi kartai per savaitę
Buvęs Singapore Airlines A380 su pirmos klasės „suites” išnuomotas Norwegian. Kažkam pasiseks su mega-apgreidu:
https://thepointsguy.com/news/norowegian-to-lease-hi-fly-a380/
Jeigu atrodo, kad Lietuvoje oro uostų plėtra chaotiškai vyksta, tai toliau belekas Lenkijoje vyksta.
Radom oro uostas (108 km už Varšuvos į pietus, niekam nereikalingas oro uostas dabar) paskelbė bankrotą, jį nusipirko PPL (pagrindinis Lenkijoje valstybinis oro uostų operatorius, kontroliuojantis WAW).
PPL paskelbė, jog kai pastatys naująjį didyjį Varšuvos oro uostą, Radom bus low cost skirtas Varšuvos oro uostas. Taigi, ne tik green fieldą už Varšuvos toliau statys, bet net ir green fieldą pastačius, neplanuoja, jog bus vienintelis visai Varšuvai skirtas oro uostas.
Turbūt vietoj dviejų oro uostų WAW ir WMI turės Varšuva keturis oro uostus, su sąlyga, jog politikams kažin ar pavyks WAW ir WMI uždaryti. Aišku, jog kol naujas Varšuvos oro uostas bus pastatytas (jei bus), dar politiniai vėjai ne kartą pasikeis.
Tuo tarpu FRA uzlipo ant MUC greblio – del security breach evakuojamas pirmas terminalas
WizzAir prideda Kaunas-Turku maršrutą nuo lapkričio mėn: http://visit.kaunas.lt/en/kaunastic/new-route-by-wizz-air-kaunas-turku/
Labai ilgai lauktas maršrutas Kaune :)
Na mes žinojome, jog Kaunas-Suomija turi būti neužilgo :) Jei kainų neužkels nesveikų, kas žino, gal populiarumu lyginsis su LTN?
Bet žiūrėk tu man, skrydžiai pirmadienį ir penktadienį, iškart priderino prie suomių gėrimo :D
Suomiai svariai prisidės prie alkoholio suvartojimo didėjimo LT :D Verygai bus pretekstas naujiems apribojimams :D
Tampere bent atrakcionu parkas yra ….
Taline konkurencija vis pramuša :)
Norwegian paskelbė, jog nuo žiemos atidaro ARN-TLL. Tiesa, tik 3x weekly.
ARN-TLL bus keturi vežėjai: Nordica su 4x daily, SAS su 3x daily, BT su 2x daily ir Norwegian su 3x weekly.
KUN greitai pradėjo šakneles skaičiuoti :)
JUL2018
97215 pax
-58,82%
https://kaunas-airport.lt/images/apiemus/statistics_2018_LT.pdf
PLQ statistika:
JUL2018
38380 pax
plius 6,78%
http://www.palanga-airport.lt/lt/skrydziu-statistika
idomus koks uzpildymas lektuvu is Talino i Stokhol ma
Įdomiausia, kad nėra FR ir W6 maršrute TLL/ARN
Gan įdomi informacija apie narrow body long-haul skrydžiuose:
https://www.anna.aero/2018/08/08/narrow-body-aircraft-on-long-haul-routes-us-is-leading-market-in-s18-copa-airlines-heads-airline-rankings/?utm_source=anna.aero newsletter&utm_campaign=5af9e3a8b6-anna_nl_080818&utm_medium=email&utm_term=0_ecdbf41674-5af9e3a8b6-86850485
@Wincas. Turku užtat yra trolių mumių (muminukų) sala, kas šeimoms su vaikais yra gėris…
MMM, matei kaip, tada reiks aplankyti Turku. Bet mintys vistiek liks su Tamperes atrakcionais …. :)
Wizz Air nuėmė ketvirtadienio skrydžius į Gdanską ir žiemos sezonui (išskyrus laiką apie Kalėdas).
Turiu nuojautą, kad greit dings ir Stokholmas, bent jau apkarpytas turėtų būti.
Bet muminukų sala veikdavo tik vasaros sezonu..
Sveiki, gal kas esat susidūręs ir galit pakomentuot? Situacija: Perku JFK duty-free Jack Daniels 1l butelį, man jį supakuoja į „ICAO approved tamper-evident bag”, nešuosi rankiniam bagaže į lėktuvą, skrendu į Helsinkį, persėdu, ir tada skrydis HEL-VNO. Kaip bus traktuojamas mano pirkinys, ar pavyks jį pro HEL security pranešti?
Ačiū :)
Ne, nepavyks tau jo prasinešti. Nes JFK – ne Europos Sąjungos oro uostas.
@Vytautas
nepavyks – niekaip
man prieš kažkiek metų taip buvo su tekila iš CAN – viskas, kas yra iš outside EU duty-free – neatitinka saugumo reikalavimų …
AY prie carry-on bagažo taisyklių labai sausai parašyta, kad galima – tik neakcentuojama ES ar ne ES. Tuo tarpu suomių pasienio tarnybos taisyklėse rašoma kad negalima. Scheisse :(
Kaip supranti, tave tikrins HEL oro uosto apsauga – tai reikia žiūrėti jų taisykles ;)
O tai kad Helsinkyje niekas netikrins, pasa pridedi prie varteliu ir sveikas atvykes i Europa, nebent iseisi is sterilios zonos…
Keista, nes paeita vasara sekmingai pavyko buteli Nemiroff (1L, 3.4 Eur Karlai!) parsigabenti LWO-KUN ir tada KUN-CPH.
@Wincas
nori pasakyti, kad atvykus iš trečių šalių nėra HEL security check? Kažkaip nesitiki…
Man net atskridus is MAN, FRA vandens buteli ateme pirkta strerilioj zonoj. Nebuciau linkes rizikuot.
@Linas
Prieš porą mėnesiu skridau identišku maršrutu JFK-HEL-VNO. JFK patikra net Subway sumuštinį patikrino, o riešutams skyrė ypatingą dėmesį. Ties JFK patikra viskas ir baigėsi, HEL turint EU pasą su mikroschemą eini iš trečiųjų šalių zonos per vartelius visai kaip UK tik greičiau. O paskui ristele į embraerį ir namo. Neturint EU išmanaus paso gal kita tvarka…
Kainų skirtumas tarp JFK ir VNO turbūt keli eurai?
Ar verta dėl tiek, tokia diskusiją iškelti? Suprasčiau Nemiroff dėžę iš Ukrainos skraidinti :)
Asmeninė patirtis: atėmė net vyno buteliuką, gautą pietų metu lėktuve.
Easyjet grįžta į WAW. Pradžiai keturios kryptis: Berlinas, Gatwick, Ženeva ir Bazelis. Skraidyti pradės nuo š. m. spalio pabaigos
Aš tai tą Jacką sudoročiau pakeliui iš JFK į HEL ir nesukčiau sau galvos :)
Svarstau imti litrą Džiako, ir jei korta nepaeis, tiesiog išgersiu HEL prieš eidamas security:))
Wincai, ar nori pasakyti kad HEL atvykęs gali išvengti papildomo security check’o? T.y. arrivals automatiškai „neišmeta” iš sterilios zonos?
Tiesa pasakius kiek kartų skridau, net nemačiau kur tą papildomą security checką būtų galima atlikti, nebent sugalvosi neiti žaliu kanalu ir uzdeklaruoti buteli ….
Oro uosto zemelapyje matau tik pasų patikrą ir savanoriska deklaracija jau isejus is treciuju saliu terminalo.
https://map.helsinkiairport.fi/?lang=en&navref=paragraph
O bet taciau, esu mates kaip VNO muitine krato keleivius is Milano, kurie atsieme bagaza, taigi teoriskai bonka gali atimti ir VNO.
Teko prieš gerus penketą metų skristi MIA-LHR-WAW. Išvykdami su bičiuliu užmatėme super akciją Jack-Daniels ir įvaldėme po 3l butelaitį, prieš tai dar išsiklausinėję ar tikrai su juo nuskrisime iki galutinio taško. Patikino, kad au užsealintu spec. maišeliu problemų tikrai nekils :)) Kadangi turėjau reikalų Londone, legą į WAW praleidau, o iš draugo visą gėrį ir atėmė. Iki dabar kiekvieną kartą prisiminęs istoriją aprauda butelį :))
Ką LT muitinė krato, man vienodai – ten yra normos įvežamų gėrimų ir jiem nerūpi ar rankiniam ar registruotam bagaže:)
Helsinkyje tuo labiau niekam niekas nerupi, be to atskrisi ryte ir jei skrydis i VNO rytinis tai turesi labai mazai laiko persedimui, vien del to niekas nejudins, kad neuzlaikyti lektuvo.
Litcargus, zinau, kad skaitot – esat paskutiniai lopai. Bagaza is FRA veza jau 30 min, o kur jau ta ideja sudeti dar kelis skrydzius ant to pacio dirzo.
Vilnius kazkam yra G taskas, tai Lircargus yra VNO tamsesnis taskas
@troliui. Prašyčiau. Negi pirmas kartas? VNO pajėgumai riboti, ypač, kai suskrenda vienu metu keli lėktuvai (o šiais laikais taip būna dažnai). Nesakau, kad nereikia tobulinti tvarkos, bet ištekliai ir galimybės VNO yra ribotos. Todėl, patarčiau susitaikyti su realybe ir nepatogumais. Ir ne vien Litcargus krauna lėtai – mano patyrimas su BGS: Burgaso bagažą iškrovė po 50 min.
@Wincas
HEL atskridus is treciuju saliu yra security check ir pasu kontrole. Nesu tikras del JAV, bet visi skrydziai is Azijos turi praeiti security check.
HEL transfer iš ne schengen procedūrose rašo, kad tikrai, ES piliečiam su biometriniais pasais yra automatinės „border control machines”. Tačiau niekur nėra info, ar per tuos screeningo punktus praeidinėti reikia, su visais diržų segiojimais, batų nusiavimais/užsidėjimais ir pan.
My bad, AY yra video instrukcija, realu kad butelį iš JFK atims:
https://www.youtube.com/watch?time_continue=48&v=Bf8C4jbZTg4
Visų pirma, teorija, skirtingos organizacijos oro uoste, turi skirtingus tikslus.
1. Aviacinio saugumo patikra – tikrina, ar nesineši draudžiamų daiktų į lėktuvą. Įskaitant, 100ml limitą skysčiams.
2. Pasienio patikra – užtikrina leistiną asmenų judėjimą tarp skirtingų valstybių tikrindama dokumentus. Dabar Europoje su biometriniais pasais vis labiau automatizuojama per vartelius.
3. Mutinė – užtikrina, jog vežiesi leistiną tam tikrų daiktų ir pinigų kiekį. Įskaitant maksimalius limitus, t.t.
Jeigu skrendi iš JFK tranzitu į VNO, 3. muitinė tavo daiktus tikrins Vilniuje, nebent persėdimo taške, kuris yra Europoje „išsimuitinsi” pereidamas muitinės kanalus ir tada jau atskirai keliausi iš persėdimo taško į Vilnių.
2. Pasienio patikra vyks ten, kur įžengsni į Šengeno zoną. Jeigu persėdimas Helsinkyje, pasienio patikra tau atliks ten.
3. Neštis 1l Jack Daniels gali neleisti saugumo patikra. Europos Sąjungos viduje yra leidžiama oro uostams nedaryti pakartotinos saugumo patikros. Prieš keletą metų ES įvertino, jog USA saugumo patikros reikalavimai atitinka ES (arba yra aukštesnio lygio), todėl oro uostai irgi gali keleivius iš USA leisti į sterilią zoną EU, taip išvengiant saugumo patikros. Tačiau – labai mažai yra oro uostų, kurie turėtų infrastruktūrą, tokius koridorius, kur būtų galima išvengti 3, bet atlikti 2. Nežinau ar HEL turi taip pasidarę.
Atskridau iš SIN su AY, nebuvo pakartotinio patikrinimo HEL. Tik pasų kontrolė.
HEL oro uoste patikra priklauso iš kur atskridai. Grįžus iš Azijos – security yra būtinas. Grįžtant iš US ir tęsiant skrydį tranzitu – tik pasų kontrolė.
Radau dokumentą, pasirodo 2018 m. ir Singapūras prisijungė prie ‘one-stop-security’. Kam įdomu, pilnas dokumentas:
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:02015R1998-20180206
Taigi, šalys, iš kurios atvykus į EU, galima išvengti saugumo patikros:
Canada
Faroe Islands, in regard to Vagar airport
Greenland, in regard to Kangerlussuaq airport
Guernsey
Isle of Man
Jersey
Montenegro
Republic of Singapore, in regard to Singapore Changi Airport
United States of America
Na va – problema išaiškinta – Vytautas gali pirkti 1L Jack’o JFK duty free :D
Vytautai – gal paimk x2 – gal susibėgsime išgerti :D
LTOU paskelbė konkursą, kur valstybės lėšomis finansuos VNO-LCY. Kas norit galit įsigyt Embraer’į iki spalio ir sudalyvauti :) Skraidyt reikės pradėt pavasarį:
http://www.ltou.lt/upload/medialibrary/e8e/e8e27700ae963eaf05d274140b1319ed.pdf
Pinigų galima prašyti neribotai, kadangi dalyvis nusmato tik vienas, gali tiek ir paprašyt. Kitąvertus, valstybė gali bet kuriuo metu nutraukt mokėjimus prisidengdama, kad „nebėra numatyta biudžete” (yra tokia sąlyga aprašyta).
Simonai, čia nebent SPA gali…
https://www.kickstarter.com/ Ko mes laukiam, reikia registruoti idėja Embraeriui įsigyti.
Fantastika! Imsiu:)