2014 m. pirmojo pusmečio aviacijos Lietuvoje apžvalga

Baigėsi pirmasis 2014 metų pusmetis – proga pažiūrėti, kaip gyvena Lietuvos aviacija.

Didžiausias Lietuvoje Vilniaus oro uostas per pirmąjį pusmetį fiksavo rekordinį keleivių skaičių – aptarnauta 1,349 mln. keleivių per pirmuosius šešis mėnesius. Pervežtų keleivių rekordas fiksuojamas trys metai iš eilės (nuo 2012 m.).

Keleivių skaičius per pirmąjį pusmetį augo 11%. Tai yra žemesnis tempas negu 2012 m. ir 2013 m., kuomet augimas buvo atitinkamai 36% ir 25%. Vilniaus oro uoste metų pradžia prasidėjo lėtu augimu (sausis – 1,29%, vasaris – 2,24%), tačiau pavasarį augimas įsibėgėjo ir gegužės mėn. pasiekė 21% tempą, o birželį augimas buvo 18%. Tai gali signalizuoti negerą reiškinį – vis augantį rinkos sezoniškumą.

201407_vnoskaicius

Skrydžių skaičius pirmąjį šių metų pusmetį augo 17%, t.y. didesniu tempu negu keleivių skaičius. Dalį šio skirtumo galima paaiškinti šį pusmetį atsiradusiais reisais, vykdomais sąlyginais nedideliais lėktuvais ir dideliu skrydžių skaičiumi (pirmiausia – visos “Air Lituanica” kryptys, taip pat SAS reisas į Stokholmą), tačiau tuo pat metu atsirado ir dideliais lėktuvais aptarnaujamų reisų (trečias “Wizz Air” bazėje atsiradęs lėktuvas, “Norwegian” reisas į Stokholmą), didelę rinkos dalį Vilniuje užimantis “airBaltic” atsisakė mažiausių “Fokker 50″ lėktuvų ir juos pakeitė didesniais. Neturiu tikslių duomenų apie bendrą pasiūlą (siūlomų sėdynių skaičių), tačiau atotrūkis tarp skrydžių ir keleivių skaičiaus augimo gali signalizuoti krenantį lėktuvų užpildymą.

2014 m. pirmąjį pusmetį vidutiniškai vienam reisui teko 76 keleiviai. Palyginimui, praėjusiais metais šis rodiklis buvo 82 keleiviai.

Pirmąjį šių metų pusmetį augo visi trys reguliarius skrydžius aptarnaujantys Lietuvos oro uostai. Sparčiausiai keleivių skaičius augo Kauno oro uoste – 14%. Palangos oro uoste keleivių skaičius padidėjo 4%. Tai geresni rezultatai nei Europos vidurkis – ACI Europe skelbia, jog Europos oro uostuose srautas auga apie 4,5% šiais metais.

Visi Lietuvos oro uostai pagal augimą lenkė kitus Baltijos šalių oro uostus. Rygos oro uoste per pirmąjį pusmetį keleivių skaičius nukrito 1,8%. Talino oro uostas paaugo simboliniais 0,6%.

Tokiu būdu Lietuvos oro uostai toliau mažino atsilikimą pagal aptarnautų keleivių skaičių nuo regiono lyderio Rygos oro uosto.

2014_balticairports

Pastaruosius trejus metus Vilniaus oro uosto augimą pirmiausia lemdavo dviejų žemų sąnaudų aviakompanijų (“Ryanair” ir “Wizz Air”) augimas, tačiau šiemet jų kartu aptarnaujamas keleivių skaičius Vilniaus oro uoste ėmė kristi. Tai pirmas kritimas nuo jų atsiradimo Vilniaus oro uoste.

201407_lcc

Kaip matosi iš grafiko, “Wizz Air” padidino pervežtų keleivių skaičių Vilniuje (tai rodo ir faktas, jog padidino pasiūlą – kovo pabaigoje “Wizz Air” bazė Vilniuje padidėjo 1,5 karto – trečiuoju lėktuvu), tačiau “Ryanair” aptarnautų keleivių skaičius Vilniuje krito.

Kaip žinia, “Ryanair” turi bazę Kauno oro uoste, todėl dažnai pasiūla yra kilnojama tarp Kauno ir Vilniaus oro uostų, todėl būtinas žvilgsnis į bendrą “Ryanair” aptarnautų keleivių skaičių Lietuvoje.

201407_ryanair

“Ryanair” padidino pervežtų keleivių skaičių Kauno oro uoste (taip ir lėmė 14% bendrą oro uosto augimą), tačiau pirmą kartą nuo savo veiklos pradžios Lietuvoje (2005 m.) aptarnavo mažiau keleivių negu atitinkamu laikotarpiu prieš tai. Lietuvos rinkos lyderė aptarnavo mažiau keleivių negu prieš metus.

Pamėnesiui Vilniaus oro uoste mažėja dviejų žemų sąnaudų aviakompanijų aptarnaujamų keleivių skaičiaus dalis:

2014_lccmarketshare

Žemų sąnaudų aviakompanijoms Vilniaus oro uoste krentant, kas gi lėmė Vilniaus oro uosto augimą. Pirmiausia – staigiai šokęs nereguliariaisiais skrydžiais pervežtų keleivių skaičius:

2014_nonscheduledtraffic

2014 m. užfiksuotas rekordininis nereguliariaisiais skrydžiais pervežtas keleivių skaičius Lietuvoje nuo 2009-ųjų, kai pradėti kaupti duomenis atskirai pagal šiuos segmentus (vertėtų atsiminti, jog 2011 m. nemažai tradiciškai su nereguliariųjų skrydžių statusu vykdomų skrydžių buvo vykdomi kaip reguliarieji dėl oro uosto kainodaros, todėl realus šio segmento pervežtų keleivių skaičius 2011 m. turėtų būti panašus į 2012 m. lygį).

Tokį staigų augimą pirmiausia lėmė dviejų naujų turizmo operatorių atsiradimas ir ypatingai arši konkurencija. Bankrutavus “Go Planet Travel”, turėjusio ypatingai agresyvią ambiciją užsiimti rinkos dalį, tikėtina, jog šis nereguliariaisiais skrydžiais vežamų keleivių skaičius turėti kristi antrąjį šių metų pusmetį.

“Air Lituanica” per pirmąjį metų pusmetį aptarnavo beveik 50 tūkst. keleivių ir birželį pagerino aptarnautų keleivių rekordą – su mažesniais lėktuvais negu prieš išsiskyrimą su “Estonian Air” aptarnautas didesnis keleivių skaičius:

2014_airlituanica

Taip pat birželio mėnesį “Air Lituanica” pasiekė tokią pačią rinkos dalį Vilniaus oro uoste kaip ir 2013 m. lapkričio mėn.:

201407_airlituanicaMS

Populiariausių krypčių iš Vilniaus oro uosto sąraše esminių pokyčių nėra:

1. Londonas

2. Frankfurtas

3. Ryga

4. Maskva

5. Oslas

6. Kopenhaga

7. Milanas

8. Varšuva

9. Paryžius

10. Roma

Nepaisant pasiūlos sumažėjimo (“utair” nuo 2 skrydžių per dieną sumažino iki 1), augimą išlaiko Maskvos kryptis. Už dešimtuko ribų likęs Stokholmas demonstruoja sparčiausią augimą šiemet, tačiau šiek tiek žemyn tempė kitą SAS kryptį į Kopenhagą. “Wizz Air Ukraine” uždarius reisą Vilnius-Kijevas, “Ukraine International” pradėjo demonstruoti rekordinį srautą ir jau aplenkę “Aerosvit” aptarnautus keleivių skaičius.

Pagal tokį augimo tempą, kurį Vilniaus oro uostas išvystė gegužę ir birželį, egzistuoja teorinė galimybę peršokti simbolinę 3 mln. keleivių 2014 m. ribą, tačiau to padaryti greičiausiai nepavyks dėl sumksiančio nereguliariaisiais skrydžiais aptarnautų keleivių skaičiaus.

“Air Lituanica” nuo rugpjūčio 31 dienos skraidins į Amsterdamą

“Air Lituanica” į Amsterdamą skraidins nuo rugpjūčio 31 dienos.

Skrydžiai bus vykdomi kiekvienos dienos rytą. Išvykimas iš Vilniaus – lygiai 7 val.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

“Air Lituanica” šiuo maršrutu skraidė 2013 m. vasarą ir rudenį bendradarbiaudama su “Estonian Air”, tačiau partnerystei nutrūkus, šį maršrutą toliau vykdė “Estonian Air”, kuri sausio mėnesį skrydžius nutraukė. “Air Lituanica” vykdys skrydžius šiuo maršrutu savarankiškai, “Embraer” lėktuvu.

Amsterdamo Schiphol oro uostas yra ketvirtas pagal dydį oro uostas Europoje. Geležinkeliu iš Schiphol lengvai pasiekiami ir kiti Olandijos bei kaimyninių šalių miestai.

Pagal “Skytrax” Schiphol yra penktas geriausias oro uostas Pasaulyje ir antras geriausias oro uostas Europoje.

Pagal tranzitinių keleivių aptarnavimą Schiphol yra ketvirtas geriausias oro uostas Pasaulyje. Per Schiphol oro uostą bus galima pasiekti 133 miestus 66 šalyse, tokiu būdu “Air Lituanica” ne tik vienintelė aviakompanija užtikrinanti tiesioginį susisiekimą tarp Lietuvos ir Nyderlandų sostinių, tačiau stipriai pagerins Lietuvos pasiekiamumo galimybes per vieną svarbiausių tranzitinių taškų Pasaulyje.

“Air Lituanica” vasarą skraidins į Bilundą

Nuo 2014 m. birželio 16 dienos “Air Lituanica” vykdys tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Bilundą Danijoje. Tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Bilundą papildys “Air Lituanica” vasaros skrydžių programą – šalia Bilundo “Air Lituanica” taip pat vykdys tiesioginius skrydžius į Švedijos miestus Geteborgą ir Malmę.

Bilundo oro uostas yra antras didžiausias oro uostas Danijoje, aptarnaujantis 3 mln. keleivių kasmet ir laikomas Vakarų Danijos skrydžių centru. Antrasis pagal dydį Danijos miestas Arhusas nutolęs nuo Bilundo oro uosto 96 kilometrais, trečiasis pagal dydį miestas Odensė – 103 km, ketvirtasis Alborgas – 200 km. Visuomeniniu transportu Bilundo oro uostas yra sujungtais su visais svarbiausiais Vakarų Danijos miestais.

Garsus Legolendo pramogų parkas yra įsukūręs prie pat Bilundo oro uosto. Iš viso Bilundo oro uosto aprėpties zonoje gyvena apie 2,6 mln. gyventojų.

legoland_BLL

“Air Lituanica” iš Vilniaus tiesiogiai į Bilundą skraidins pirmadieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Pirmadieniais ir ketvirtadieniais lėktuvai iš Vilniaus kils 18 val. 15 min., šeštadieniais – 10 val. ryte. Pirmasis skrydis vyks birželio 16 dieną.

“Air Lituanica” vienintelė aviakompanija, teikianti tiesioginį oro susisiekimą tarp Lietuvos ir Vakarų Danijos regiono.

“Air Lituanica” vasarą skraidins į Geteborgą ir Malmę

“Air Lituanica” vasarą vykdys tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į antrąjį ir trečiąjį pagal Švedijos miestus – Geteborgą ir Malmę.

Skrydžiai į antrąjį didžiausią Švedijoje Geteborgo Landvetter oro uostą prasidės birželio 15 dieną ir vyks du kartus per savaitę – trečiadieniais ir sekmadieniais. Iš Vilniaus lėktuvai kils 18 val. 15 min., iš Geteborgo – 19 val. 30 min.

Göteborg_in_moon_light

Geteborge gyvena 530 tūkst. gyventojų, o įskaitant apylinkes – apie 900 tūkst. gyventojų. Geteborgo regionas yra vienas didžiausių ekonominių centrų Šiaurės šalyse – Geteborgo uostas yra didžiausias Skandinavijoje, o regione įsikūrusios tokios kompanijos kaip “Volvo”, “Ericsson”, SKF ir kitos.

2013 m. Geteborgo Landvetter oro uostas aptarnavo 5 mln. keleivių. 

Skrydžiai į Malmės oro uostą prasidės birželio 17 dieną ir taip pat vyks du kartus per savaitę – antradieniais ir penktadieniais. Iš Vilniaus lėktuvai kils 18 val. 15 min., iš Malmės – 19 val. 25 min.

Jorchr-Malmö_rådhus

Pietinė Švedija yra tankiai apgyvendintas Švedijos regionas – 3% šalies teritorijos susitelkę 13% šalies gyventojų. 60 min. atstumu aplink Malmės oro uostą gyvena 1 mln. žmonių. Be to, Malmės oro uostas yra tik 55 km nutolęs nuo Danijos sostinės Kopenhagos ir sujungtas garsiuoju Oresundo tiltuį Kopenhagą reguliariai vyksta autobusai, o taip pat Kopenhagą galima pasiekti dažnai vykstančiu traukiniu iš Malmės centro – kelionė trunka tik 35 minutes.

Tiesioginis susisiekimas su Geteburgu ir Malme sustiprins abipusio turizmo ryšius. Valstybinio turizmo departamento duomenimis, Švedija patenka į didžiausių Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų dešimtuką ir yra viena iš labiausiai augančių rinkų. 2013 m. iš Švedijos į Lietuvą atvyko per 50 tūkst. turistų – dešimtadaliu daugiau 2012 m.

Dviem naujais maršutais “Air Lituanica” tarp Švedijos ir Vilniaus ketina pervežti 5000-6000 keleivių.

Su šiais Švedijos miestais tiesioginio susisiekimo iš Vilniaus niekada nebuvo. 2010 m. rudenį “Ryanair” buvo pradėjusi skrydžius iš Kauno į Gothenburg City oro uostą, tačiau po metų juos nutraukė. 

“Air Lituanica” skraidins iš Vilniaus į Taliną

Kovo 12 dieną “Air Lituanica” pradės tiesioginius skrydžius tarp Lietuvos ir Estijos sostinių. Kiekvieną darbo dieną vyks du reisai tarp Vilniaus ir Talino.

Iš Vilniaus lėktuvai kils 7 val. 30 min. ir 18 val. 15 min. Iš Talino lėktuvai kils 9 val. ir 19 val. 45 min. Skrydis reaktyviniu lėktuvu truks valandą ir 5 minutes.

Taip pat “Air Lituanica” keleiviams iš Estijos su persėdimu Vilniuje suteiks galimybę skristi į Paryžių, Miuncheną, Berlyną ir Prahą – analogiškai keliautojai iš šių miestų galės Taliną pasiekti per Vilniaus oro uostą. Iš Talino į Berlyną ir Paryžių bus galima skristi 3, į Miuncheną ir Prahą 2 kartus per savaitę.

Iš Talino nėra pastovių tiesioginių skrydžių nei į Paryžių, nei į Miuncheną, nei į Prahą, nei į Berlyną.

Skrydžiai bus vykdomi “Air Lituanica” lėktuvais “Embraer 175″ ir CRJ200. Nuo gegužės “Air Lituanica” parką papildys du “Embraer” lėktuvai.

“Air Lituanica” plečia lėktuvų parką ir didina skrydžių skaičių

Tęsdama pasirinktą misiją – patogius skrydžius iš Vilniaus – “Air Lituanica” 2014 m. didins lėktuvų parką ir plės produktą didindama skrydžių dažnius.

Anksčiau negu planuota, jau nuo kovo 7 dienos, skrydžiai iš Vilniaus į Paryžiaus Charles De Gaulle oro uostą bus vykdomi tiesiogiai, be sustojimo Prahoje, keturis kartus per savaitę. Nuo gegužės 3 dienos bus dažnis padidintas iki 5 skrydžių per savaitę – pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais.

Skrydžių iš Vilniaus į Prahą padaugės iki 5 skrydžių per savaitę.  Nuo kovo 13 dienos skrydžiai iš Lietuvos į Čekijos sostinę bus vykdomi kiekvieną darbo dieną.

Didžiausias skrydžių dažnio didinimas numatomas Berlyno krytimi – iš Vilniaus į Vokietijos sostinę jau kovo mėnesį bus galima skristi 6 kartus per savaitę. Skrydžiai vyks kasdien, išskyrus šeštadienius.

Nuo kovo 17 dienos bus padidintas skrydžių skaičius ir Miuncheno kryptimi – bus pradėtas vykdyti papildomas skrydis sekmadieniais. Iš viso iš Vilniaus į Miuncheną bus skraidoma keturis kartus per savaitę.

Iš Vilniaus į Briuselį “Air Lituanica” toliau skraidins 6 kartus per savaitę – kasdien, išskyrus šeštadienius.

2014 m. “Air Lituanica” išplės lėktuvų parką dviem “Embraer” E-Jet lėktuvais, o prieš “Embraer” atvykimą dviems mėnesiams nuo kovo 1 d. nuomosis 50 vietų CRJ200 iš Danijos aviakompanijos “Cimber”.

“Air Lituanica” skraidins iš Vilniaus į Paryžių

Dėl suprantamų priežasčių kilus aistroms ir išsiplėtus komentarų skaičiui, kuriu naują įrašą su mažai savo komentarų, tačiau apie šios dienos naujieną. Šis post’as draftuose laikėsi jau porą savaičių. Komentaruose esu pasiruošęs atsakyti į  klausimus apie “Air Lituanica” veiklą, tačiau prašau suteikti tam pakankamai laiko.

“Air Lituanica” skraidins iš Vilniaus į Paryžių

wizz_paris

Skrydžiai vyks keturis kartus per savaitę – pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais. Nuo vasario 14 d. iki balandžio 27 dienos skrydis bus vykdomas su trumpu 20 min. sustojimu Prahoje (išskyrus sekmadienius, sekmadieniais iš karto bus vykdomas tiesioginis skrydis), o nuo balandžio 28 dienos bus vykdomi tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Paryžių.

Tiesioginis skrydis iš Vilniaus į Paryžių truks 2 val. 45 min. Tiesioginių skrydžių Vilnius-Paryžius tvarkaraštis:

VNO-CDG 06:30-08:15

CDG-VNO 09:45-13:20

2,5 mėnesio skrydžiai į Paryžių bus vykdomi su trumpu sustojimu Prahoje, dėl ko skrydžio trukmė pailgės iki 3 val. 50 min.

VNO-PRG-CDG 06:15-07:00/07:20-09:05

CDG-PRG-VNO 09:50-11:30/11:50-14:25

Paryžiaus CDG oro uostas yra antras didžiausias oro uostas Europoje ir septintas pagal dydį oro uostas Pasaulyje pagal aptarnaujamų keleivių skaičių. Tai pats didžiausias oro uostas į kurį bus vykdomi tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus. Pagal skrydžių skaičių per metus CDG yra didžiausias oro uostas Europoje.

Tiesioginė Vilniaus oro uosto jungtis su Paryžiaus CDG oro uostu buvo viena pirmųjų, kuria “Lietuvos avialinijos” sujungė dar nepriklausomybės pradžioje periorientuodama skrydžių tinklą iš Rytų į Vakarus.

Lietuva šiemet taps didžiausia aviacijos rinka Baltijos šalyse *

Baigėsi trys 2013 metų ketvirčiai ir jau galima gana realiai įsivaizduoti, kaip šie metais baigsis. Vargu ar galima tikėtis, jog rinkose įvyks kažkokie didžiuliai pokyčiai, kurie galėtų iš esmės pakeisti vietinę rinką.

Praėjusią savaitę ruošiau pranešimą apie aviacijos verslo būklę Lietuvoje ir Pasaulyje bei atnaujindamas duomenis apie bendrą vaizdą Lietuvoje ir Baltijos šalyse.

Lietuvos oro uostuose keleivių srautas toliau auga gana aukštu tempu, nors tempas šiek tiek ir bus sulėtėjęs, lyginant su augimu 2010-2012 m.:

pax_trafficLT2013

Jeigu ir nepasieks simbolinės 3,5 milijono keleivių ribos, tačiau bendras trijų Lietuvoje reguliarius reisus aptarnaujančių oro uostų keleivių skaičius priartės labai arti šios ribos.

Baltijos šalyse tokio laikotarpio, kuomet visiems sekasi vienodai gerai nebuvo nuo ekonominės krizės pradžios.

pax_traffic_baltics2013

 

Latvijos oro uostai (tiksliau – Rygos oro uostas, kiti Latvijos oro uostai jau keli metai į statistiką įneša apvalų nulį), po gan ženklaus kritimo 2012 m., 2013 m. stabilizavosi ir bando išlaikyti 2012 m. lygį. Pastebėtina, jog “airBaltic” keleivių skaičius 2013 m. toliau krenta, tačiau kitų vežėjų kvėpavimas 2013 m. Rygoje šiek tiek lengvėja.

Po tranzitinio modelio “Estonian Air” kūrimo 2011-2012 m. Talino oro uoste išsipūtęs keleivių srautas Estijos sostinėje 2013 m. krenta. Esu jau apie tai rašęs, tačiau, norint bendrai vertinti rinkos būklę, svarbu eliminuoti transferinių keleivių srautą (kai keleivis iš Maskvos keliauja į Miuncheną per Rygą – kuo čia dėta Latvijos rinkos būklė?).

Nėra paprasta surinkti tikslius skaičius, kurie atfiltruotų, kokia tiksliai dalis keleivių yra konkrečiame oro uoste, tačiau keli įrankiai leidžia padaryti gan tikslias prielaidas (IATA PaxIS, BSP Sales Data, aviakompanijų duomenys). Paveikslas atrodytų maždaug taip:

nontransferbaltics2013

Šie metai gali būti ypatingi tuo, jog pagal keleivių skaičių, pradedančių (arba baigiančių) kelionę keleivių skaičių Lietuvos oro uostuose Lietuva susigražins lyderio marškinėlius Baltijos šalių regione lygiai po 10 metų. Tiesa, realiai šiuos skaičius bus galima patvirtinti tik kitų metų gegužę-birželį, kuomet bus visi keleiviai tinkamai apskaityti.

Artimiausiu metu aviakompanijos turėtų pradėti skelbti savo planus 2014 m. vasarai. Kaip visuomet, ypatingai anksti tai padarė “Wizz Air”, kuri ketina Vilniuje bazuoti jau trečiąjį savo lėktuvą. Nors teoriškai lėktuvų padaugės net 1,5 karto, pagal paskelbtą tvarkaraštį “capacity” “Wizz Air” didina mažesniu skaičiumi – 18%, lyginant su šia vasara.

wizzair2011_2014

Nepaisant to, “Wizz Air” plėtra Vilniuje įspūdinga. Klaustuką kelia kitas dalykas – “Wizz Air” aktyviai plečiasi vasarą, tačiau žiemą yra įšaldžiusi savo plėtrą ir šią žiemą net 25% savo bazuojamų lėktuvų Vilniuje pajėgumų laikys ant žemės. Klaustukas kyla, koks elgesys bus tolimesnėmis žiemomis – vis daugiau laiko ant žemės ar plėtra į naujas rinkas?

***

“Air Lituanica” rugsėjo mėn. pervežė 9,2 tūkst. keleivių ir užėmė 8% non-LCC keleivių rinkos Vilniaus oro uoste. Planas iki metų pabaigos pasiekti 10% non-LCC rinkos. “Air Lituanica” skrydžiai rugsėjį sudarė 6% visų Vilniaus oro uoste įvykdytų skrydžių.

 

* turbūt. Jeigu mano skaičiavimai ir dalinės prielaidos yra teisingos.

 

Šventiniu laikotarpiu “Air Lituanica” iš Vilniaus ir Palangos skraidins į Londoną ir Dubliną

Gruodžio 20 – sausio 4 dienomis “Air Lituanica” vykdys skrydžius keturiais maršrutais.

Vilnius – Londonas (Gatwick). Skrydžiai vyks gruodžio 20, 21, 22, 23, 28, sausio 2, 3, 4, 5 dienomis. Išvykimas iš Vilniaus – 8 val. 30 min., išvykimas iš Londono – 16 val. 50 min. (išimtis gruodžio 20, 22, sausio 3, 5 dienomis – išvykimas iš Londono 10 val. 15 min.)

Vilnius – Dublinas. Skrydžiai vyks gruodžio 20, 22, 29, sausio 3 ir 5 dienomis. Išvykimas iš Vilniaus – 8 val., išvykimas iš Dublino – 17 val. 25 min.

Palanga – Londonas (Gatwick). Skrydžiai vyks gruodžio 21, 23, 28, sausio 2 ir 4 dienomis. Išvykimas iš Palangos – 15 val. 30 min., iš Londono – 10 val. 15 min.

Palanga – Dublinas. Skrydžiai vyks gruodžio 20, 22, 29, sausio 3 ir 5 dienomis. Išvykimas iš Palangos – 15 val. 40 min., iš Dublino – 10 val. 10 min.

“Air Lituanica” bus vienintelė aviakompanija, vykdanti skrydžius į Londoną ir Dubliną iš Palangos. Taip pat “Air Lituanica” vienintelė iš Vilniaus siūlys skrydžius į Londono Gatwick oro uostą.

“Air Lituanica” reaguoja į gerokai sumažėjusią pasiūlą šią žiemą skrydžiams tarp Lietuvos ir Londono bei ypač Dublino. “Air Lituanica” taip pat siekia išpildyti savo misiją – patogiausius skrydžius, kas atsispindi “Air Lituanica” skrydžių tvarkaraščiuose.

Skrydžiai bus vykdomi “Small Planet Airlines” lėktuvais “Airbus A320″ ir “Boeing  737-300″. Iš viso kalėdiniu laikotarpiu bus pasiūlyta apie 6700 vietų.

“Air Lituanica” iš Vilniaus skraidins į Prahą ir Miuncheną

“Air Lituanica” rugsėjo mėnesį pradės skrydžius dviem naujais maršrutais – iš Vilniaus skraidins į Prahą ir Miuncheną.

Vilnius-Praha

Skrydžiai iš Vilniaus į Prahą prasidės rugsėjo 20 dieną. Skrydžiai bus vykdomi keturis kartus per savaitę – pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais.

“Air Lituanica” “Embraer 175″ lėktuvas iš Vilniaus kils 9 val. 45 min., Prahoje leisis 10 val. 30 min. Iš Prahos oro uosto pakilęs 11 val. 50 min., Vilniuje leisis 14 val. 25 min.

800px-Prague_old_town_square_panorama

Prahos oro uostas yra didžiausias Centrinės Europos oro uostas, 2012 m. aptarnavęs 11,8 mln. keleivių.

Skrydžius tarp Vilniaus ir Prahos iki šių metų sausio vykdė “Czech Airlines”. 2009 m. šiuo maršrutu Čekijos nacionalinis vežėjas pervežė net 113 tūkst. keleivių. “Air Lituanica” bendradarbiaus su “Czech Airlines” vykdydami jungiamuosius skrydžius per Prahos oro uostą.

Vilnius-Miunchenas

Skrydžiai iš Vilniaus į Miuncheną prasidės rugsėjo 21 dieną. Simboliška, garsiausia Miuncheno šventė “Oktoberfest” šiemet prasideda būtent šią dieną ir tęsis iki spalio 6 dienos.

Skrydžiai bus vykdomi tris kartus per savaitę – antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.

Lėktuvas iš Vilniaus kils 9 val. 50 min., Miunchene leisis 11 val. Iš Miuncheno pakilęs 12 val. 10 min., Vilniuje lėktuvas leisis 15 val. 10 min.

Oktoberfest1

Miuncheno oro uostas praėjusiais metais aptarnavo 38,4 mln. keleivių. Tai yra antras pagal dydį oro uostas Vokietijoje ir septintas daugiausia keleivių aptarnaujantis oro uostas Europoje. “Air Lituanica” skraidins į pirmąjį Miuncheno oro uosto terminalą, kuriame taip pat dirba “Air Berlin”, “Condor”, “TUIfly”, “Qatar Airways”, “Emirates”, “Etihad Airways” ir kitos.

Skrydžiai tarp Vilniaus ir Miuncheno nevyko nuo 2011 m. kovo, kuomet maršrutą nutraukė “airBaltic”. 2008 m. šiuo maršrutu keliavo 39,8 tūkst. keleivių.

Kitas puslapis »