Simonas Bartkus | Blog

Nuo gegužės 3 dienos Airijos pigių skrydžių bendrovė “Ryanair” atidaro naują maršrutą iš Bristolio oro uosto į Kauną. Skrydžiai vyks du kartus per savaitę pirmadieniais ir ketvirtadieniais.

Atrodo, pavasarį sulauksim naujos konkurencijos skrydžiams į kitus Jungtinės Karalystės miestus, ne tik į Londoną. Nuo kovo 28 d. iš Vilniaus oro uosto “airBaltic” pradeda skrydžius į Mančesterį, tuo pat metu “Star1 Airlines” pradeda skrydžius į Edinburgą. “Ryanair” šiuo metu iš Kauno skrenda į Lutono ir Stanstedo oro uostus netoli Londono, taip pat į Birmingemą ir Liverpulį.

Sausio mėnesio pagrindiniai Vilniaus oro uosto rodikliai:

- keleivių skaičius sumažėjo 4,5%;
- skrydžių skaičius augo 5,7%;
- krovinių ir pašto kiekiai augo 17%.

2009 m. sausio pirmąją pusę dar veiklą vykdė vežėjas “flyLAL – Lithuanian Airlines”, o realiai jo keleiviai darė įtaką visą praėjusio sausio rezultatai (visi išvykę turėjo grįžti ir nutraukus veiklą jų vežėjui).

Gana ženkliai paaugęs skrydžių skaičius, bet kritęs keleivių skaičius rodo, jog rinka rinka taip greitai nepriėmė ir neišnaudojo naujos pasiūlos, todėl daugelio lėktuvų užpildymai krito, lyginant su praėjusiais metais.

Nedaug trūko, jog po 13 mėnesių pertraukos Ryga būtų praradusi populiariausios krypties iš Vilniaus oro uosto vardą – į Rygą keliavo tik 34 keleiviais daugiau nei į Kopenhagą.

Tuo tarpu nuo sausio 11 d. į Kopenhagą pradėjus vykdyti skrydžius bendrovei SAS, Kopenhagos kryptis po visus 2009 m. trukusio kritimo šoko aukštyn. Sausį 41% keleivių į Kopenhagą pervežė SAS, 59% – “airBaltic”, tačiau reikia atsižvelgti į tai, jog SAS skrydžius vykdė tik tris mėnesio savaites. Beveik dvigubai padidėjusi pasiūla Kopenhagos kryptimi smarkiai sumažino lėktuvų užpildymą.

Kopenhagos kaip transferinio oro uosto augimas padarė įtakos kitiems aplinkiams hub’ams: tiek Rygai, tiek Prahai, tiek Frankfurtui, į kuriuos keleivių skaičius sumažėjo.

Verta atkreipti dėmesį į ženklų “Star1″ augimą Londono Stanstedo kryptimi: nuo sausio pradžios aviakompanija padidino skrydžių skaičių nuo 4 kartų iki 5 per savaitę, tačiau keleivių skaičius padidėjo daugiau nei buvo padidintas vietų skaičius. Dažnesni reisai padarė patrauklesnį produktą, todėl “Star1″ gali labiau konkuruoti su kasdieniu “Aer Lingus” produktu į Gatwick oro uostą – šios bendrovės pervežamų keleivių skaičius sumažėjo.

Šioje lentelėje neatsispindi “Aurelos” pervežti keleiviai į Dubliną ir Londoną sausio pradžioje (šie skrydžiai buvo nereguliarūs, todėl pakliuvo į čarterių statistiką): į Londoną pervežta bevei 300, į Dubliną – beveik 400 keleivių.

Nors “utair” ir “LOT” pervežmų skaičius mažėjo lyginant su gruodžio mėnesiu, tačiau palyginimas su praėjusiais metais rodo, kokį šuolį šios bendrovės padarė plėsdamos savo rinkos dalį per metus. Beje, abi šios bendrovės vasaros sezonu dalyje reisų ketina naudoti reaktyvinius lėktuvus.

Sausio mėnesį keleivių skaičius mažėjo “verslo” kryptimis – į Briuselį, Stokholmą, Maskvą. Atrodo, bus pasiteisinęs “Skyways” ir “Estonian Air” sprendimas skrydžiuose nuo sausio 1 iki 11 d. daryti pertrauką.

Džiugu, jog lapkritį atidarę Milano kryptį “Star1 Airlines” per porą mėnesių ją sėkmingai išsuko ir dviem skrydžiais per savaitę sugebėjo pervežti daug keleivių, nors gruodį šio maršruto rezultatai buvo nekokie.

Milano pavyzdys rodo, jog naujoms kryptims įsivažiuoti reikia mažiausiai mėnesio-dviejų, todėl kol kas nekokie Romos, Berlyno ir Amsterdamo rezultatai turi galimybę “įsisukti” pavasariop. Juolab, kad pritaikius tvarkaraščius iš Rygos ir Talino, šiuos maršrutus papildys transferiniai keleiviai (šiuo metu jų yra į Romą ir Paryžių iš Rygos).

Kaip bebūtų, naujai atidarytos kryptys stimuliuoja rinką. Vasario viduryje į žaidimą įsijungs dar viena stipri kryptis – “Estonian Air” ir KLM bendradarbiavimu atidarytas reisas iš Vilniaus į Amsterdamą.

Užsakomaisiais skrydžiais pervežtų keleivių skaičius sausį net 25%. Tam įtakos turėjo 700 keleivių, kuriuos į Dubliną ir Londoną pervežė “Aurela”, taip pat rinką aktyvino naujas žaidėjas “Star1 Holidays”, tačiau reikia pripažinti, jog ir patys keleivių srautai rodė neblogus rezultatus.

Lentelėje pateiktos populiariausios kryptys iš Vilniaus: ženkliai padaugėjo keleivių į Hurgadą, simboliškai į Tenerifą ir Bangkoką. Į šešetuką pateko šiemetinė “atostoginė” naujokė Taba, tačiau šių metų programoje nebėra tiesioginių skrydžių į Lioną.

Aviacijos teorija sako, jog ekonomikai atsigaunant, pirmiausia pradeda augti krovinių kiekiai, vėliau pradeda augti “charter/leisure” rinka, o galiausiai ir reguliarūs skrydžiai. Tad – optimizmo yra.

“Star1 airlines” šią vasarą ketina išplėsti savo skrydžių žemėlapį. Iš Vilniaus oro uosto bus pirmą kartą pradėti tiesioginiai skrydžiai į Edinburgą. “Star1″ taip pat vasarą vėl skris į Žironą bei Dubliną, išliks žiemos tvarkaraštyje atsiradę skrydžiai į Milaną, o skrydžiai į Londoną vyks 6 kartus per savaitę.

Skrydžiai iš Vilniaus į Edinburgą prasidės kovo 29 dieną ir vyks du kartus per savaitę, išnaudojant “naktinį” lėktuvų panaudojimą. Iš Vilniaus lėktuvas kils 23 val. 15 min., Edinburge leisis 0 val. 10 min., iš Edinburgo atgal pakils 1 val. 10 min., Vilniuje nusileis 5 val. 50 min.

Iki gegužės pradžios skrydžiai vyks ketvirtadieniais ir sekmadieniais, nuo gegužės pradžios ketvirtadienius pakeis penktadienis (grįžimas atitinkamai viena diena vėliau).

Skrydžiais į Edinburgą pirmiausia “Star1″ pretenduos į Šiaurinėje Anglijoje ir Škotijoje išsibarsčiusį lietuvių emigrantų srautą, tačiau kartu ši kryptis turėtų sudominti ir trumpų “savaitgalio atostogų” mėgėjus: Edinburge yra ką pamatyti ir šis miestas nėra nuvalkiotas kaip Londonas ar Paryžius.

“Naktiniai” skrydžiai taip pat vyks iš Vilniaus į Dubliną. “Star1″ skrydžius šia kryptimi pradės gegužės 29 dieną tris kartus per savaitę: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Išvykimas iš Vilniaus – 23 val. 15 min., grįžimas – 6 val. 10 min.

Dublino kryptimi šią vasarą didelė konkurencija: nors “Aer Lingus” sumažina naudojamą lėktuvą maršrute nuo “Airbus A321″ į “Airbus A320″, tačiau keturis skrydžius per savaitę vykdys “airBaltic”, o “Ryanair” iš Dublino į Kauną ketina vykdyti 5 skrydžius per savaitę vietoje keturių.

“Star1 airlines” šiltuoju metų laiku vėl vykdys skrydžius iš Vilniaus į Žironą. Žirona įsikūrusi per keliasdešimt kilometrų nuo Barselonos, todėl tai yra patogus taškas tiek laisvalaikio keliautojams į Barseloną, tiek lietuvių emigrantams įsikūrusiems Katalonijoje, tiek atostaugautojams, keliaujantiems į Costa Brava ir aplinkinius kurortus.

Skrydžiai iš Vilniaus į Žironą vyks nuo birželio 23 dienos iki spalio 3 dienos. Skrydžiai vyks ketvirtadieniais ir sekmadieniais. Išvykimas iš Vilniaus – 8 val., išvykimas iš Žironos – 11 val., nusileidimas Vilniuje – 15 val. 5 min.

“Star1 Airlines” vasarą pratęs lapkritį pradėtus skrydžius iš Vilniaus į Milaną. Skrydžiai bus taip pat vykdomi 2 kartus per savaitę, tačiau tvarkaraštis keičiamas į skrydžius pirmadieniais ir penktadieniais. Išvykimas iš Vilniaus – 8 val., iš Milano – 10 val. 30 min., nusileidimas Vilniuje – 14 val.

Pakeistas tvarkaraštis yra kompromisinis, bandant su tuo pačiu skrydžių skaičiumi prisitaikyti tiek prie verslo, tiek prie laisvalaikio keliautojų – įmanomas tiek “prailgintas” savaitgalis nuo penktadienio iki pirmadienio, tiek verslo srautui įdomūs reisai darbo savaitės pradžioje ir pabaigoje.

Nuo balandžio 26 dienos “Star1 Airlines” ketina padažninti skrydžius iš Vilniaus į Londono Stansted oro uostą iki šešių skrydžių per savaitę. Skrydžiai nuo balandžio pabaigos bus vykdomi kasdien, išskyrus šeštadienius. Nuo vasaros tvarkaraščio įsigaliojimo tvarkaraštis bus šiek tiek pakeistas: išvykimas iš Vilniaus – 16 val. 15 min., iš Londono – 17 val. 15 min., nusileidimas Vilniuje – 22 val. 15 min.

Nuo kovo pabaigos “Aer Lingus” nutrauks skrydžius iš Londono Gatwick oro uosto į Vilnių, o šiame maršrute juos ketina pakeisti “airBaltic”  su skrydžiais 4 kartus per savaitę vasaros sezonu. Sudėjus visus pasikeitimus, siūlomų kėdžių skaičius per savaitę Vilnius-Londonas maršrute sumažės 20%, kas, įvertinus rinkos sezoniškumą (vasarą paklausa didesnė nei žiemą, kuomet aktyvus tik šventinis laikotarpis), abi aviakompanijos turi galimybę pasiekti puikų lėktuvų užpildymą.

“Star1 airlines” jau parduoda bilietus į vasaros sezono reisus savo interneto svetainėje. Ypač gerų kainų galima rasti skrydžiams į Edinburgą – nuo 223 litų į abi puses.

“airBaltic” vakar paskelbė apie atidaromas naujas kryptis iš Vilniaus į Mančesterį ir Hamburgą bei atnaujinamus skrydžius į Oslą, Dubliną ir Taliną.

Kartu buvo pakoreguotas vasaros “airBaltic” skrydžių tvarkaraštis, atsižvelgiant į lėktuvų išnaudojimą ir rinkos bei paklausos pokyčius.

Vilnius – Amsterdamas reisas nuo vasaros sezono pradžios bus vykdomas tris kartus per savaitę – antradieniais, penktadieniais ir šeštadieniais sekmadieniais, tačiau, svarbiausia – reisas bus vykdomas vakarais. Išvykimas iš Vilniaus – 17:25, grįžimas į Vilnių – 22:50.

“airBaltic” Vilnius-Amsterdamas nekonkuruos su “Estonian Air” vasarį pradedamais reisais Talinas-Vilnius-Amsterdamas, kuris vyks rytais (išvykimas iš Vilniaus 6:55 val.). “airBaltic” tvarkaraštis bus patogus “weekend break” mėgėjams, be to, kadangi “airBaltic” nors ir be tiesioginio bendradarbiavimo su KLM, siūlo jungtinius “vieno bilieto” skrydžius per Amsterdamą, todėl kai kuriomis dienomis galimas patogus vakarinis grįžimas iš Amsterdamo.

Kitomis keturiomis dienomis: pirmadieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais panašiu tvarkaraščiu bus vykdomas reisas iš Vilniaus į Londono Gatwick oro uostą. Išvykimas iš Vilniaus – 17:05 val., nusileidimas Vilniuje – 23:25 val.

“airBaltic” reisui į Londoną pasirinko gana panašų tvarkaraštį kaip ir “Star1″ skrydžiams į Stanstedo oro uostą, tačiau greičiausiai vakarinis reisas į Londono yra geriausias laiko požiūriu variantas – “Aer Lingus” išbandė ankstyvo ryto ir vėlyvo vakaro variantus, tačiau abu jie turėjo problemų su vieno iš segmentų užpildymu.

Iš Vilniaus į Mančesterį ir Dubliną “airBaltic” skraidys “naktiniu” tvarkaraščiu. Išvykimas iš Vilniaus oro uosto – 22:40 min., grįžimas į Vilnių – 5 val. 55 min. Per Vilnių iš šių reisų bus galima tranzitu skristi į Rygą, Taliną.

Skrydžiai į Mančesterį vyks du kartus per savaitę – trečiadieniais ir šeštadieniais (grįžimas atitinkamai sekančią dieną), į Dubliną – 4 kartus per savaitę: pirmadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais (vėl grįžimas atitinkamai sekančią dieną).

Skrydžiai iš Vilniaus į Paryžių ir Romą bus vykdomi vidurdieniais. 11:10 val. iš Vilniaus oro uosto kils “airBaltic” lėktuvai – į Paryžių antradieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais; į Romą – pirmadieniais, trečiadieniais ir šeštadieniais.

Iš Paryžiaus lėktuvai grįš 17 val. 20 min., iš Romos – 17 val. 35 min.

“airBaltic” iš Vilniaus į Taliną, Hamburgą ir Berlyną skraidys “Fokker 50″ lėktuvu. Į Taliną bus vykdoma 11 reisų per savaitę – darbo dienomis rytais ir vakarais, sekmadieniais – tik vakarais.

Vidurdienį “Fokker 50″ lėktuvas bus naudojamas skrydžiams į Vokietijos miestus: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais 11 val. 45 min. iš Vilniaus oro uostą bus skrendama į Hamburgą (grįžimas 17 val. 25 min.), pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais 12 val. 10 min. kils lėktuvai į Berlyną (grįžimas 17 val.). Nors žiemos tvarkaraštyje naudotus “Boeing 737-500″ į Berlyną keičia daugiau nei dvigubai mažesni lėktuvai, tačiau skrydžių skaičius per savaitę didinamas nuo trijų iki keturių.

Ankstyvo ryto skrydžiai “Boeing 737-500″ lėktuvu bus vykdomi iš Vilniaus  į Oslą ir Miuncheną. Nuo kovo 29 d. skrydžiai Vilnius-Miunchenas prasidės 6:00 val. iš Vilniaus oro uosto, grįžimas į Vilnių 10 val. 55 min.: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Toks tvarkaraštis Miuncheno oro uoste turėtų padėti pagauti nemažai jungiamųjų skrydžių, tačiau grįžimui teks rinktis kitus oro uostus.

Į Oslą skrydžiai prasidės gegužės 17 dieną ir vyks pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais. Lėktuvas iš Vilniaus kils 5 val. 45 min., leisis iš Oslo – 10 val. 15 min.

Skrydžių iš Vilniaus į Kopenhagą tvarkaraštis turėtų likti panašus dabartiniam, tuo tarpu skrydžių tarp Rygos ir Vilniaus skaičius vasaros sezone padidės iki 6 per dieną – šiuo metu žiemą vyksta penki, praėjusią vasarą vyko septyni.

Jau anksčiau buvo paskelbta, jog latvių oro bendrovė “airBaltic” šį pavasarį pradės skrydžius iš Vilniaus į Londono Gatwick oro uostą. Nuo kovo 4 dienos, dar neįsigaliojus vasaros tvarkaraščiui, skrydžiai vyks du kartus per savaitę, nuo kovo pabaigos – keturis kartus per savaitę.

Taigi, “Aer Lingus” nutraukiamus kasdienius skrydžius iš Gatwicko į Vilnių keičia “airBaltic” skrydžiai bei iki 6 kartų per savaitę sudažninti “Star1″ skrydžiai iš Vilniaus į Londono Stansted oro uostą.

Turbūt visiems įdomiausia nauja “airBaltic” kryptis iš Vilniaus – Mančesteris. Šis miestas iš Vilniaus iki šiol niekada nebuvo pasiekiamas iš Vilniaus tiesiogiai. Antras įdomus dalykas – “airBaltic” į šį miestą neskraido iš savo pagrindinės bazės Rygoje, todėl tikėtina, jog gana ženklų srautų į Mančesterį dalį gali sudaryti tranzitiniai keleiviai. Tiesa, 2007-aisiais “airBaltic” bandė skrydžius iš Rygos į Mančesterį.

O tranzitinių keleivių galės būti ne tik iš Rygos, bet ir iš Talino, į kurį “airBaltic” vėl pradės skraidyti po kelių mėnesių pertraukos. Tarp Vilniaus ir Talino bus skraidoma “Fokker 50″ lėktuvu. Tokio tipo lėktuvas bus pradėtas naudoti ir reise iš Vilniaus į Berlyną (pakeis “Boeing 737-500″).

Mančesterio kryptis pirmiausia, be abejo, turėtų būti įdomi lietuviams emigrantams, išsibarsčiusiems toliau į Šiaurę nuo Londono. Be to, Mančesterio oro uostas laikomas neoficialia “atostoginių” reisų Didžiojoje Britanijoje sostine, todėl tikėtina, jog gali pasitaikyti keleivių, kurie naudosis Mančesteriu kaip tarpine stotele “į atostogas”.

“airBaltic” taip pat vėl pradės skrydžius į Dubliną ir Oslą. Abi šios kryptys šiuo metu nėra perpildytos pasiūla, kas ypač pasakytina apie Norvegijos sostinę. Dublino kryptimi vasarą ketina varžytis trys vežėjai – “Aer Lingus”, “Star1″ ir “airBaltic”.

Vasaros sezone “airBaltic” taip pat pradės skrydžius iš Vilniaus į Šiaurės Europos miestą Hamburgą.

Dublino ir Mančesterio kryptimis “airBaltic” vykdys “naktinius” reisus, kas padės labai išnaudoti lėktuvus.

Nuo vasaros tvarkaraščio įsigaliojimo, keli vežėjai reisuose į Vilniaus oro uostą ketina didinti skrydžių skaičių arba keisti lėktuvus į didesnius, taip padidinami siūlomų kėdžių skaičių (capacity).

Nuo kovo 28 d. “Donbassaero”, iki šiol skraidžiusi į Vilnių propeleriniais lėktuvais AN-24 arba SAAB 340, keičia maršrute naudojamų lėktuvus į reaktyvinius “Embraer 145″. Dėl šios priežasties kelionė iš Vilniaus į Kijevą nuo 2 valandų sutrumpės iki 1 val. 20 min.

49 vietų reaktyviniai lėktuvai priklauso aviakompanijai “Dniproavia”. Šiuo metu trys Ukrainos aviakompanijos – “Aerosvit”, “Donbassaero” ir “Dniproavia” – baigia jungimosi procesą.

“Donbassaero” maršrutu Kijevas-Vilnius-Kijevas skraidys penkis kartus per savaitę: kasdien, išskyrus antradienius ir šeštadienius. Pirmadienais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais lėktuvas į Vilnių atvyks 14 val. 55 min., išvyks 15 val. 45 min., trečiadienias atvyks 9 val. 50 min., išvyks – 10 val. 40 min.

Lenkijos aviakompanija LOT nuo vasaros tvarkaraščio įsigaliojimo į Vilnių vykdys reisus du kartus per dieną, įprastu tvarkaraščiu: vienas reisas bus vykdomas su “nakvyne” Vilniuje, o antrasis reisas atvyks į Vilnių ir pakils atgal tarp 14 ir 15 val.

LOT skrydžių į Vilnių skaičių didino palaipsniui: nuo 2009 m. birželio buvo vykdomi 10 skrydžių per savaitę, nuo 2009 m. rudens – 12 skrydžių per savaitę.

LOT skrydžius vykdys ATR72 lėktuvais. Šiuo metu bandoma parduoti aviakompanija LOT, šiemet, panašiai kaip SAS, po ilgesnės pertraukos paskelbė apie plėtrą – šią vasarą bus atgaivinti nutraukti skrydžiai iš Varšuvos į Taliną, Beirutą, Bratislavą ir Gotenburgą.

Nuo vasaros tvarkaraščio įsigaliojimo Norvegijos žemų kainų aviakompanija “Norwegian” iš Oslo oro uosto į Vilnių vėl skraidys tris kartus per savaitę (dabar skraidoma du kartus) – planuojama, jog vasarą palaipsniui naudojami maršrute 148 vietų lėktuvai “Boeing 737-300″ bus pakeisti į 189 vietų “Boeing 737-800″.

Beje, nuo balandžio 1 d. “Norwegian” vėl du kartus per savaitę skraidys iš šalia Oslo įsikūrusio Rygge oro uosto į Palangą.

“Lufthansa” 2010 m. vasaros tvarkaraštyje, kaip ir praėjusiais metais, vėl vykdys 13 skrydžių per savaitę tarp Vilniaus ir Frankfurto. Šiuo metu, žiemą, vykdomi 7 savaitiniai skrydžiai lėktuvu “Boeing 737-500″.

Vasaros tvarkaraštyje dieninis skrydis iš Frankfurto į Vilnių bus vykdomas 156 vietų lėktuvu “Airbus A320″, vietoje pernai naudoto 127 vietų “Boeing 737-300″. Pastarojo modelio lėktuvas šiemet atlikinės vakarinį reisą, kuris pernai buvo vykdomas 111 vietų lėktuvu “Boeing 737-500″. Dėl šių pakeitimų, “Lufthansa” siūlomų kėdžių skaičius į Vilnių bus padidintas 20%, palyginus su praėjusia vasara.

Didesniu lėktuvu į Vilnių ketina skraidyti ir “Lufthansai” priklausanti aviakompanija “Austrian”, kuri propelerinį 64 vietų lėktuvą “Dash” pakeis į 79 vietų reaktyvinį “Fokker 70″.

Didesnio lėktuvo taip pat sulauks popietinis “Czech Airlines” reisas iš Prahos į Vilnių – vietoje žiemos tvarkaraštyje naudojamo 108 vietų “Boeing 737-500″, skrydis bus vykdomas 132 vietas turinčiu “Airbus A319″. “Naktiniame” reise liks “Boeing 737-500″.

Kaip jau paskelbta anksčiau, vasaros metu “Star1 Airlines” skrydžių iš Vilniaus į Londoną skaičių padidins iki 6 skrydžių per savaitę, taip pat bus vykdomi tris kartus per savaitę skrydžiai į Dubliną.

Dėl atsiradusios konkurencijos ir šiek tiek smukusios paklausos, “Aer Lingus” toliau vykdys skrydžius iš Dublino į Vilnių keturis kartus per savaitę, tačiau bus naudojamas 176 vietų “Airbus A320″ lėktuvas vietoje dabar naudojamo 212 vietų “Airbus A321″.

Per paskutines dvi savaites straipsniuose apžvelgiau tyrimo rezultatus, pagal kuriuos buvo nustatytas keleivių Vilniaus oro uoste profilis ir atvykimo/išvykimo iš Vilniaus oro uosto būdai.

Šį kartą – kelionės tikslo analizė pagal skrydžių kryptis. Peno pamąstymui suteikia kiekvienos iš Vilniaus oro uosto vykdomos skrydžių krypties išskaidymas pagal kelionės tikslą (darbo/mokslo ir poilsio/asmeniniai). Tyrimas buvo atliktas 2009 m. gruodį, todėl iš naujai atidarytų krypčių į tyrimą kaip ženklų srautą turinčios kryptys pateko tik Milanas ir Paryžius:

Tyrimo rezultatai nenustebino: pagal profilį, daugiausia verslo ir mokslo keleivių yra Vienos kryptyje, iš karto už jos rikiuojasi Talinas (išskirtinai verslo kryptis), tuomet Kijevas, Ryga ir Helsinkis.

Daugiausia asmeniniais tikslais keliaujančių yra Dublino kryptimi, nedaug nuo Dublino atsilieka Londono kryptis. Gatwickas yra šiek tiek populiaresnis tarp verslo keliautojų nei Stanstedas, tačiau priežastis galima įžvelgti ir tame, jog “Aer Lingus” bilietus galima įsigyti per GDS sistemas, tuo tarpu “Star1″ – ne. Tačiau bet kokiu atveju verslo srautas yra labai menkas Londono kryptyje.

Šiek tiek daugiau nei po vienerių metų pertraukos, Vilnius bus pasiekiamas kaip KLM tinklo dalis. “Estonian Air” bendradarbiaudama su KLM, nuo vasario 12 dienos pradeda skrydžius 6 kartus per savaitę iš Vilniaus į Amsterdamą (kasdien, išskyrus šeštadienį). Bilietai jau parduodami.

“Estonian Air” “Boeing 737-500″ lėktuvu skraidys iš Talino į Vilnių ir iš Vilniaus į Amsterdamą kiekvieną rytą bei tuo pačiu maršrutu grįš atgal (Amsterdamas-Vilnius-Talinas). “Estonian Air” ketina neparduoti bilietų iš Talino į Vilnių ankstyvo ryto reisui (tiesiog tam nebūtų paklausos, o keleiviams iš Talino skrydis bus kaip techninis sustojimas), tačiau bus galima vidurdienio skrydžiu su “Estonian Air” skristi iš Vilniaus į Taliną.

“Estonian Air” turės KLM “codeshare” tik maršrute Vilnius-Amsterdamas, bet neturės maršrute Talinas-Vilnius-Amsterdamas.

“flyLAL” su KLM “codeshare” skraidydama į Amsterdamą du kartus per dieną, maršrutu perveždavo 2008 m. 7000-9000 keleivių per mėnesį. Tyrimai rodo, jog apie 50% srauto buvo jungiamasis srautas per Amsterdamą.

Vilniaus pasiekiamumas su KLM jungtimi padidės ženkliai, ypač per “SkyTeam” aljanso vežėjus – šiai dienai “SkyTeam” aljansui Vilnius bus pasiekiamas tik per Prahą ir “Czech Airlines”.

“airBaltic” nuo sausio 11 dienos pradėjo skrydžius iš Vilniaus į Amsterdamą keturis kartus per savaitę. Dideliu “Estonian Air” pranašumu prieš “airBaltic” vykdomus skrydžius turėtų būti glaudi partnerystė su KLM: ji dėkinga ne tik galimybės siūlyti visą KLM žemėlapį, bet taip pat atsidaro ir daugybė KLM pardavimo biurų visame Pasaulyje ir daugybė KLM turimų korporatyvinių kontraktų, kur KLM yra suinteresuota parduoti bilietus ir į “codeshare” principu vykdomus skrydžius

“Estonian Air” siūlomas tvarkaraštis bus ypač patogus skrendant iš Vilniaus per Amsterdamą į bet kurį KLM žemėlapio miestą, bet taip pat patogus atvykti į Vilnių iš tolimųjų kraštų pasinaudojus KLM “naktiniais” skrydžiais su ankstyvu atvykimu į Amsterdamą. KLM ir jų partneriai ankstyvą rytą Amsterdame leidžiasi iš Singapūro, Nairobio, Abu Dabio, Kuala Lumpūro, Hong Kongo, Detrotio, Dubajaus, Niujorko, Toronto, Detroito, Mumbajaus, Vašingtono, Mineapolio, Los Anželo, Montrealio, Sietlo, Hiustono, Bostono ir daugybės kitų miestų.

“Estonian Air”, kaip regioninei kompanijai, toks glaudus bendradarbiavimas su KLM taip pat bus didelis žingsnis pirmyn – iki šiol turėjusi tik vieną strateginę partnerę SAS, kuri yra “Star Aliance” narė, pradeda bendradarbiavimą su “Sky Team” nare KLM.

Lėktuvas iš Talino į Vilnių pakils 5 val. 25 min., Vilniuje leisis apie 6 val. 30 min. 6 val. 50 min. pakils lėktuvas iš Vilniaus į Amsterdamą. 9 val. 40 min. iš Amsterdamo į Vilnių pakils lėktuvas, Vilniuje leisis 13 val., iš Vilniaus į Taliną lėktuvas kils 13 val. 25 min. ir lygiai už valandos baigs kelionę Taline.

Penktadienį pasklidus viešai kalboms apie “Aer Lingus” ketinimą sustabdyti skrydžius iš Londono Gatwicko oro uosto į Vilniaus oro uostą nuo vasaros sezono pradžios (kovo 31 d.), sujudo kitos aviakompanijos ketinančios užimti atsiradusią erdvę rinkoje – šurmulys rinkoje sujudo didelis, kas rodo, jog dabar jau gyvename kitokioje situacijoje nei 20098 m. pradžioje, kuomet beveik pusmetį niekas nerodė susidomėjimo skrydžiais tarp Vilniaus ir Londono, dėl ko Vilnius net šešis su puse mėnesio neturėjo tiesioginės jungties su Europos finansų centru.

Iš Vilniaus į Londono Stansted oro uostą skraidantys “Star1 Airlines” šiandien suskubo paskelbti, jog nuo balandžio 30 dienos iš Vilniaus į Londoną skris šešis kartus per savaitę – kasdien išskyrus šeštadienį.

“airBaltic” šiandien taip pat suskubo paskelbti, jog vasaros sezonu ketina skraidyti į Londono Gatwick oro uostą – naudojamas lėktuvo tipas (nors greičiausiai bus B735) ir skrydžių dažnis kol kas neskelbiami.

Nors skrydžių paklausą reikėtų vertinti kaip sistemą ir atsižvelgti, jog “Ryanair” siūlo daugiau nei po 2 skrydžius per dieną į skirtingus Londono oro uostos iš Kauno oro uosto bei atsižvelgti į pasiūlymus skristi jungiamaisiais skrydžiais, visgi, kokia šiai dienai yra paklausa skrydžiams tarp Vilniaus ir Londono?

Nuo liepos mėnesio skrydžius į Stanstedo oro uostą pradėjus “Star1 Airlines”, nuo rugsėjo “Aer Lingus”, o šventiniam periodui į konkurenciją įsijungus ir “Aurelai” keleivių skaičius tarp Vilniaus ir Londono didėjo nuolat kiekvieną mėnesį. Reikėtų įvertinti tai, jog emigracinės kryptys yra vienos lengviausiai “suaktyvinamos” kryptys – įsijautus aviakompanijoms į aršią konkurenciją ir kainų karą maršrute atsiranda keleivių, kurie “šiaip neskristų, bet skrenda tik todėl, jog pigu” (modelis, pagal kurį “low cost”  kompanijos plečia keleivių rinką).

2009 m. Londono kryptis buvo populiari ir tarp skrendančių keleivių su persėdimais: kol neprasidėjo “Aer Lingus” skrydžiai, kiekvieną mėnesį 1100-1300 keleivių skrido su persėdimu į Gatwicką (lapkritį ir gruodį tokių keleivių sumažėjo iki 200), o į Heathrow su persėdimais kiekvieną mėnesį skrido 700-900 keleivių.

Kad galėtume įvertinti skrydžių sezoniškumą, galima pažiūrėti į istorinius duomenis, kokie keleivių srautai tarp Vilniaus ir Londono buvo 2006-2008 metais:

Matome, jog nepaisant krizės, ir skaičiuojamo rinkos susitraukimo apie 20% 2009-aisiais, keleivių, pervežtų maršrutu Vilnius-Londonas skaičius gruodžio mėnesį pasiekė 2007-2008 metų lygį.

Vertinant iš šio grafiko matomą sezoniškumą, galima matyti, jog vasaros sezono metu skrydžių paklausa Vilnius-Londonas maršrutu nuo gegužės iki rugsėjo pakyla apie 30%, palyginus su žiemos sezonu. Pagal tai galima daryti prielaidą, jog 2010 m. vasarą paklausa gali siekti 12-14 tūkst. keleivių maršrute per mėnesį.

Pagal iki praėjusios savaitės galiojusį planą 2010 m. vasarai, “Star1 Airlines” ketino siūlyti 5300 vietų per mėnesį, tuo tarpu “Aer Lingus” – 10440 vietų per mėnesį, todėl bendra pasiūla – 16000 vietų per mėnesį. Jeigu abu vežėjai orientuojasi į 75% lėktuvų užpildymą, tai tokia kėdžių pasiūla realiai atitinka rinkos poreikį be papildomo rinkos aktyvinimo ir keleivių persikėlimo iš aplinkinių oro uostų.

Taigi, kas dabar? “Star1 Airlines” pakėlė savo kėdžių pasiūlą iki 7700 vietų. Vadinasi, erdvės yra dar mažiausiai 8300 vietų. Keleiviams, be abejo, geriausia situacija yra kuomet rinkos dalyviai siūlo daugiau vietų, nes tuomet jie yra labiausiai suinteresuoti didinti paklausą aktyviais rinkodaros veiksmais.

Tęsiu prieš savaitę pradėtą Vilniaus oro uosto keleivių tyrimo apžvalgą.

Pirmiausia, nedidelis duomenų patikslinimas apie keleivius, besinaudojančių Vilniaus oro uostu.  Prieš savaitę skelbtuose grafikuose latviai ir estai pateko į skiltį “Kiti”, tačiau patikslinus paaiškėjo, jog jų yra gana ženklus procentas:

Vienas iš keleivių tyrimo tikslų – nustatyti, kokiu būdu į Vilniaus oro uostą atvyksta keleiviai ir kaip būtų galima pagerinti susisiekimą su Vilniaus oro uostu.

Tyrimo rezultatai parodė, jog lygiai pusė visų keleivių į Vilniaus oro uostą yra atvežami/išvežami draugų arba šeimos narių. Šis būdas yra ypač populiarus tarp lietuvių ir užsakomaisiais skrydžiais skraidančių keleivių. Tarp užsieniečių populiariausias atvykimo ir išvykimo būdas yra taksi – juo naudojasi 49% apklaustųjų, o draugai atveža 26% keleivių.

Miesto autobusu į Vilniaus oro uostą atvyksta 11% vilniečių, tuo tarpu tarp gyvenančių ne Vilniuje šis rodiklis sudaro tik 4%. Įdomu, kad miesto autobusas populiarus tarp užsakomaisiais reisais skrendančių – 14% čarteriu skrendančių naudojasi miesto autobusais, kai tuo tarpu tarp reguliariaisiais skrendančių – tik 8%.

Atvykimas į oro uostą traukiniu yra gana populiarus tarp lietuvių, kurių gyvenamoji vieta yra ne Vilniuje – 7% nevilniečių atvyksta traukiniu, tuo tarpu tarp vilniečių traukiniu atvykusieji sudaro 1%.

Vilniaus oro uosto keleivių paklausus, kaip Vilniaus oro uostas galėtų pagerinti susisiekimo klausimus, tai 11% keleivių siūlo pasirūpinti pigesniu parkavimu. Šis klausimas yra ypač aktualus lietuviams – to pageidauja 16%, tuo tarpu tarp užsieniečių šis klausimas aktualus 3%. Taip pat pastebimas skirtumas, jog ne Vilniuje gyvenantiems šis klausimas aktualesnis nei ne vilniečiams.

13% vilniečių aktualu, jog visuomeninis transportas į Vilniaus oro uostą važiuotų dažniau.

Nemokamas trumpalaikis parkavimas yra aktualus 12% vilniečių, tuo tarpu mažai aktualus tarp ne vilniečių ir užsieniečių.

Užsieniečiams pats aktualiausias klausimas, iškeltas teikiant pasiūlymus susisiekimui su oro uostų gerinti yra galimybė taksi atsiskaityti kreditine kortele. Tai siūlo 9% keliaujančių užsieniečių ir tai jiems yra pati svarbiausia problema: tai aktualiau nei pigesnis parkavimas, nemokamas trumpalaikis parkavimas ar dažniau kursuojantis viešasis transportas.

Vilniaus oro uoste svarbiausios parkavimo problemos pamažu yra sprendžiamos – neseniai atidaryta Vilniaus oro uosto administruojama trumpalaikio stovėjimo aikštelė, kuriame suteikiama galimybė iki 15 min. stovėti nemokamai ir ilgesnis stovėjimas yra pigesnis nei aplinkinėse aikštelėse, taip pat vyksta konkursas taksi paslaugoms Vilniaus oro uoste teikti.