Archive for rugpjūčio, 2008

„Tamsos riteris“ nebėra #1 IMDb reitinge

Tie mano tinklaraščio komentatoriai, kurie prognozavo, jog „Tamsos riteris“ neišsilaikys amžinai pirmojoje IMDb.com filmų reitingo vietoje buvo teisūs„. Po praėjusio savaitgalio „Tamsos riteris“ pasitraukė iš pirmosios IMDb filmų reitingo vietos.

Puslapyje rodomas „Tamsos riterio“ reitingas dar lieka 9.2, bet „topinis“ reitingas jau nukrito iki 9.1 ir filmas nusirito į trečiąją reitingo vietą.

„Tamsos riteris“ nusirito žemyn greičiau nei buvo galima prognozuot – maždaug per tris savaites. Tikėtina, jog dar mėnesį turėtų filmo reitingas kristi.

„Tamsos riterio“ nusiritimą galima susieti su dėmesio filmui persiritimu į Europą – amerikiečiai filmą vertina vidutiniškai 9.4, tuo tarpu „neamerikiečiai“ – 9.1.

Įdomus niuansas, jog į pirmąją IMDb.com reitingo vietą negrįžo „Krikštatėvis“, kuris buvo reitingo lyderis iki „Tamsos riterio“ pasirodymo, bet pirmąją vietą dabar užima juosta „Pabėgimas iš Šoušenko“.

Tuo tarpu bilietų kasose „Tamsos riteris“ tęsia piniginių tuštinimo sezoną. Ketvirtą savaitgalį iš eilės „Tamsos riteris“ liko pelningiausiu filmu JAV. Iš viso filmas jau uždirbo 441 mln. JAV dolerių (tik JAV kino teatruose) – tai yra trečias visų laikų rezultatas absoliučiais skaičiais. Kiek teisingesnis yra uždirbtų pinigų vertinimas atsižvelgiant į infliaciją – įvertinus infliaciją „Tamsos riteris“ šiuo metu yra 41-ojoje vietoje. Visgi, įvertinus infliaciją „dabarties pinigais“ filmas „Vėjo nublokšti“ 1939-aisiais uždirbo 1,5 mlrd. JAV dolerių – reikėtų jau tokiu atveju vertinti ne tik infliaciją, bet ir kitus ekonominius veiksnius.

Lietuvoje, tuo tarpu, filmo finansiniai rodikliai nėra stebinantys – per tris demonstravimo savaites juosta surinko 274 tūkst. litų. Filmui trūksta 100 tūkst. litų, jog aplenktų „Žmogų-vorą 3“ ir taptų daugiausia uždirbusiu „komiksiniu“ filmų, bet bendrame kontekste juostos rezultatas nėra labai geras: „Mumija 3“ per dvi savaites uždirbo 434,7 tūkst., „Mamma Mia“ per keturias – 449 tūkst., „Hankokas“ per porą mėnesių – 788 tūkst. litų.

Blogeriai pasakoja ne tik savo draugams, bet ir visagaliui „Google“

Nors už daug dalykų gyvenime permoku trigubai, bet turiu keistą paniką didelėms vyriško kirpimo kainoms. Turbūt negalėčiau persilaužti ir mokėti už vyrišką kirpimą mašinėle 50+ litų. Dėl tos priežasties jau kokius ketverius metus džiaugiuosi atradės puikią skylę kirpyklą, kurios kainos ir kokybės santykis mane tenkina.

Tos kirpyklos pavadinimas yra „Albertina“ ir ji yra įsikūrusi Verkių g. 1.

Negaliu paaiškinti šio savo elgesio elemento, bet, nors kirpykloje lankausi nuolat kone kas mėnesį, niekaip neprisiruošiu į mobilųjį įsivesti šios kirpyklos telefono numerio. Todėl kiekvieną kartą, kai man nebepatinka vaizdelis, kurį matau lifto veidrodyje, kirpyklos „Albertina“ telefoną tiesiog „googlinu“.

Šiandien „begooglindamas“ aptikau tokį vaizdelį rezultatų viršuje:

Pasirodo, „googlinant“ šios kirpyklos pavadinimą, mano paties parašytas komentaras po kažkuriuo iš mano blogo įrašų, pakliuvo į pirmąją „Google“ rezultatų vietą!

Galėčiau dabar pasiprašyti „Albertinos“ kirpyklos vadovo(-ės) nemokamo abonento visam gyvenimui už teigiamą įrašą apie šią vietą, bet, ko gero, šioje kirpykloje net nėra interneto. Be to, blog’ų paskirtis nėra pardavinėti reklaminius tekstus, todėl reiškiu pareškimą visai nemokamai, kad „Google’as“ jį išsaugotų amžiams ir visiems:

Kirpykla „Albertina“ yra labai gera kirpykla vyrams, kerpanti kokybiškai, kruopščiai, aptarnaujanti padoriai, už sąžiningą kainą. Kirpyklos adresas yra Verkių g. 1, „Albertinos“ telefonas – 2754541. Rekomenduoju kirpėją Jolantą, pas ją galite užsirašyti.

Iš ties, nors blogerių Lietuvoje skleidžiamas balsas nesklinda labai plačiai, nes pats populiariausias blogas nezinau.lt pakliūtų nebent į septintąjį lankomiausių Lietuvos tinklalapių dešimtuką, o visi kiti atsilieka daug kartų nuo nezinau.lt, bet reikia nepamiršti kito fakto: blogerių paskleistą mintį galiūnas „Google“ užsirašo ilgam. O „Google“ yra lankomiausias tinklalapis Lietuvoje.

Ypač tai turi būti svarbu smulkesnėms, nišinėms kompanijoms. Pabandžiau „pagooglinti“ dar vieną parduotuvę, apie kurią rašiau prieš kelis mėnesius – „Suit Supply“:

Trečiąją ir ketvirtąją vietas paieškos rezultatuose „Suit Supply“ užima blog’ų įrašai. Ar drįstumėte ginčytis, jog tokios parduotuvės kaip „Suit Supply“, kuri turi siaurą tikslinę auditoriją ir tik vieną parduotuvę visoje Lietuvoje, galimi klientai nesinaudoja „Google“? Gaila, „Google Trends“ nerodo, kiek lietuvių „googlino“ „Suit Supply“, bet „Google Analytics“ rodo, kad per paskutinį mėnesį į mano blog’ą atėjo 36 lankytojai, kurie googlino „Suit Supply“. Daug tai ar mažai?

Daugiau su blogeriais dirbančios įmonės, pvz. LEVEL.lt iš principo nemokama blogerių pagalba užkariavo visą „Google“ paieškos rezultatų viršų.

Blogeriai savo žinią perduoda ne tik tam 50, 100 ar tūkstančiui prenumeratorių, kurie prenumeruoja blogo įrašus. Blogeriai savo „teisybę“ įrašo į „Google“ archyvą, iš kur šios žinios nei ištrinsi, nei pakeisi. O perskaitys ir patikės daug žmonių.

Krepšinis per HDTV. Įspūdžiai

Vakar, pasinaudojęs Lietuvos radijo ir televizijos centro bei Lietuvos televizijos suteikta galimybe, pavakare išbandžiau Olimpinių varžybų žiūrėjimą HDTV formatu.

Raiškiosios televizijos įspūdis – nuostabus. Be kompromisų patvirtinu teoriją, jog didžiausias raiškiosios televizijos įspūdis jaučiamas žiūrint sporto varžybas. Anksčiau žiūrėjau HD kino filmus, bet raiškusis formatas neprideda tokio papildomo įspūdžio vaizdui, kaip prideda sporto reginiui.

Žiūrėjau krepšinio rungtynes JAV – Kinija. Vaizdas – įspūdingas. Kuomet bendra kamera rodo bendra arenos vaizdą, tai iš palubės matosi krepšininkų veidai. Kuomet rodomas veiksmas įprastiniu krepšiniui būdu, tai galima įžiūrėti ant suolelių sėdinčių žaidėjų mimikas. HD televizija transliuojama 16:9 vaizdo formatu, todėl nelieka vaizdo „suspaudimo“ problemos, kuomet žiūri standartinę transliaciją per 16:9 televizorių.

Specialiai Olimpinei HD transliacijai Lietuvos televizija įkūrė kanalą „LRT HD“, kuris rodo skirtingą programą negu rodo LRT. Kiek suprantu, HD formatu LRT turi teisę (o galbūt techninę galimybę) rodyti tik tiesioginę programą iš olimpiados, todėl „LRT HD“ transliacijos prasideda ketvirtą ryto, o baigiasi 17 val., o visos varžybos rodomos tiesiogiai. „LRT HD“ kanalas nerodo reklamos ir (bent jau varžybos, kurias žiūrėjau aš) rodomos be komentaro, t.y. perduodamas tiesiog garsas iš arenos. Dėl to galima mėgautis apšilimu prieš varžybas, šokėjų pasirodymais per pertrauką ir trenerių pamokėlių žaidėjais klausymusi.

„LRT HD“ kanalas yra rodomas skaitmeninės-anžeminės televizijos tinklu. Jį galima žiūrėti turint DVB-T televizijos imtuvą su lauko antena.

Mano atveju, tai DVB-T imtuvo funkciją atliko „Motorola VIP1920“ aparatas, kuri „TEO LT“ suteikia „Interaktyviosios Gala“ paslaugos naudojimui. Vietoje lauko antenos naudojau kinišką „noname“ kambarinę TV anteną iš „Elektromarkt“, kadangi pro langą matau televizijos bokštą, tai maniau, jog pakaks.

Deja, viskas nebuvo taip gerai, kaip pasidžiaugiau pirmose pastraipose. Gerą įspūdį patyriau tik atkarpomis, kadangi kartas nuo karto televizija nusprendė „pakvadratuoti“ arba „pastabdyti“. Pradžioje šie trukdžiai buvo gana dažni, bet šiek tiek pažaidus su kambarinės antenos dislokacijos vieta ir jos sukiojimu, transliacija „įsibėgėjo“. Tam tikromis atkarpomis vaizdas nestrigo atkarpomis iki penkių minučių, o paskui „užstabdydavo“ pusei minutės, po to vėl atsistatydavo.

Antras žymus trukdis – garsas ženkliai atsiliko nuo vaizdo. Mano matavimu „iš akies“, tai buvo maždaug 2 sekundžių atsilikimas. Žiūrint vaizdą be komentaro, tai tikrai labai jaučiasi, kadangi norisi aikštelės emociją išgyventi iki galo.

Po vakarykščio žiūrėjimo atsisakau anksčiau išsakyto nuogastavimo, jog „Motorola VIP1920“ priedėlis yra nepajėgus susitvarkyti su HD televizijos transliacija. Manau, jog dėl stabdymo labiausiai kalta mano kiniška antena su nekokybišku stiprintuvu. Tiesa, dar lieka galimybė, jog „stabdymas“ gali būti ir transliuotojo problema – tokių trukdžių buvo per „Eurovizijos“ transliacijas, panašių sulaukė ir kaimynas Aretas.

Bandysiu dar gauti kokybiškesnę kambarinę anteną ir išbandyti dar kartą olimpinę HD transliaciją. Su dabartiniu įrangos komplektu Lietuvos krepšinio rinktinės rungtynių žiūrėti nesiryžčiau – tikimybė, jog vaizdas „užsikvadratuos“ Kleizai metant likus 2 sekundėms yra per didelė.

Išvados? Vakarykštis mano testas parodė, jog „Motorola VIP1920“ puikiai atvaizduoja HD transliacijas (savo televizoriumi „Panasonic TH-42PY85“ tikėjau jau seniau). Nors jis nepalaiko 1080p standarto, bet ir 1080i vaizdas yra „įspūdingai“. Minusą užrašau „TEO LT“ „Interaktyvioji Gala“ paslaugai, kuri vis dar nepaleidžia HD kanalų transliacijos. Priėdėlis puikiai veikia, optinis ryšys iki mano buto, kur interneto greitis siekia 40 Mbps leidžia perduoti duomenų srautą, o „LRT HD“ retransliacijos teisės nekainuoja nė cento – tereikia tik priimamą signalą paleisti optiniu ryšiu. Norint nuo „Interaktyviosios Gala“ pereiti prie DVB-T kanalų „gaudymo“ reikia jungti išorinę anteną, keisti sisteminius priedėlio nustatymos (aparato „reboot’as“ užtrunka tris minutes), todėl toks junginėjimas pateisinamas tik iš „prosumer’izmo“ paskatų.

Labai didelis pliusas LRT, už surengtas „Eurovizijos“, Europos futbolo čempionato ir dabar Olimpiados transliacijas raiškiuoju formatu. Galima burnoti ant jų už tai, jog HD transliacijos DVB-T tinkle vyksta tik Vilniaus regione, bet tai daug geriau negu nieko – tikiu, kad priversti kiekvieną retransliacijos bokštą palaikyt HD formatą kiekviename Lietuvos kampelyje reikia daug investicijų. Lenkijos nacionalinis transliuotojas už olimpiados HD transliacijas prašo papildomų pinigų. LRT ir Lietuvos radijo ir televizijos centro pastangos Lietuvą paverčia viena pirmaujančių šalių raiškiosios televizijos transliacijų diegimo ir (labai svarbu) realaus panaudojimo srityje.

Geriausias laikas siųsti naujienlaiškį

Sako, kad šiais laikais klientai naujienlaiškį priimti tik tada, jeigu prekės ženklas, siunčiantis jiems naujienlaiškį yra „loved brands“ arba žmonės tikisi, jog galės gauti pirmieji informaciją apie skelbiamus išpardavimus, akcijas, o galbūt, net kokį išskirtinį pasiūlymą.

Deja, mūsuose „naujienlaiškių marketingas“ dar tebėra mistiškas. Marketingo skyriaus darbuotojai jį vis dar suvokia kaip eilinį „media“ kanalą, kurį galima įtraukti į reklaminės kampanijos paketą (šalia „įdėsim bannerį į mūsų saito titulinį).

Du paprasti pavyzdžiai mane pasiekė šią savaitę iš mano mėgstamų avialinijų.

Antradienį „FlyLAL“ paskelbė oficialiai apie naujas kryptis į Madridą ir Budapeštą. Iš karto pasirodė banneriai jų puslapyje, plūstelėjo pranešimų spaudai srautas (o spauda tokias žinias mėgsta ir valgo gan skaniai). „FlyLAL“ puslapyje, beje, bilietus į Madridą ir Budapeštą buvo galima pirkti bent jau liepos 29 dieną, kada rašiau apie šias planuojamas kryptis (o gal ir dar anksčiau – nepastebiu visko iškart).

Tuo tarpu aš, ištikimas „FlyLAL“ naujienlaiškio prenumeratorius, žinutę apie tai gavau tik trečiadienį.

Spėju, bilietų geriausiom kainom jau net nebebuvo tada, kada gavau šią žinutę, nes juos išgraibstė tie, kurie atidžiau skaito pranešimus spaudai.

Tuo tarpu geriausias „FlyLAL“ draugas (po Vilniaus oro uosto) „airBaltic“ nuo savaitės pradžios jau radijo reklama skelbiama apie tai, jog ketvirtadienį 16 val. bus paleista 50 000 bilietų skrydžiams labai gera kaina. Vakar pasirodė ir banneris „Delfi“ tituliniame. Tuo tarpu ištikimi „airBaltic“ skraidytojai, „Eurobonus“ programos nariai žinutę apie tai gavo tik šiandien (penktadieni rytą):

Įtariu, norėdamas gauti bilietų nurodydamas kaina, turėsiu ilgai ir nuobodžiai badyti į įvairias datas (priedo, „airBaltic“ saite mokesčiai pridedami tik paskutiniame bilieto užsakymo lange labai nervina).

Gerbiamieji „airBaltic“ ir „FlyLAL“ – jeigu jūs naujienlaiškyje paskelbtumėte karščiausias žinias, iš jūsų pusės tai būtų:

1) Graži žadėka iš jūsų pusės už tai, kad aš jus gerbiu ir leidžiu jums teršti savo pašto dėžutę jūsų reklama;

2) Kuriama pridėtinė vertė jūsų naujienlaiškio prenumeratoriams;

3) Jie skatintų impulsinį pirkimą, jeigu jūs praneštumėte, jog „Apie šiuos pasiūlymus ne naujienlaiškio gavėjams pranešime tik rytoj“;

4) Gavęs gerų pasiūlymų paraginčiau draugą taip pat užsiprenumeruoti naujienlaiškį.

Tai galioja ne tik aviakompanijoms. Nors aviakompanijos „naujienlaiškių marketingo“ veikloje tikrai gali pasiekti neblogų rezultatų – žmonės pakankamai noriai prenumeruoja, ir „buy-per-letter“ indeksas siunčiant informaciją šiai auditorijai būtų neblogas.

Šitoje vietoje pagyrimo nenusipelno ir mano labai mėgstamas „Suit Supply“. Prieš tai trumpa istorija, kaip aš užsisakinėjau jų naujienlaiškį: jų interneto tinklalapyje www.suitsupply.lt esanti užsakymo forma metė klaidą, jog duomenys neįvesti, nors formą užpildydavau pilnai. Nemečiau šito reikalo ir parašiau bendru „Suit Supply“ el. pašto adresu apie problemą. Gavau atsakymą su padėka ir pažadu sutvarkyti. Dar po savaitės gavau el. pašto žinutę, jog problema išspręsta ir „Suit Supply“ maloniai kviečia prenumeruoti. Užsiprenumeravau.

Deja, vakar netyčia įslinkęs į „Suit Supply“ interneto tinklalapį pastebėjau, kad šioje parduotuvėje (kur pagal koncepciją beveik niekada netaikomos nuolaidos ir nevykdomi išpardavimai) vyksta gan nebloga akcija:

Deja, aš, atkaklus ir ištikimas klientas, bei jų naujielnaiškio prenumeratorius, apie šią akciją informuotas nebuvau ir pirmojo naujienlaiškio iš jų vis dar laukiu.

„Naujienlaiškių marketingas“, be abejo, yra sudėtinga ir gan specifinė sritis, bet ją tinkamai išnaudojant, galima pasiekti labai labai daug. Šią sritį galima išnaudoti ir papildomiems pardavimams, ir sandėlių išvalymui, ir klientų lojalumo kėlimo tikslais, ir tiesiog – paverčiant savo klientus jūsų prekės ženklo fanais.

Olimpinės žaidynės – raiškiosios TV formatu

Šiandien BNS naujienų RSS sraute pasirodė šitoks pranešimas:

AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras), Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) užsakymu 53-iu TV kanalu Pekino Olimpines žaidynes Vilniaus ir jo regiono gyventojams (50 km spinduliu) transliuos ne tik standartinės, bet ir raiškiosios televizijos formatu.

Keistai iš to paties BNS, po kelių valandų šis pranešimas dingo. LRTC ir LRT puslapiai tuo klausimu tyli.

Bet, tikiu, jog tai bus teisybė.

LRT suteikia nemokamai per eterinę skaitmeninę televiziją žiūrėti olimpiadą HDTV formatu. Ačiū jai už tai. Štai Lenkijos nacionalinis transliuotojas prašo pinigų už HDTV transliaciją.

„Gala“ tuo tarpu toliau miega ir apie HDTV transliacijas nėra jokių žinių. Jų pažadas, pradėti HDTV transliacijas iki metų pabaigos, jei ir bus ištesėtas, gali duoti mažai naudos, nes du svarbiausi metų sporto įvykiai bus jau tuoj praėję.

Kai tik LRTC paleis olimpiados HD kanalą, bandysiu dar kartą „Gala“ suteiktą „Motorola VIP1920“ pridėlį priversti rodyti HDTV vaizdą, imamą iš DVB-T tinklo. Praeitą kartą susidūriau su trūkčiojančiu vaizdu: nežinau ar tai buvo LRTC problema, ar „Motorola“ priedėlio, ar mano kiniškos kambarinės antenos, ar galbūt gyvenu per daug arti televizijos bokšto.

„airBaltic“ mažins apsukas Vilniuje

Du didieji Lietuvos skrydžių rinkos dalyviai atskirais pranešimais patvirtino viską, apie ką rašiau anksčiau: „airBaltic“ iš Rygos skraidys į Tamperę, Amsterdamą ir Dubajų, o „FlyLAL“ iš Vilniaus į Budapeštą ir Madridą.

Buvusi Vilniaus oro uosto lyderė „airBaltic“ kaip prisėmusi vandens į burną tyli apie rudens planus Vilniuje, o iki naujojo skrydžių sezono pradžios liko du su puse mėnesio. Ima ryškėti faktai, jog „airBaltic“ ketina vis daugiau keleivių nukreipti iš Vilniaus skrydžiams per Rygą: nuo rugsėjo 1 dienos iš Vilniaus į Rygą keleiviai bus gabenami penkis kartus per dieną.

Oficialiai tai nepatvirtinti, bet, atrodo, nuo spalio pabaigos, įsigaliojus žiemos tvarkaraščiui, „airBaltic“ krypčių iš Vilniaus gana ženkliai sumažės. Iš Vilniaus nebebus vykdomi skrydžiai į Dubliną, Kišiniovą, Diuseldorfą, Hamburgą, Odesą, Barseloną. Mažėja skrydžių į Oslą (lieks tik trys savaitiniai vidurdienio skrydžiai), Milaną (3 savaitiniai vietoje penkių), Paryžių (3 savaitiniai vietoje penkių), Stokholmą (pavasarį įvesti vidurdienio skrydžiai bus panaikinti). Tuo tarpu daugeliu šiuo krypčių skrydžiai iš Rygos bus suintensyvinti.

Sutankinti ketinama skrydžius iš Vilniaus į Berlyną ir Miuncheną: nuo rudens į šiuos miestus turėtų būti skraidoma kasdien. Nepaliestos liks Kopenhagos, Briuselio, Londono, Helsinkio, Romos ir Talino kryptys.

Kol kas nežinoma apie jokias naujas „airBaltic“ kryptis iš Vilniaus. Tiesa, neatmestina tikimybė, jog dėl dalis tvarkaraščio dar gali būti derinama su netradicinius sprendimus kartas nuo karto išmetančiu Vilniaus oro uostu.

„airBaltic“ siaurėjantis tvarkaraštis nerodo kompanijos pasitraukimo iš Vilniaus, bet, akivaizdu, jog SAS ir Latvijos vyriausybės valdoma bendrovė būti lyderiu pervežimuose iš Vilniaus oro uosto nelaiko savo strateginiu tikslu. Visgi, mažėjantis skrydžių iš Vilniaus skaičius gali pakenkti VNO plėtrai ir atsiliepti

Įdomu, kaip „airBaltic“ seksis vykdyti reisą Ryga-Dubajus-Ryga: „įsukti“ šią kryptį „airBaltic“ bandė dar praeitą žiemą, bet, įvykdžius penkis reisus, skrydžiai buvo išimti iš tvarkaraščio.

Iš smulkesnių naujienų – „Aurela“ ir mistinis kelionių organizatorius „Aviastas“ sustabdė kassavaitinius skrydžius iš Vilniaus į Alma Atą. Pusiau veikianti interneto svetainė, jokios konkrečios informacijos internete, neplanuotai stabdomi skrydžiai, kurie, neaišku, kada vėl atsiras atrodo labai nerimtai. Kalbama, jog esant tokiai situacijai, į „airBaltic“ du kartus per savaitę skraidantį „Boeing 757“ prilipa pilnas salonas keleivių.

Interneto tinklalapiai mobiliems įrenginiams

Kolega „Internetas_LT“ jau akcentavo apie „iPhone“ keliamą revoliuciją mobiliojo interneto naršymo įpročiuose bei apie nuolat augantį mobiliojo interneto naudojimą. Mobiliojo interneto skverbtis nesunkiai suvokiama pagrindinė mobiliojo ryšio bendrovių augimo galimybė.

Nesvarbu, ar „iPhone“ Europos ir Lietuvos rinkose sukels revoliuciją pats (kažkodėl prognozuoju, jog „Omnitel“ turės gana siaurą kvotą jų pardavivams, net jei paklausa būtų didesnė), bet faktas, jog šis aparatas yra stiprus spyris į užpakalį visam mobiliojo interneto vartojimo vystymuisi. Pabandęs panaršyti su draugo „iPhone“ suprasi kaip naršyti smagu ir pradėsi naršyti su savo „Nokia“.

Takoskyra tarp nešiojamųjų kompiuterių ir mobiliųjų telefonų mažėja nuolat. „iPhone“ įdiegta pilnavertė „Safari“ naršyklė, kuri „atidaro viską“ ne pagal „Omnitel“ žodyną, o tiesiogine to žodžio prasme. Šifruoti protokolai, AJAX ir sudėtingi „JavaScript“ naršyklei ne problema. Problema kol kas lieka „Flash“ (neskaitant „YouTube“). Kiti įrenginiai netruks pasivyti, o gal ir aplenkti greičiu bei palaikomomis technolgijomis, bet viena problema visada išliks – tai ekrano dydis. Kompromiso uždavinys tarp užimamos vietos kišenėje ir ekrano dydžio turės būti sprendžiamas visada.

Užsienio portalai jau suskubo šį uždavinį spręsti savo naudai ir vis daugiau turi „Mobile“/PDA/“iPhone versijas. Flagmanai šioje vietoje buvo socialiniai tiklai ir, žinoma, „Google’as“.

„Google“ adaptavo daugelį savo „webdunulis“ servisų „iPhone“ ir kitiems gudriems telefonams, turbūt dėl to „AppStore“  nėra „Google“ produktų naudojimui skirtų programų.

PDA versijas pastaruoju metu pristatino vis kiti užsienio interneto portalai. Neperseniausiai atsirado mobili „Twitter“ serviso versija bei CNN naujienų portalas, adaptuotas „iPhone“.

Kol kas neteko nė vieno lietuviško portalo nepavyko aptikti, jog jis turėtų versiją, pritaikytą žiūrėti delne. Žinant, jog Lietuvoje „Omnitel“ tuoj išlaisvins „iPhone“ gerbėjų armiją, kuri neišvengiamai norės naršyti, portalai gali užsiimti „first mover“ vietą, kas jiems padėtų išsiskirti. Pirmiausia, laukčiau naujienų portalų žingsnio pritaikant

Ech, pamenu, kai sukausi interneto tinklalapių kūrimo versle, tai savotiškai laukdavome, kada interneto svetainių dizainų nebereikės pritaikinėti 800×600 rezoliucijai, o bus galima orientuotis tik į „normalesnius“ monitorius turinčius vartotojus. Dabar, atrodo, interneto dizaineriai turės kurti maketus ir 320px pločio rezoliucijos svetainėms, nes, kaip bebūtų, mobilusis internetas turi ateitį.

Lietuviškus interneto tinklalapius galėtų pastumti ir interneto reklamos agentūros, pradėsiančios talpinti reklama ir į pilnų galimybių mobiliuosius tinklapius („AdMobi“, kaip sekasi su WAP’u, a?). Iš kitos pusės, pilnai juos galima suprasti – reklama eina ten, kur yra vartotojų. Bet, susidaro „paburtas“ ratas: Nėra turinio = Nėra vartotojų = Nėra reklamos. Ir vienas iš rato „dalyvių“ pajudėjęs pirmyn, gali pajudinti visą ratą. Tiesa, daugelis užsienio mobiliesiems įranginiams pritaikytų portalų taip pat yra vis dar „nekalti“: bannerius mačiau tik CNN.com.

„WordPress“ vartotojai gali nesunkiai pritaikyti savo blog’us „iPhone“ aparatams. Paprastas plugin’as ir „iPhone“ vartotojams jūsų blogą skaityti bus vienas malonumas.

Kodėl Lietuvai reikia sporto televizijos

Vakar su visa be išimties „Futbolo ekspertų“ redakcine kolegija ir atgimti ketinančiu pirmuoju Lietuvos blogeriu Gobbitu, susipakavome į vieną ekipažą ir nulėkėme į kitą dipolio galą. Ten Dariaus ir Girėno stadione vyko UEFA čempionų lygos antrojo atrankos etapo atsakomosios rungtynės tarp FBK „Kauno“ ir „Glazgow Rangers“. Paprastai mes taip nesielgiame, bet, ko gero, nujautėme, jog kažkas bus.

Ir buvo. Bet apie tai kalbėti palieku naujienų portalams ir, žinoma, Futbolo ekspertams. Per dviejų kėlinių eigą kiaurai permirkome, o kiekvieno kėlinio pabaigoje apimdavo euforija. Pirmojo kėlinio pabaigoje – mažesnė, antrojo – didesnė. Emocingai ir teigingai apie visą situaciją atsiliepė Andrius Tapinas. Prisipažinsiu, paskutinį kartą mirkau lietuje per futbolą dar tada, kai Šiauliuose vykdavo mirtinos „Sakalo“ ir Vilniaus „Žalgirio“ kovos.

Apgailėtina futbolo padėtis Lietuvoje per vakarą nepasikeitė. Nepaisant skambiai pavadintos istorinės pergalės, naujų stadionų Lietuvoje neatsirado, vaikai neužplūdo futbolo būrelių, Vilniuje mėgėjai toliau gali rinktis tik iš trijų apynormalių stadionų, „A lygos“ varžybos toliau vyks apleistuose stadionuose, Lietuvos rinktinė toliau liks pasaulio reitingo gale, o futbolą vis dar komentuos Meškonis. Bet vakarykštė euforija sukūrė viltį, jog iki to, jog realiai ir nesustabdomai šie dalykai pradėtų keistis nepaisant futbolo funkcionierių kaišomų pagalių į ratus reikia ne tiek ir daug – patekti į Čempionų lygos grupės varžybas. O užduotis ne tokia ir „Misija neįmanoma“.

Apgailėtinas yra kitas faktas. Istorinių rungtynių (dar niekada Lietuvos komanda nebuvo trečiame ČL atrankos etape) nerodė nė viena televizija. Parodykite dar vieną šalį Europos žemėlapyje, kurioje Čempionų lygos šeimininkų rungtynės būtų nerodomos.

Nepriklausomybės laikų pradžioje futbolo netransliavimo priežastys buvo dvi: per brangios transliacijos teisės iš Vakarų Europos stadiono arba norima sutraukti daugiau žmonių į stadioną Vilniuje, dėl to rodomas vaizdo įrašas. Šio etapo demonstravimo teisės beveik nekainuoja (spėju, V.Romanovas dar būtų ir 10 minučių reklaminį paketą savo „Ūkio bankui“ tą proga nupirkęs), o techninės transliacijų rengimo išlaidos yra tokios apgailėtinai mažos, kaip vienos laidos „Kitas!“ filmavimo biudžetas.

Jeigu antras stebuklas ir neįvyks, tai bent jau sporto kanalas Lietuvoje atsiras. Jau kitą šeštadienį. Tikėkimės, per pirmąją darbo savaitę, kuomet žiūrėsime olimpiadą per LRT jis išsigaudys techninį broką, o po olimpiados jau drąsiai galėsime jį įsijungti.

Beje, pagyrimas rungtynių organizatoriams Kaune: pradėti rungtynes 20 val. yra pats tas. Iš kitos dipolio pusės galima neskubant išvykti po darbo, o kitą rytą į darbą keliauti visai išsimiegojus.

Kas išeis sotus pavalgęs televizijos reklamos pyrago?

Marketingo seminaruose yra dvi drąsios drąsių pranešėjų mėgstamos frazės. Pirma – „Kotleris mirė“; antra – „TV niekas nebežiūri“. Ironija tame, jog abi yra neteisingos.

TV žiūrimumas auga, nepaisant to, jog auga kitų „medijų“ vartojimas, pirmiausia, interneto. Televizijoje auga kainos, auga reklamos sekundės, auga  reklamdavių išlaidos šiai „medijai“. Tiesa, girdėti, jog didžiųjų klientų nuolaidos taip pat auga ir kai kurių klientų „netto“ atskirose televizijose tuoj bus vienaženklis procentas „gross’o“.

Natūralu, kad prie augančio pyrago atsiranda daug burnų.

Šį naująjį televizijų sezoną naujų burnų, arba senų burnų, bet norinčių išsižioti plačiau bus kaip niekada daug.

„Lietuvos ryto televizija“ – naujokas „didžiųjų“ televizijų tarpe

„Lietuvos Rytui“ iš „Rubicon“ nupirkus „Penktąjį kanalą“ šis reiškia motyvuotą ambiciją tapti tikru „penktuoju didžiuoju kanalu“. Visgi, žiūrovų sąmonėse „didieji“ kanalai lieka keturi – LNK, TV3, LRT ir BTV. Nors „Tango TV“, TV1 ir, galbūt MTV, taip pat galėtų savo dydžiu ir aprėpties zona galėtų pretenduoti į tokius.

„Lietuvos Ryto televizijai“ vadovaus Edmundas Jakilaitis, iki šiol vadovavęs „virtualiai“ „Lietuvos Ryto televizijai“, tiksliau prodiuserų komandai, rengiančiai laidas įvairioms televizijoms. Autorinių laidų pagrindą būtent ir sudarys E.Jakilaičio prodiusuotos laidos, tame tarpe populiarusis praėjusio sezono LNK bulvarinis hitas „Super L.T“.

Kiek yra žinoma, „Lietuvos Ryto televizija“ transliuos to paties pavadinimo krepšinio komandos dvikovas ULEB taurėje. Į įsigytą licenziją patenka visas ULEB taurės turnyras, todėl, ko gero, „Lietuvos Ryto televizija“ transliuos ir „Šiaulių“ komandos ULEB dvikovas, jei „Šiauliai“ pateks į grupių turnyrą.

Be šio kąsnelio, „Lietuvos Ryto televizija“ įsigijo ir teises transliuoti BBL taurės rungtynes. Kadangi net eilinės LKL dvikovos (o panašios jos bus ir BBL lygoje) per LRT sutraukia garantuotus 4-5 procentus, tai naujai kylančiai televizijai tai bus gardus turinio perlas, keliantis bendrą reitingą aukštyn. O kur dar mažiausiai dvi vyksiančios „auksinės“ (reitingų prasme) dvikovos tarp „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ bei BBL „Finalo ketverto turnyras“.

Kalbama, jog „Lietuvos Ryto televizija“ aktyviai dirba TV serialų pirkimo rinkoje, todėl tikėtina, jog LNK/TV3 šioje kategorijoje turės dar vieną konkurentą su nemažais pinigais. Visgi, TV3 situacija šioje vietoje lieka geresnė už LNK ir „Lietuvos rytą“, dėl jos priklausymo tarptautiniam tinklui ir geresnių kainų atliekant bendrus pirkimus visai Skandinavijos/Baltijos rinkai.

LNK projektai be Valinsko

LNK praradimus glaisto atkartojimais iš vidinių resursų. Praradę Morkūną/Blėdienę ir „Super L.T“, LNK ketina vietoje šios laidos išstatyti analogišką bulvarinę laidą su Berneen priešakyje. Praradę A.Valinską ir jo muzikinius šou, LNK ketina rengti naują muzikinį šou (2006 m. geriausias brand’as „Kelias į žvaigždes“ liko LNK pusėje), kurį ves Leonardas Pobedonoscevas.

LNK ketina smogti jau daug metų karaliaujančiai ankstaus ryto segmente Lietuvos televizijai. Nors bendras žiūrimumas rytiniu metu nėra aukštas, bet reklamos užsakovams ieškant vis įdomesnių formų, paskutiniu metu pastebėjau, jog komercinių sekundžių per „Labą rytą“ nemažiau nei piko metu. Todėl LNK atgaivins rytinę laidą (dar prisimenate „Ryto ratą“?). Kol kas nepranešama, kaip ši laida vadinsis, bet jos vedėjas (o gal vienas iš vedėjų) bus Rolandas Vilkončius. Stipri korta net vakariniam eteriui. Jeigu LNK į porą R.Vilkončiui pakviestų „Labo ryto“ legendą Ingą Raižytę, tai naują laidą iš karto žiūrėčiau net aš. Deja, R.Vilkončiaus porininkė turbūt bus Eglė Jackaitė.

Po praėjusiais metais skausmingai LNK pasibaigusio šokių šou (ne kasdien žaisdamas kortomis gali pralošt Valinsko kortą), į LNK iš LRT pereina „Šokių dešimtukas“. Kažin, gal tai padės „Šokių dešimtukai“ sutrumpėti iš keturių valandų laidos į kažkiek kompaktiškesnę?

Į LNK iš TV3 taip pat pereina dalis (ar visos?) Sauliaus Bartkaus laidų, priešakyje daugiausia reitingo procentų renkanti „Abipus sienos“. Negana to, LNK į prodiuserių kolektyvą grįžo ilgametis šio kanalo prodiuseris ir nemažai pelningų projektų autorius Laurynas Šeškus.

Ką parodys lyderė TV3?

Iš TV3 šią vasarą daugiausia tylos, apart pusės puslapio dydžio skelbimų „Lietuvos ryte“ apie naujo programų direktoriaus paeišką. Ar tai nepakenks televizijai? Neturėtų, nes programų tinklelis turėtų būti jau prieš porą mėnesių sudėliotas, o apie ką kalbame dabar, tai tėra tik detalės, kurios jau išlindo į viešumą.

Arūnas Valinskas per TV3 statys „Žvaigždžių vartus“, o laidą „Kriminaliniai tyrimai“ ves buvęs vyriausiasis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius. Šie du „šoumenai“ tarsi susikeičia vietomis – V.Grigaravičius kažkada buvo vienas populiariausių tarp politikų (nors nebuvo politiku), o A.Valinskas pasiekęs viską televizijoje kuria savo partiją.

Kitos TV3 naujienos – smulkios. Pagaliau savo laidos nusipelnė Aistė Paškevičiūtė. Saugodami Rolandą Skaisgirį nuo Konkurencijos tarybos tyrimo prieš monopolinę padėtį TV serialų kūrimo rinkoje, TV3 pakvietė „Giminių“ komandą statyti serialą „Broliai“.

Na, o pati geriausia žinia iš TV3 – šiemet eterio nebeturės Giedrė Rusytė. Nepražus – galės kartu su Agne Jagelavičiūtė plėsti „amžinų žvaigždžių-vakarėlių liūčių“ klubą.

„Tango TV“ taps TV6

MTG atrodo nepatekinti „Tango TV“ gaunama pyrago dalimi. Pagal žiūrėtą laiką „Tango TV“ užima 2,1% pyrago dalį ir, ko gero, tai yra negerai savininkams – priešingu atveju niekas drastiškų permainų nekelia. Kol kas tik aišku, jog „Tango TV“ pavadinimą keis į visiškai neoriginalų TV6, sekdama kocerno MTG sėkmės istorija Švedijoje. Kol kas yra aiškus pavadinimas, bet naujojo (atnaujinto?) kanalo turinys ir koncepcija kol kas nežinomi.

Skaitmeninis sporto kanalas

Skaitmeninės televizijos Lietuvoje palaipsnis diegimas galų gale duos tą poveikį, kurio buvo ir galima laukti. Dabar transliuojami tik skaitmeniniai kanalai „Info TV“ ir „Liuks!“ labiau primena eterio teršimą vykdant formalumus ir laukiant geresnių laikų. Tuo tarpu praėjusio šokių dešimtuko nugalėtojas ir futbolo klubų magnatas Vladimiras Romanovas jau po kelių dienų bus ir televizijos savininkas.

Rugpjūčio viduryje savo transliacijas turėtų pradėti pirmasis specializuotas sporto kanalas „Sport1“. Ką jis rodys? Žinoma, turėtų rodyti Edinburgo „Hearts“ pasirodymus Škotijos čempionate. Bet čia tik juokas. Rodys jis kur kas daugiau. Planuojama, jog „Sport1“ rodys nacionalinės futbolo rinktinės rungtynes, futbolo „A lygos“ čempionatą, daug ledo ritulio, Anglijos, Ispanijos, Rusijos futbolo čempionatus, WRC pasaulio ralio čempionatą, „Auksinės lygos“ lengvosios atletikos varžybas, FIM pasaulio motokroso čempionatą, NCAA studentų krepšinio dvikovas, Nacionalinę krepšinio lygą, Lietuvos rankinio lygą, Lietuvos ralio čempionatą.

Negana to, „Sport1“ kanalas turės specializuotas sporto žinias, transliuojamas kelis kartus per dieną. Nuo šios eilutės jau tikrai dvelkia prabangiu sporto kanalu. O ir pavardės, vykdančios nacionalinio sporto kanalo kūrimą tikrai stiprios: Andrius Tapinas, Ligita Krisiūnaitė, … čia pradžiai. Manau, kanalas stiprus savaime taps iš sugebėjimo sukviesti stiprią naujų veidų komandą, nes lietuviškos žvaigždės pigiai ateina, bet greitai ir išeina. Tikėkimės, jiems pasiseks.

„Sport1“ kanalas sėkmės šiai dienai nesulauktų sėkmės, rodomas tik skaitmeniniame anžeminiame tinkle. „Sport1“ žiniaraštyje galima rasti informacijos apie vykdomas derybais su įvairiais kabeliniais tinklais. Deja man, „Gala“ vartotojui, gerų žinių kol kas nėra. Reikia tikėtis bus. MTV derybos su kanalais praėjo gerai, bet jų reitingas taip ir nepakilo daugiau nei iki 0,4%. Reikia tikėtis, „Sport1“ seksis labiau.

Bet kokiu atveju, „Sport1“ skelbiu metų įvykiu.

***

Dabartinis televizijos tinklelių dėliojimas labai primena žaidimą tankais ant languoto popieriaus pradinėje mokykloje. Reikalas toks, jog kreivai nupiešti tankai jau spalį pavirs reitingo balais, kurie jau žiema transformuosis į milijonus kompanijų sąskaitose.

Mumija: drakono imperatoriaus kapas | The Mummy: Tomb of the Dragon Emperor, 2008

Lietuvoje „Mumijos“ frančizės filmai buvo labai populiarūs. Tiek 1999 m. pasirodžiusi originalioji „Mumija“, tiek 2001 m. rodytas „Mumijos sugrįžimas“ mūsų šalies kino teatruose uždirbo daugiau nei po 600 tūkst. litų, kas leidžia abiems filmams dar ir dabar būti penktajame visų laikų pelningiausių filmų dešimtuke.

Populiarūs filmai apie Mumiją buvo ir pasaulyje – abi dalys uždirbo virš 400 mln. JAV dolerių, todėl nenuostabu, jog praėjus septyneriems metams po „Mumijos sugrįžimo“, teisių į šį projektą savininkė „Universal“ ėmėsi statyti trečiąją juostos dalį. Kritikai tuo tarpu liaupsių pirmiesiems dviems „Mumijos“ filmams nedalino, nors pirmoji „Mumija“ įsirašė į istoriją, nes buvo nominuota „smulkiam“ „Oskarui“ už geriausią filmo muziką.

Statydama trečiąją dalį „Mumija: Drakono imperatoriaus kapas“ „Universal“ skyrė 150 mln. JAV dolerių, nors pirmųjų dviejų dalių biudžetai tilpdavo į dviženklę miliojonų sumą. Jog su naujausiu filmu gali būti ne viskas gerai, aiškėjo jau projekto kūrimo metu. Pirmas rimtas signalas pasigirdo tada, kada filmo žvaigždė Rachel Weisz atsisakė filmuotis naujame filme motyvuodama tuo, jog jai nepatinka scenarijus. 2006 m. pelnytai gavusi „Oskarą“ Rachel Weisz išdryso atsisakyti kelių papildomų milijonų.

Į „Mumijos 3“ režisieriaus kėdę nebesėdo Stephenas Sommersas, kuris buvo ir pirmųjų dviejų dalių scenarijaus autorius.

Abi šias netektis kūrėjai išsprendė. R.Weisz herojės buvo nuspręsta „nemarinti“ ir „neišsiųsti“, šį klausimą išsprendžiant scenarijaus pagalbą. Į jos vietą buvo pakviesta kitą žinoma aktorė – Maria Bello. Vietoje režisieriaus S.Sommerso „Drakono imperatoriaus kapo“ filmavimo aikštelei vadovauti buvo pakviesta „blokbasterių“ mašina Robas Cohenas. Veiksmo filmo gerbėjai tikrai pamena nesenus jo darbus – „Greiti ir įsiutę“, „Trigubą X“, „Superbombonešį“.

„Mumija: drakono imperatoriaus kapas“ gavosi labai nevykęs projektas. Žiūrint filmą krenta aktorių atrankos („kastingo“) klaidos. Filmo siužetas sukasi apie slaptųjų agentų O’Connellų sūnų Aleksą. Šiam vaidmeniui pakviestas mažai žinomas australas Luke`as Fordas. Kadangi prieš eidamas į filmą neskaičiau siužeto anotacijos, tai jam pasirodžius ekrane sunkiai patikėjau, jog tai iš tiesų yra O’Connellų sūnus. Kaip gi patikėsi – gi tarp Luke`o Fordo ir jo tėvą vaidinančio Brendano Fraserio yra tik 13 metų skirtumas!

Brendanui Fraseriui šiuo metu yra 39-eri, Luke’ui Fordui – 26-eri. Tuo tarpu Luke’o Fordo herojus Aleksas mokosi universitete ir ieško mumijų kapų. Jo „mama“ Maria Bello yra 41-erių. Jei Evelyn būtų vėl vaidinus Rachel Weisz, tai ji geriau tiktų savo „sūnui“ į meilužes, kadangi juos skiria tik dešimtmetis. Tiesa, jog O’Connelai turi sūnų buvo žinoma jau „Mumijos sugrįžime“ – esminis skirtumas: tuomet jis buvo mažas berniukas …

Pati silpniausia vieta yra scenarijus. Jei ne jis, kitką dar būtų galima kentėti. Veiksmas apie mumijas persikėlė į Kiniją. Kad filmas dar turėtų kažkokią aliuziją į realų istorinį pagrindą, tai paimta pirmojo Kinijos imperatoriaus ir Didžiosios kinų sienos statytojo Qino Shi Huango istorija. Šis veikėjas pastatė miesto dydžio mauzoliejų, kuriame buvo išrikiuota natūralaus dydžio Terakotų armija. Taigi, visame filme nė vienos tikros mumijos nėra.

Filme susiduria trigalvis drakonas, nemirtingos burtininkės ir kompiuteriniai sniego žmonės, kurių veiksmai ir nežinia iš kur atsiradęs žmogiškumas apskritai sunkiai suvokiami. Istorija apie mumijas pavirto į komiksą su išgalvotų herojų mūšiu. Todėl keista, jog tą mūšį laimi žmonės. Visą scenarijaus absurdą vainikuoja karvė, kurią, nežinia kodėl, žmonijos gelbėtojai gabenasi mažo lėktuvėlio salone, o nusileidimo metu karvė vemia į maišelį. Kai karvę paleido į laisvę snieguotoje kalno viršūnėje, supratau, jog šio gyvulio parodymo tikslas buvo suerzinti žaliųjų organizacijas.

Rachel Weisz pasielgė velniškai teisingai nusprendusi nepasirodyti „Drakono imperatoriaus kape“. Ačiūdie, jog Maria Bello yra jau savo vertę kino pasaulyje įrodžiusi kino profesionalė – kitu atveju, jeigu simpatiška aktorė savo karjerą pradėtų nuo „Mumijos 3“, tai gali būti jos ir paskutinis pasirodymas kine.

Esu tikras, jog „Universal“ po šio filmo nutrauks „Mumijos“ frančizės vystymą. Paskutinį kartą tokį kino projekto sužlugdymą nevykusiu tęsiniu mačiau projekte „Trigubas X“.

« Ankstesnis puslapisKitas puslapis »